Temperatūros Skirtumai Patalpoje: Optimalus Mikroklimatas Jūsų Namuose

Mikroklimatas yra specifinė sąvoka pastatų patalpose. Labai nemažai gamintojų šį žodį naudoja reklaminiuose bukletuose kaip savų medžiagų išskirtinį privalumą - patalpose su mūsų medžiaga bus geras mikroklimatas. Bet pats mikroklimatas priklauso ir nuo metų laikų ir nuo patalpose vykdomos veiklos pobūdžio ir nuo eilės faktorių, su kuriais ir norime supažindinti skaitytoja žemiau esančioje informacijoje. Tikimės, kad informacija bus jums naudinga ir savišvieta dar niekada nebuvo užsakovo priešas, o statant pasyvų namą kruopščiai ir atidžiai pravers taip pat.

Esminė mintis - viena ar kita statybinė medžiaga negali užtikrinti mikroklimato jūsų pasyviame name. Pasiklausius vieno ar kito pardavėjo, jums gali susidaryti įspūdis, kad nusipirkus jų siūlomą medžiagą mikroklimatas jau savaime pasidarys ir daugiau nieko nebereikia.

Kas yra mikroklimatas?

Šiuolaikinėje visuomenėje dauguma žmonių 80-90 proc. paros laiko praleidžia uždarose patalpose, todėl ypatingai svarbus yra tinkamas patalpų mikroklimatas. Mikroklimatas - tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės ir oro judėjimo greičio derinys.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistų teigimu, tik optimalios mikroklimato parametrų vertės neturi neigiamo poveikio sveikatai.

Higienos normos apibrėžia mikroklimato parametrus:

• Oro temperatūra
• Temperatūrų skirtumas
• Santykinė oro drėgmė
• Oro judėjimo greitis

Gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės pateikiamos higienos normose.

Pagrindiniai mikroklimato parametrai ir jų reikšmė

Oro temperatūra

Nustatyta, kad šaltuoju metų laikotarpiu, kuomet lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė, kaip plius 10 0C, gyvenamosiose patalpose oro temperatūra turėtų būti 18-22 0C. Dažniausiai patariama patalpose palaikyti 21-22 °C temperatūrą, nes ji yra ideali ir sveikiausia temperatūra, gyvenant patalpoje bet kuriuo metų laiku.

Vis dėl to ideali temperatūra asmenims gali skirtis - šiltesnė aplinka yra tinkamesnė kūdikiams, senesnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems. Kitiems žmonėms gali visą laiką būti šilta, todėl „įprasta” temperatūra pasirodys per karšta.

Temperatūrų skirtumas

Kitas svarbus veiksnys yra temperatūrų skirtumas. Temperatūros išmatuotos 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų skirtumas turėtų būti ne daugiau kaip 3 0C. Esant didesniam skirtumui, į aplinką perduodama daugiau šilumos, jaučiamas diskomfortas.

Santykinė oro drėgmė

Gerai savijautai svarbi ir santykinė oro drėgmė. Gyvenamosiose patalpose ji turėtų būti 35-60 %. Esant didelei drėgmei ir žemai temperatūrai patalpose, kyla didelė pelėsio atsiradimo rizika.

Pasaulinė sveikatos organizacija po dviejų metų išsamių tyrimų, nustatė, kad žmonės gyvenantys drėgnose, apipelijusiose patalpose net 75 proc.

Oro judėjimo greitis

Kalbant apie optimalų gyvenamųjų patalpų mikroklimatą reiktų nepamiršti ir oro judėjimo greičio. Oro judėjimas yra būtinas patalpose, nes priešingu atveju blogėja savijauta ir darbingumas.

Šaltuoju metų laikotarpiu, gyventojai daugiau dėmesio turėtų skirti patalpų vėdinimui, nes tai vienas svarbiausių optimalų mikroklimatą lemiančių veiksnių. Gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti kelis kartus per dieną, o virtuvę- net kelis kartus per valandą.

Efektyviausias yra trumpas ir intensyvus vėdinimas, kuomet 10 minučių sudaromas skersvėjis. Rekomenduojama, kad tuo metu patalpose nebūtų žmonių.

Patalpų temperatūros matavimo reikalavimai

Oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis matuojami teisės aktų nustatyta tvarka metrologiškai patikrintais termometrais, psichrometrais, anemometrais, katatermometrais ir kitais matavimo prietaisais.

