Šiame straipsnyje nagrinėjami Vitalijaus atsiliepimai apie turto vertinimo įmonę „Ober-Haus“. Siekiama išsiaiškinti, kokia yra jo patirtis ir nuomonė apie šios įmonės teikiamas paslaugas. Ober-Haus yra didžiausia turtą ir verslą vertinanti įmonė Lietuvoje ir Baltijos šalyse tiek pagal vertintojų skaičių, tiek pagal atliekamų darbų apimtis.
Mūsų turto vertinimo departamente Lietuvoje dirba daugiau nei 50 kvalifikuotų specialistų. Mūsų biurus, kuriuose dirba vertintojai, galite rasti 6 Lietuvos miestuose. Todėl Ober-Haus klientai gauna profesionalias vertinimo paslaugas visoje šalyje. Vertinimo paslaugas teikiame turto savininkams, pirkėjams, nuomininkams, investuotojams, finansuotojams.
Atlikdami vertinimus naudojamės ne tik valstybinėmis ir viešomis duomenų bazėmis, tačiau turime ir nuosavą duomenų bazę, kurioje nuo 1998 metų kaupiama visa informacija apie mūsų bendrovėje parduotus ir nuomotus objektus. Lietuvoje turto vertinimus atliekame nuo 1998 metų. Atsakingai dirbame, kad pateisintume klientų pasitikėjimą. Siūlome savo paslaugas turto savininkams, pirkėjams, nuomininkams, investuotojams, finansuotojams. Kasmet pas mus vertinimo paslaugą užsako daugiau nei 12.500 klientų.
Didžiausia rinkoje vertintojų komanda leidžia lanksčiai ir greitai atlikti didelius turto vertinimo užsakymus. Mūsų biurus, kuriuose dirba vertintojai, galite rasti 6 Lietuvos miestuose. Taip pat atliekame komercinį auditą (angl.
Nekilnojamojo Turto Rinka 2025 Metais: „Ober-Haus“ Apžvalga
Kaip ir buvo prognozuota, 2025 metais investuotojai į pajamas generuojančius komercinės paskirties objektus buvo pastebimai aktyvesni nei 2024 metais. Ir nors stambesnių sandorių per metus buvo sudaryta itin nedaug, tačiau vietiniai investuotojai gausiai pirko mažesnius objektus visoje šalyje ir sugrąžino bendras investicinių sandorių apimtis į 2020 metų lygį, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje.
„Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metais Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 344 mln. eurų arba 50% daugiau nei 2024 metais. 2025 metų rezultatas iš esmės atitinka pastarųjų dešimties metų metinį vidurkį (357 mln. eurų).
„Iš viso per metus Lietuvoje įsigyta virš 40 objektų ir tai yra tikrai gausus skaičius, net ir lyginant su pačiais aktyviausias metais. Todėl nenuostabu, kad 2025 metais buvo fiksuojamas istoriškai vienas mažiausių vidutinis sandorio dydis, kuris nesiekė 8 mln. eurų. Tik keturių įsigytų objektų kaina viršijo 20 mln. eurų ir jie sudarė vieną trečdalį visų investicijų Lietuvoje.
2025 metais Lietuvos būsto rinka pasižymėjo itin sparčiai augusiomis būsto pardavimo apimtimis tiek antrinėje, tiek ir pirminėje rinkoje. Ypač spartus atsigavimas fiksuojamas didmiesčių pirminėje rinkoje, kuomet pirkėjai itin aktyviai pirko naujos statybos butus tiek pastatytuose, tiek ir pradedamuose statyti daugiabučiuose, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje.
„Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 2.787 butus arba 8% daugiau nei 2024 metais. Tuo tarpu sostinės pirminėje butų rinkoje per metus iš viso buvo realizuota virš 5.700 butų arba 82% daugiau nei 2024 metais. Lyginant faktiškai pastatyto ir pirminėje rinkoje realizuotų butų skaičius, tai didžiausiu disbalansu 2025 metais pasižymėjo šalies sostinė.
