Kiekvienas asmuo per gyvenimą prisiima finansinius įsipareigojimus, kurių dėl įvairių priežasčių kartais nebegali vykdyti. Tai gali lemti kreditorių inicijuotus priverstinius skolos išieškojimo veiksmus, realizuojant skolininko turtą. Nepaisant to, skolininkas turi tam tikras teises ir pareigas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (CPK).
Skolininko Teisė Pasiūlyti Turto Pirkėją
Viena iš tokių teisių - turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui, kuris yra vienas iš CPK nustatytų priverstinio turto realizavimo būdų. CPK 704 straipsnis nustato skolininko teisę surasti areštuoto turto pirkėją už kainą, ne mažesnę nei turto arešto akte nurodyta turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms.
CPK 704 Straipsnis
CPK 704 straipsnis reglamentuoja turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui tvarką:
- Iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.
- Skolininko pasiūlytas pirkėjas visą kainą už perkamą turtą privalo sumokėti per šio Kodekso 716 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo skolininko pasiūlyto pirkėjo sutikimo pirkti areštuotą turtą pateikimo antstoliui dienos.
- Skolininko pasiūlytas pirkėjas, kuris areštuotą nekilnojamąjį turtą pageidauja pirkti skolintomis lėšomis, turtą parduodančiam antstoliui turi pateikti rašytinį prašymą išduoti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos pažymą, patvirtinančią teisę pirkti šį areštuotą turtą.
- Areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Šį turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą antstolis surašo per tris darbo dienas nuo visos kainos už parduotą turtą sumokėjimo, bet ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo skolininko pasiūlyto pirkėjo sutikimo pirkti turtą pateikimo antstoliui dienos.
Kada Turtas Gali Būti Parduotas Kitam Pirkėjui?
Tačiau kyla klausimas, kaip spręsti situacijas, kuomet vykdymo procese atsiranda kitas potencialus pirkėjas, kuris už realizuojamą turtą siūlo didesnę kainą? Įstatymuose tiesiogiai nėra reglamentuota, kaip turi elgtis antstolis, kai skolininko pasiūlytam pirkėjui pateikus kainos pasiūlymą atsiranda potencialus pirkėjas, siūlantis didesnę kainą. Todėl ši situacija spręstina pagal vykdymo proceso principines nuostatas ir sukurtus precedentus.
Vykdymo esmė - skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teises taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesu pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas butu organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant ir skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą.
Taigi, turto pardavimas už didžiausią galimą kainą - siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, neabejotinai naudingas tiek kreditoriui, tiek ir skolininkui. Todėl siekiant, vykdymo proceso esmės įgyvendinimo, egzistuoja galimybė turtą parduoti ir kitam subjektui, pasiūliusiam didesnę kainą už vykdymo procese realizuojamą turtą.
Svarbu tai, jog skolininko pasiūlytas pirkėjas, savo ketinimų realumui užtikrinti privalo į antstolio depozitinę sąskaitą pervesti 10 proc. sumos, už kurią siūlo įsigyti turtą. Tačiau, CPK 704 str. 6 d. nustatyta, kad areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas tik tuo atveju jei yra surašomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktas, tai yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas.
Taigi, turto pardavimo sandorio sudarymo teisiniai padariniai įstatyme siejami ne su 10 proc. parduodamo turto vertes įmokos sumokėjimu, o su Sprendimu vykdymo instrukcijoje nustatytos formos akto surašymu, todėl vien įmokos sumokėjimas į antstolio depozitinę sąskaitą nesuteikia potencialiam, skolininko pasiūlytam pirkėjui, besąlygiškos teises reikalauti, kad turtas būtų parduotas būtent jam.
