Finansinių ataskaitų paaiškinimas | Balansas | Pelno (nuostolių) ataskaita | Pinigų srautų ataskaita
Buhalterinių Sąskaitų Sandara ir Rūšys
Sąskaitos struktūra susideda iš pavadinimo, debeto ir kredito pusių. Sąskaitos objekto pakitimai - padidėjimai ir sumažėjimai - fiksuojami skirtingose jos pusėse. Turto padidėjimai registruojami tą turtą atspindinčių sąskaitų debeto pusėse, o sumažėjimai - kredito pusėse. Turto sąskaitose paprastai būna debetinis likutis.Pagal duomenų detalizavimo laipsnį sąskaitos skirstomos į sintetines ir analitines.
- Sintetinės sąskaitos apibendrina kelių rūšių, bet tos pačios ekonominės prigimties buhalterinės apskaitos objektus.
- Analitinės sąskaitos išplečia ir detalizuoja sintetines (pvz., sintetinę sąskaitą Atsargos sudaro analitinės sąskaitos Žaliavos, Medžiagos, Pagaminta produkcija ir kitos).
- Aktyvinėse sąskaitose ūkinės lėšos apskaitomos pagal jų sudėtį ir buvimo vietą.
- Pasyvinėse - pagal šaltinius ir tikslinę paskirtį.
Pagal santykį su buhalteriniu balansu skiriamos balansinės ir užbalansinės sąskaitos.
- Balansinėse sąskaitose parodoma disponuojamų lėšų būklė ir panaudojimas. Šių sąskaitų likučiai tam tikrai datai naudojami buhalteriniam balansui sudaryti.
- Užbalansinėse sąskaitose apskaitomos įmonei nepriklausančios, bet laikinai naudojamos lėšos (išsinuomotas ilgalaikis turtas, paimtos saugoti prekės ir kita).
Sąskaitų Klasifikavimas pagal Ekonominį Turinį
Atsiradus buhalterinei apskaitai iš pradžių naudotos tik personalinės (asmenų, valdančių pinigus), vėliau - ir įvairių rūšių nuosavybės, pirkimo, pardavimo, atsiskaitymų ir kitos sąskaitos. Dabartinėje pasaulinėje verslo praktikoje naudojama tūkstančiai įvairių sąskaitų.
Sintetinės ir Analitinės Sąskaitos, Subsąskaitos
Pagal duomenų detalizavimo laipsnį sąskaitos skirstomos į sintetines ir analitines. Sintetinės sąskaitos apibendrina kelių rūšių, bet tos pačios ekonominės prigimties buhalterinės apskaitos objektus, analitinės sąskaitos išplečia ir detalizuoja sintetines.
Sintetinių ir Analitinių Sąskaitų Ryšys
Kiekvienos įmonės veiklą sudaro daugybė ūkinių faktų (sąmoningai vykdomų operacijų ar nepriklausančių nuo įmonės darbuotojų valios įvykių), kurių kiekvienas daro tam tikrą poveikį veiklos rezultatams ar įmonės turtui bei nuosavybei.
Apskaitininkai privalo fiksuoti visus faktus, keičiančius įmonės turto ir (ar) nuosavybės apimtį bei struktūrą, taip pat ir tuos, kurie įmonės turtą ar jo struktūrą veikia ne tiesiogiai (kaip, sakykim, būna už pinigus perkant atsargas), bet per uždirbtas pajamas bei sąnaudas, patiriamas tas pajamas uždirbant.
Ši problema išsprendžiama, pasitelkiant į pagalbą daugiau popieriaus. Kiekvienai turto ar nuosavybės rūšiai skiriami atskiri popieriaus lapai, vadinami apskaitos registrais. Čia kaupiama visa informacija apie atitinkamos turto ar nuosavybės rūšies pasikeitimus per tam tikrą laikotarpį.
Sąskaitų Planas
Kiekvienoje įmonėje ar kitoje organizacijoje parengiamas joje naudojamų sąskaitų sąrašas - sąskaitų planas. Lietuvoje pavyzdinį sąskaitų planą privačioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms sudarė Lietuvos Respublikos apskaitos institutas 2004 (nauja redakcija 2008). Atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką, organizacijos gali jį išplėsti ir detalizuoti arba naudoti sutrumpintą variantą.
Sąskaitų Plano Struktūra
Tam, kad būtų lengviau orientuotis sąskaitų nomenklatūroje (jų sąraše), sąskaitų plano struktūra parengta vadovaujantis fundamentine apskaitos lygybe. Pirmojoje ir antrojoje jo klasėse sujungtas visas turtas, kuriuo disponuoja įmonė.Lygių Nustatymas Sąskaitų Plane
Praktiškai neįmanoma nustatyti vieno sąskaitų plano visoms įmonėms, nes nerastume net ir dviejų visiškai vienodų įmonių, kurių ir veikla būtų tapati. Todėl laisvosios rinkos šalių apskaitą reglamentuojančios institucijos niekuomet ir neskelbia vieno visoms įmonėms privalomo taikyti sąskaitų plano.| Klasė | Sąskaitos | Aprašymas |
|---|---|---|
| 1 | Ilgalaikis turtas | Žemė, pastatai, įrengimai |
| 2 | Trumpalaikis turtas | Atsargos, pinigai, debitoriniai įsiskolinimai |
| 3 | Nuosavas kapitalas | Įstatinis kapitalas, nepaskirstytas pelnas |
| 4 | Įsipareigojimai | Kreditoriniai įsiskolinimai, paskolos |
| 5 | Pajamos | Pardavimo pajamos, palūkanų pajamos |
| 6 | Sąnaudos | Savikaina, darbo užmokestis, nusidėvėjimas |
Sąskaitų Plano ir Finansinės Atskaitomybės Ryšys
Duomenų grupavimo reikia ir finansinei atskaitomybei užpildyti, nes atskaitomybės formose - balanse, pelno (nuostolio) ataskaitoje ir kitose - visa apskaitos informacija turi būti tam tikru būdu sugrupuota pagal valdžios norminiuose aktuose nustatytus požymius. Šis apskaitos duomenų sisteminimas, kitaip sakant, jungimas į vienarūšes jų grupes atliekamas buhalterinės apskaitos sąskaitose.