Kadangi projektų planavimo ir statybų procesas yra ilgas ir dažnu atveju trunka ilgiau nei planuota, turime situaciją, kuomet staigiai atsigavus rinkai, plėtotojai tiesiog fiziškai negali patenkinti tokios paklausos poreikio“, - sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Ir tokia situacija yra nepalanki tiek pirkėjams, tiek ir plėtotojams. Pirkėjai turi per menką būsto pasirinkimą bei sparčiai augančias kainas, o plėtotojai negali pilnai išnaudoti rinkos potencialo.
Didelė naujų biurų ploto pasiūla Vilniuje palaiko stabilias nuomos kainas, tačiau kartu ir skatina aktyvesnes derybas tarp šalių. Visgi, ilgalaikiuose nuomos santykiuose svarbiausia - abipusė interesų pusiausvyra. Tuo labiau, kad praktinę vertę dažnai lemia ne tik kaina, bet ir kiti sutarčių aspektai, tokie kaip lankstumas, terminai ar papildomos sąlygos. Biurų rinkoje jau kurį laiką kalbama, kad šiandien galios svarstyklės tarsi linksta į nuomininko pusę.
Šiuo metu A klasės verslo centruose mėnesio nuomos kaina siekia iki 16-20 Eur/kv. m, naujuose, išskirtiniuose projektuose sudaro ir 21-23 Eur/kv. m, o B klasės verslo centruose vyrauja 10-15 Eur/kv. m nuomos kainos. Pernai A ir B klasės verslo centruose bazinės nuomos kainos paaugo apie 2 proc. Nepaisant toliau augančios ekonomikos, biurų nuomos kainų augimą šiuo metu riboja būtent didelė laisvo ploto pasiūla, tebevykstanti nuotolinio-hibridinio darbo transformacija, konservatyvūs verslo lūkesčiai ir geopolitinės priežastys. 2025-2026 m. rinką pasieks dar daugiau kaip 100 tūkst. kv. m naudingo biurų ploto.
Atrodytų, nuomininko rinka turėtų būti geras metas persiderėti sąlygas dėl esamo biuro arba paieškoti naujų patalpų.
Pagrindinės Nekilnojamojo Turto Rinkos Tendencijos 2025 Metais
| Rinkos Segmentas | Tendencija | Priežastys |
|---|---|---|
| Komercinis NT | Investicijų augimas | Aktyvesni vietiniai investuotojai |
| Būstas | Spartus pardavimų augimas | Atsigavimas didmiesčių pirminėje rinkoje |
| Biurai | Stabilios nuomos kainos | Didelė laisvo ploto pasiūla |
Vitalijaus Interviu su Raimondu Baranausku
Pašnekovo pristatymas prasideda nuo pažinties su Raimondu, kai šis su savo „Snoro" bankeliu persikėlė iš Šiaulių į Vilnių. Apsilankęs redakcijoje dėl reklamos, Raimondas paprašė palaikymo prieš didžiuosius skandinavų bankus. Netrukus susidraugavome šeimomis.
Tuo metu buvau dar ant „balto arklio", tad be vargo jį supažindinau su Prezidentu Algirdu Brazausku ir jo aplinka. Netrukus „Snoras" tapo galingu konkurentu skandinavų bankams, o pagal klientų aptarnavimą ir mokamas palūkanas akivaizdžiai pirmavo Lietuvoje. Natūralu, kad savo asmenines ir redakcijos lėšas pasidėjau į „Snoro" banką. (Iš kur vėliau panelė Grybauskaitė su ponais Frykliu ir Kuperiu jas su malonumu išsiėmė.)
Bandžiau kartu su Raimondu daryti biznį, pvz., per „snoriukus" platinti „Respubliką", bet nesėkmingai: lemiamu momentu, kai reikėdavo veikti, pasirodydavo toks nelietuvis Borodulinas ir viską sugadindavo. Jis buvo pagrindinis herojus „Lietuvos ryto" priede žurnale „Stilius", iš kurio vėliau paslaptingai pradingo. Kai atsitiktinai susitikome ekologiniame turgelyje ir mano žmona Sigos paklausė, kodėl nebebendraujame, ji paaiškino, kad perėjo į kitą „lygį" - pas Vainauskus ir „Lietuvos ryto" chebrą.