Oro temperatūra, oro judėjimo greitis ir santykinė oro drėgmė matuojami 0,1 m, 1,1 m aukštyje nuo grindų patalpos viduryje 0,5 m atstumu nuo sienų ir langų. Oro temperatūra, oro judėjimo greitis ir santykinė oro drėgmė visuose matavimo taškuose turi atitikti higienos normų lentelėse pateiktus dydžius.

• Patalpos oro temperatūros matavimo paklaida ne daugiau kaip +/- 0,2oC.
• Santykinės oro drėgmės matavimo paklaida ne daugiau kaip +/- 0,5 %.

Optimali temperatūra skirtinguose kambariuose

Atsakyti į klausimą, kokia yra ideali tam tikro kambario temperatūra namuose - labai sudėtinga, visų pirma dėl to, kad skirtingose patalpose ji turėtų skirtis. Kiekviename kambaryje verta palaikyti idealią temperatūrą, priklausomai nuo to, ką jūs ir jūsų šeima veiksite tame kambaryje.

Skirtinguose kambariuose galioja skirtingos taisyklės:

• Svetainėje ir darbo kambaryje - temperatūra turėtų būti apie 20-22 °C.
• Virtuvėse - įprastai daugiau judame, sukiojamės prie puodų, todėl čia galima palaikyti ir kiek žemesnę temperatūrą, apie 18-19 °C. Be to, patalpa kiek prišyla nuo orkaitės ir viryklės, tik labai svarbu yra nepamiršti įjungti gartraukio.
• Vonios kambariuose - galima palaikyti 22-26 °C temperatūrą. Įprastai juose yra drėgniau, todėl jei temperatūra yra žemesnė, iškart juntamas diskomfortas. Be to, išlipus iš dušo ar vonios taip pat norisi malonios šilumos.
• Miegamuosiuose - gali būti vėsiau: visiškai pakanka 17-19 °C.

Skirtinguose kambariuose neturėtų būti per didelis temperatūrų skirtumas. 2-3 laipsnių skirtumas laikomas geru, kad žmogus, judėdamas bute, nejaustų skirtumo.

Rekomenduojama oro temperatūra patalpoje

Lentelėje yra parodyta rekomenduojama oro temperatūra patalpoje, taip pat judėjimo greitis ir drėgmė.

Šios 7 skirtingos situacijos namuose padės geriau suprasti, kiek laipsnių turėtų būti tam tikrose vietose:

• Tinkama temperatūra miegui. Miegas yra būtinas normaliai organizmo veiklai. Geras miegas priklauso ir nuo miegamojo temperatūros.
• Ideali temperatūra mankštai. Kai sportuojame, smegenims tai patinka. Pratimai gali padėti mums tapti budresniems, žvalesniems ir labiau susikaupusiems.
• Tinkama temperatūra mokymuisi. Svarbiausia būti produktyviam. Geri studijų įgūdžiai padeda pagerinti pasitikėjimą savimi, gebėjimų lygį ir savigarbą.
• Ideali temperatūra kūdikiams. Kūdikiai dar negali mums pasakyti, kaip jie jaučiasi, todėl gyvybiškai svarbu užtikrinti jiems maksimaliai komfortišką kambario temperatūrą. Svarbu, kad kambaryje nebūtų per šilta arba per šalta.
• Ideali temperatūra naminiams gyvūnams. Ideali temperatūra gyvūnams priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant veislę, dydį ir sveikatos būklę. Mažesni gyvūnai linkę greičiau sušalti, o didesni gali ilgiau išlaikyti šilumą. Prieš išeinant iš namų rekomenduojama įsitikinti, kad temperatūra namuose yra komfortiška naminiams gyvūnams.
• Ideali temperatūra darbui. Vidutiniškai žmogus per savo gyvenimą praleidžia dirbdamas 90 000 valandų. 2015 metais atlikta apklausa atskleidė, kad 42% biuro darbuotojų mano, kad vasarą temperatūra yra per aukšta, o 56% teigia, kad žiemą dirbti per šalta ir dirbti biure netinka.
• Ideali temperatūra vyresnio amžiaus žmonėms. Vyresnio amžiaus žmonėms ekstremali temperatūra gali sukelti daug sveikatos problemų. Vyresnio amžiaus žmonėms sunkiau kontroliuoti savo kūno temperatūrą, todėl ilgalaikis buvimas šiltoje ar šaltoje aplinkoje gali turėti neigiamos įtakos jų sveikatai.

Auginate kūdikį? Tuomet vidutinė optimali kambario temperatūra yra 21-22 °C. Atminkite, kad kūno perkaitimas gali padidinti staigios kūdikių mirties sindromo riziką.