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, tokiu atveju skolininko sutikimo pakeisti jo siūlomą pirkėją nėra reikalaujama, jei naujasis pasiūlymas visais aspektais geriau atitinka vykdymo proceso dalyvių interesus. Taigi turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui, neišnaudojus galimybės jį parduoti už reikšmingai didesnę kainą, pažeistų įstatymų įtvirtintas antstolio pareigas bei vykdymo proceso principus, todėl būtų neteisėtas.
Tačiau, antstolis, prieš priimdamas sprendimą turtą parduoti kitam, potencialiam pirkėjui, privalo įsitikinti, jog potencialaus pirkėjo pasiūlyta kaina už realizuojamą turtą yra didesnė bei įsitikinti tokio pasiūlymo realumu. Pasiūlymo realumą, anot Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos įrodo tai, jog potencialus pirkėjas, siūlantis didesnę kainą, privalo į antstolio depozitinę sąskaitą per operatyvų terminą pervesti visą, už turtą siūlomą, sumą.
Taigi, akivaizdu, jog vykdymo proceso metu, kuomet skolininkas pasinaudoja savo turima teise pasiūlyti jam priklausančio, realizuojamo, turto pirkėją, egzistuoja galimybė tokį turtą parduoti ir kitam, potencialiam, pirkėjui, pasiūliusiam didesnę kainą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje apie turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus ir skolininko areštuoto turto pardavimo skolininko pasiūlytam turto pirkėjui tvarką išaiškino, kad skolininko teisės pasiūlyti areštuoto turto pirkėją įgyvendinimas nėra ribojamas pirmųjų varžytynių paskelbimu specialiame interneto tinklalapyje.
Kasacinio teismo vertinimu, skolininkas turi teisę siūlyti areštuoto turto pirkėją pripažinus pirmąsias varžytynes neįvykusiomis iki antrųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, laikantis CPK 704 straipsnyje nustatytos tvarkos.
Nutartyje dėl antstolio veiksmų vykdymo procese realizuojant baudžiamojoje byloje nusikalstamos veikos rezultatu pripažintą turtą, kai šio turto savininkas pasikeitė, pabrėžta, kad antstolio teisė disponuoti svetimu turtu yra atsiradusi įstatymo pagrindu, todėl ši teisė turi būti įgyvendinama griežtai laikantis teisės normomis nustatytos kompetencijos ribų ir tik įstatyme nustatytu būdu.
Paaiškėjus faktui, kad skolininko turtui yra nustatyti apribojimai, antstolis įgyja pareigą nustatyti, ar šie apribojimai nėra kliūtis atlikti tolimesnius vykdymo veiksmus, susijusius su išieškojimu iš skolininkui priklausančio turto, ar nėra teisinio pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus.
Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo lemia ne tik turto savininko, bet ir antstolio veiksmus, todėl jis turi įvertinti galimą tolesnių vykdymo veiksmų atlikimo riziką, atsižvelgti ne tik į vykdymo proceso, bet ir proporcingumo principus ir spręsti dėl pagrindo sustabdyti atskirus vykdymo veiksmus ar tokių veiksmų atlikimo atsisakyti.
Civilinę bylą Nr. 1 išnagrinėję teismai nepagrįstai faktą, kad teismų nuosprendžiu ir nutartimi buvo taikytas Sklypui laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nors jis nebuvo reikiamai išviešintas, vertino kaip sukeliantį teisines pasekmes tretiesiems asmenims, turto priverstinio pardavimo vykdymo procese būdu įgijusiems tokį turtą.
Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto perleidimo aktus negaliojančiais, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis, be to, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui, gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, turi įvertinti, ar turto perleidimo aktų vykdymo procese pripažinimas negaliojančiais yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė pažeistoms šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teisėms apginti, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę.
Į tokį aptariamos teisės normos aiškinimą orientuoja pati CPK 602 straipsnio 1 dalies nuostatos formuluotė, jog turto pardavimo iš varžytynių aktas „suinteresuoto asmens“ prašymu „gali būti pripažįstamas“, o ne „pripažįstamas negaliojančiu“ arba „negalioja“, t. y. Nėra pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ argumentais kasaciniame skunde, kad prioritetas turėtų būti taikomas būtent jo, kaip nukentėjusio asmens baudžiamojoje byloje, priteistos žalos atlyginimui.