Drėgmės svarba

Optimali drėgmė gyvenamosiose patalpose yra 40-60%. Dažnas žino, kad šildymo sezono metu ji gali sumažėti net 30% ir ne tik sukelti diskomfortą, bet ir sveikatos problemų. Esant neoptimaliai drėgmei, visai kaip ir per drėgname ore, greičiau veisiasi bakterijos, virusai, didėja kvėpavimo takų infekcijos ar alerginės astmos tikimybė.

Tai, kaip efektyviai oras gali būti drėkinamas, priklauso nuo oro temperatūros. Kuo vėsesnis oras, tuo mažiau drėgmės jis gali sugerti, kuo šiltesnis - tuo daugiau. Todėl žiemos mėnesiais lauko oras yra sausesnis ir paduodami jį į patalpas, mažiname jų drėgmės lygį.

Sezonų kaita ir temperatūra

Priklausomai nuo sezono, buto temperatūra taip pat gali skirtis. Pavyzdžiui, žiemą ji nebus aukšta, tačiau vasarą padidės. Vidutiniškai Europos klimatui priimtina temperatūra šaltuoju metų laiku yra 19-22 laipsniai šilumos, o karštuoju - 22-25 laipsniai.

Iš pirmo žvilgsnio skirtumas atrodo nereikšmingas, tačiau jis turi reikšmę nuolat gyvenant tame pačiame būste.

Žmogiškasis faktorius

Pagrindinis buto temperatūros reguliavimo tikslas yra sukurti komfortą jame gyvenantiems žmonėms. Vieni žmonės jaučiasi patogiai net per karščius ir negalvoja apie oro kondicionieriaus pirkimą, o kiti gyvena su atvirais langais net šaltyje.

Tačiau žmonių pageidavimai ne visada atitinka sveikiausią žmogaus organizmui temperatūrą. Patalpos perkaitimas, taip pat per didelė jo hipotermija, gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai.

Būtinai reikia atsižvelgti į skirtingų lyčių ir amžiaus žmonių temperatūros standartų skirtumus. Pavyzdžiui, vyrams ir moterims komfortiška temperatūra skiriasi maždaug 2-3 laipsniais. Moterys yra labiau termofiliškos nei vyrai.

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į buto, kuriame gyvena mažas vaikas, temperatūrą. Pavyzdžiui, kūdikiui dar nėra išsivystęs kūno termoreguliacija, todėl jis yra labai jautrus temperatūros pokyčiams, greitai sušąla ir perkaista. Todėl temperatūra darželyje turi būti stabili. Vidutiniškai tai yra 20-23 laipsniai šilumos.

Netinkamas mikroklimatas ir jo pasekmės

Netinkamas patalpų mikroklimatas gali sukelti įvairių sveikatos problemų:

• Kūno perkaitimas: Kai bute pernelyg karšta, yra palankios sąlygos daugintis visų rūšių bakterijoms. Todėl infekcinėmis ligomis sergame ir vasarą. Perkaitimas žalingas širdžiai. Esant per dideliam karščiui žmogaus kūnas pradeda prarasti drėgmę, kraujas pradeda tirštėti, širdis turi daugiau dirbti, kad varinėtų sutirštėjusį kraują. Tai gali būti rimta problema širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms.
• Kūno hipotermija: Hipotermija yra labai pavojinga žmogaus sveikatai. Hipotermija veikia visą žmogaus kūną ir gali sukelti rimtų ligų. Sumažėjus temperatūrai, kūnas gamina daugiau šilumos, jei šalta ilgesnį laiką, kūnas nebegali kompensuoti šilumos nuostolių ir palaikyti normalią temperatūrą. Nukrinta ir kūno temperatūra. Hipotermija įvyksta kai kūno temperatūra pasiekia 36 laipsnius. Per ilgas kūno atvėsimas gali sukelti ūmias kvėpavimo takų ligas, taip pat nervų sistemos ligas. Hipotermija yra ypač pavojinga mažiems vaikams, nes jie daug greičiau atvėsta.

Aplinkos temperatūra daro didelę įtaką žmogaus sveikatai. Nustatyti idealią kambario temperatūrą namuose gali būti sudėtinga.

Kadangi reikia suderinti įvairių šeimos narių nuomones (kartais tai ne tik skirtingo amžiaus žmonės, bet ir augintiniai), sprendimas gali būti sudėtingas.

Įprasta, kad to paties namų ūkio nariai pageidauja skirtingos kambario temperatūros. Tikėtina, kad prie 20 °C jausitės kitaip nei jūsų antra pusė, tėvai, atžalos, sesės, broliai, kambariokai...

Oro drėgmė, dėvimi drabužiai ir fizinio aktyvumo lygis - visi šie veiksniai gali turėti įtakos žmogaus šiluminiam komfortui, todėl gali pasikeisti jo pageidaujama kambario temperatūra. Ypač didelę įtaką daro oro drėgmė; kuo didesnė drėgmė, tuo labiau jaučiasi karštis ir tuo didesnis diskomfortas kyla.

Tinkamą temperatūrą savo namuose palaikyti labai svarbu ne tik dėl komforto. Jei per karšta - bus sunku susikaupti. Jei per šalta - didėja peršalimo ligų, net priepuolių ir plaučių uždegimo rizika. Taip pat padidėja pelėsio atsiradimo bei plitimo grėsmė.

Namų šildymo išlaidos gerokai kerta per piniginę, todėl svarbu galvoti ir apie taupymą bei maksimalų ekonomiškumą.

Kaip šildyti skirtingas patalpas

Vidutinė kambario temperatūra paprastai būna apie 20 °C. Tai yra geras vidurkis, tačiau svarbu nepamiršti, kad skirtingus kambarius rekomenduojama šildyti nevienodai.

• Svetainė/gyvenamosios patalpos - 20 °C - 22 °C
• Miegamieji - 16°C - 19°C
• Darbo patalpos - 20°C - 22°C
• Vaikų (darželinio - mokyklinio amžiaus) miegamasis - 16-20 °C
• Prieškambaris - 15°C - 18°C
• Vonios kambarys - 22°C - 24°C
• Virtuvė - 18°C - 20°C

Keletas kitų patarimų:

• Kūdikiai ir maži vaikai, atsižvelgiant į jų amžių, prasčiau reguliuoja savo kūno temperatūrą. Ideali temperatūra mažylio miegamajame bus 18,3-21,1 °C, t. y. šiek tiek aukštesnė nei temperatūra, kurią miegodami mėgsta dauguma suaugusiųjų.
• Dėl šalto oro kylančios sveikatos komplikacijos labiausiai gresia 65 metų ir vyresniems žmonėms. Jiems rekomenduojama šildyti namus bent iki 18 °C. Jų miegamuosiuose turėtų būti palaikoma ne mažesnė kaip 18 °C temperatūra.
• Augintiniai - dar vienas kintamasis faktorius. Dydis, svoris, amžius, sveikata, kailio tipas, veislė - visi šie faktoriai lemia augintinio šiluminio komforto lygį. Kaip ir žmonės, dauguma augintinių yra patenkinti maždaug 20-22 °C temperatūra. Vasarą įsitikinkite, kad kambario temperatūra, kur bus augintinis, neviršija 26 °C. Nesvarbu, kokia jo rūšis ar veislė - visi gyvūnai gali greitai perkaisti. Žiemą pasirūpinkite, kad temperatūra būtų aukštesnė nei 16-18 °C, ir duokite savo augintiniui miegoti minkštą, šiltą guolį.

Optimali temperatūra skirtingose patalpose

Rekomenduojama siekti, kad vidutinė kambario temperatūra būtų 20 °C, miegamajame šiek tiek vėsiau, o vonios kambaryje - šiek tiek šilčiau. Skirtinguose kambariuose galioja skirtingos taisyklės.

Kaip nurodoma Lietuvos higienos normose, šaltuoju metų laiku oro temperatūra gyventojų būstuose turėtų siekti nuo 18 iki 22oC, o šiltuoju - nuo 18 iki 28oC. Tokios temperatūros nustatytos atsižvelgiant į tai, kokioms mikroklimato parametrų vertėms esant aplinkoje nėra neigiamo poveikio žmogaus sveikatai.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos specialistas Matas Budriūnas pažymi, kad optimali būsto aplinkos temperatūra gali būti pasirenkama individualiai, tačiau jos turėtų išlikti nustatytų normų ribose.

„Tinkamiausia temperatūra priklauso ir nuo kiekvieno žmogaus fiziologijos. Pavyzdžiui, jei žmogus jaučia, kad 18oC temperatūra jam yra maža, tai, žinoma, rekomenduojama temperatūrą padidinti iki aukščiausios nustatytos ribos, 22oC. Tačiau yra žmonių, kurie visą gyvenimą grūdina savo kūną, šoka į šaltą ežerą, todėl jų gyvenamosios vietos temperatūra gali būti mažesnė“, - sako M. Budriūnas.