Baudžiamojoje byloje procesiniu sprendimu priteistos lėšos išieškomos CPK nustatyta tvarka. Taigi, suinteresuoto asmens „Fingood LLP“, kaip nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje asmens, reikalavimas turėtų būti tenkinamas trečiąja reikalavimų tenkinimo eile pagal CPK 754 straipsnio 4 dalį.
Pirmiausia, pakeista anksčiau taikyta praktika dėl skolininko teisės pasiūlyti savo areštuoto turto pirkėją tik iki pirmųjų areštuoto turto varžytynių. Pagal šioje nutartyje pateiktą išaiškinimą skolininkas turi teisę siūlyti areštuoto turto pirkėją taip pat iki antrųjų varžytynių paskelbimo. Tai leidžia skolininkui užtikrinti, kad jo turtas nebūtų parduotas 40 proc. Be to, šioje nutartyje išaiškinta, kad areštuoto turto varžytynėse jų laimėtojo pasiūlyta turto pirkimo kaina, kuri nebuvo sumokėta ir dėl to varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, negali būti vertinama kaip to turto rinkos kaina. Tai sudaro papildomas sąlygas išieškotojui gintis nuo nesąžiningų varžytynių dalyvių, kurie varžytynių metu piktnaudžiaudami teise reikšmingai pakelia siūlomą turto kainą ir laimi varžytynes, tačiau tokios kainos nesumoka.
CPK 602 Straipsnis
CPK 602 straipsnis reglamentuoja turto pardavimo akto pripažinimą negaliojančiu:
- jeigu turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui ar turto pardavimas iš varžytynių arba turto perdavimas išieškotojui pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.
- Reikalavimams dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ar turto pardavimo iš varžytynių akto arba turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo šioje dalyje nurodyto akto surašymo dienos, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atvejį.
Apibendrinant, skolininko teisė siūlyti turto pirkėją vykdymo procese yra svarbi garantija, tačiau ji nėra absoliuti. Vykdymo proceso tikslas - užtikrinti skolos išieškojimą, todėl, atsiradus galimybei parduoti turtą už didesnę kainą, antstolis turi įvertinti visus aspektus ir priimti sprendimą, kuris geriausiai atitinka tiek kreditoriaus, tiek skolininko interesus.
Svarbu atsiminti:
- Skolininkas turi teisę siūlyti turto pirkėją iki varžytynių paskelbimo.
- Antstolis privalo įvertinti, ar nėra kliūčių išieškojimui iš turto.
Teisininko komentaras:
Pirmiausia, pakeista anksčiau taikyta praktika dėl skolininko teisės pasiūlyti savo areštuoto turto pirkėją tik iki pirmųjų areštuoto turto varžytynių. Pagal šioje nutartyje pateiktą išaiškinimą skolininkas turi teisę siūlyti areštuoto turto pirkėją taip pat iki antrųjų varžytynių paskelbimo. Tai leidžia skolininkui užtikrinti, kad jo turtas nebūtų parduotas 40 proc. Be to, šioje nutartyje išaiškinta, kad areštuoto turto varžytynėse jų laimėtojo pasiūlyta turto pirkimo kaina, kuri nebuvo sumokėta ir dėl to varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, negali būti vertinama kaip to turto rinkos kaina. Tai sudaro papildomas sąlygas išieškotojui gintis nuo nesąžiningų varžytynių dalyvių, kurie varžytynių metu piktnaudžiaudami teise reikšmingai pakelia siūlomą turto kainą ir laimi varžytynes, tačiau tokios kainos nesumoka.
tags: #turto #skolininko #pasiulytam #pirkejui #pardavimo #tvarka