Kalbant apie atskirus būsto kambarius, juose optimali kambario temperatūra gali skirtis. Pavyzdžiui, žemesnė oro temperatūra gali būti virtuvėje, nes joje yra papildomą šilumą skleidžiančių prietaisų - viryklė, orkaitė, elektriniai virduliai. Oro temperatūra turėtų būti žemesnė ir miegamajame, kadangi miego metu natūraliai sumažėja ir paties žmogaus kūno temperatūra. Miegant aukštesnėje temperatūroje, jaučiamasi nebe taip komfortiškai, tampa sunkiau kokybiškai išsimiegoti.

„Miego metu rekomenduojama žemesnė oro temperatūra, tačiau ji irgi turėtų patekti į 18-22oC ribas. Tai reiškia, kad miegamajame galima laikyti 18oC temperatūrą, tačiau, atsižvelgiant į mokslinę literatūrą, galima rasti rekomendacijų, kad tinkamiausia temperatūra miegui gali dar pora laipsnių svyruoti į žemesnę pusę ir siekti nuo 16 iki 17oC“, - teigia visuomenės sveikatos specialistas.

Kuo gali būti pavojinga netinkama kambario temperatūra?

Per žema ar per aukšta kambario temperatūra bei nepakankamas patalpų vėdinimas ne tik gali turėti neigiamos įtakos žmogaus savijautai, bet ir sukelti įvairius sveikatos sutrikimus. Dėl kūno perkaitimo netenkame skysčių, tirštėja kraujas, todėl sunkėja širdies darbas. Be to, netekus skysčių, sutrinka vandens ir elektrolitų pusiausvyra, todėl gali kilti ir nervų sistemos pažeidimų.

Tuo metu pernelyg žemoje temperatūroje organizmas naudoja papildomą energiją trūkstamai šilumai pasigaminti. Kai žemesnėje temperatūroje tenka būti ilgesnį laiką, organizmas nespėja apsirūpinti šiluma, todėl kūno temperatūra nukrenta. Tokia būsena, kai kūno temperatūra siekia 36oC, vadinama kūno hipotermija, o dėl jos sutrinka kraujotaka, kyla kvėpavimo takų ir nervų sistemos ligų rizika.

Kaip pastebi M. Budriūnas, šaltuoju metų laiku dažnai pasireiškia peršalimo ligos, kai dėl mažesnio patalpų vėdinimo kambaryje ilgiau užsilieka įvairūs patogenai. Todėl patalpos turėtų būti vėdinamos kas 4-6 valandas plačiai atveriant langus 5 minutėms. Tokiu būdu patalpose ne tik prarandama mažiau šilumos, nei ilgesnį laiką paliekant pravertas orlaides, bet ir apsisaugoma nuo pelėsio kaupimosi.

„Ilgas buvimas žemesnėje temperatūroje gali silpninti žmogaus imunitetą, nes žmogaus organizmas daugiau energijos išnaudoja optimalios kūno temperatūros išlaikymui. Žemesnė temperatūra turi didesnį neigiamą poveikį pažeidžiamoms gyventojų grupėms - vaikams, paaugliams, kurių imunitetas pažeidžiamesnis, ir kurie dažniau serga infekcinėmis ligomis. Tuo tarpu per aukšta patalpų temperatūra gali sukelti organizmo skysčių netekimą - dehidrataciją. Todėl net ir tiems, kurie mėgsta žiemą gyventi šilčiau, rekomenduojama neperžengti 22oC ribos“, - įspėja M. Budriūnas.

Siekiant gerinti miego kokybę medikai rekomenduoja naktimis miegamajame palaikyti žemesnę temperatūrą nei dieną. Medikai sutaria, jog norint geriau išsimiegoti nakčiai namuose verta keliais laipsniais sumažinti temperatūrą. Rekomenduojama dienos temperatūra namuose yra 21 laipsnis šilumos, o nakties - 17 laipsnių šilumos. Žinoma, kiekvienas žmogus turi individualius temperatūrinius poreikius ir komfortą jaus esant šiek tiek skirtingai temperatūrai.

Viena svarbi taisyklė, jei temperatūrą nakčiai mažinate ne tik dėl geresnio miego, bet ir taupymo sumetimais, dienos ir nakties temperatūrinis režimas neturi skirtis daugiau nei 4 laipsniais.

Kaip efektyviai šildyti namus

tags: #matot #kaip #skiriasi #temperatura #vienoje #patalpoje