Taip mano draugas Raimondas tapo pagrindiniu mano konkurentu. Regis, turėčiau dabar Baranauskų visa širdimi nekęsti, bet man jų kažkodėl gaila. Tad pirmiausia Raimondo pasiteiravau, ar jau yra pasiruošęs „džiūvėsėlių"?
Raimondas, nusiminęs, atsakė, kad jau nebe, visus suvalgė, nes ne visuomet užtenka pinigų maistui nusipirkti. - Gyvenu normaliai. Ačiū Dievui, esu sveikas gyvas. Tai svarbiausia. Aš pats darbuojuosi finansinių konsultacijų srityje, turiu sudaręs sutartis dėl keleto projektų vystymo. Galiu laisvai judėti Rusijos Federacijos ribose, tad be didelių sunkumų galiu sėkmingai tvarkyti visus reikalus.
Kaip ir visur, ir čia verslą, ką ten verslą, visą gyvenimą, viską stipriai pakoregavo pasaulinė COVID-19 pandemija. Bet užtat kartu viską galima išspręsti dabar ir dirbant nuotoliniu būdu, ko, manau, mus visus gerai išmokė ta „koronakrizė". Kartu galiu pasakyti, kad čia, ypač Maskvoje, valdžia visai neblogai tvarkosi su pandemija. Ekonomikos vystymosi sumažėjimas nėra toks žymus, Maskva yra labai išgražėjusi, gal tik kiek daugiau nukentėjo paslaugų sektorius ir mažojo verslo įmonės.
Štai keletas pagrindinių punktų, kurie buvo paliesti interviu metu:
- Finansinių konsultacijų sritis ir projektai Rusijos Federacijoje.
- COVID-19 pandemijos įtaka verslui ir ekonomikai.
- Teisiniai klausimai, susiję su "Snoro" banko nacionalizavimu.
- Investuotojų teisių apsaugos fondo veikla.
Šis interviu atskleidžia ne tik Raimondo Baranausko asmeninę patirtį, bet ir platesnį kontekstą apie Lietuvos bankininkystės sistemą ir politinius įvykius.
Teisiniai Klausimai ir „Snoro“ Banko Nacionalizavimas
Atsakau: „Pastaruoju metu daug tenka teisiniais klausimais dirbti su Investuotojų teisių apsaugos užsienio valstybėse fondu, kuris inicijavo arbitražą prieš Lietuvos Respubliką dėl neteisėto investicijų į „Snoro" banką nusavinimo. Man, kaip vienam iš svarbiausių liudininkų šioje byloje, tenka labai daug bendrauti ir su advokatais, kurie atstovauja tam fondui.
Duodu liudininko parodymus, pagrindžiu juos turimais dokumentais. Visą šią mano pateiktą informaciją Fondas apibendrina ir prijungia prie medžiagos arbitražui. Tikrai turiu ką pasakyti ir paliudyti, nes išdirbęs „Snore" 19 metų, turiu daug informacijos. Iš pirmųjų lūpų, taip sakant. Žinoma, su Fondu esu sudaręs Konfidencialumo sutartį, todėl dėl suprantamų priežasčių pačios bylos eigos nekomentuosiu. Ir taip sužinosite. Aišku, kad, kaip ir visur, viską stipriai pakoregavo pandemija. Akivaizdu, kad ir visi teisiniai reikalai, įskaitant mūsų teisinius ginčus, kurie vyksta Paryžiuje ar Niujorke, nusikėlė į vėlesnius terminus, bet tikrai nesustojo.
Niekas jau šiandien negali paneigti (tik prokurorai ir kitokie tyrėjai to kažkodėl nemato!), kad prieš „Snoro" banką buvo įvykdyta iš anksto suplanuota operacija ir kad šiai „Snoro" sunaikinimo operacijai asmeniškai vadovavo pats Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas.
Prisiminkime AB banko „Snoras" nacionalizavimo, tiksliau, „užgrobimo", įvykių seką. Nenustatytam asmeniui nutekinus slaptą informaciją, 2011 m. lapkričio 15 d. laikraštyje „Lietuvos rytas" pasirodo straipsnis „Įsakymas sutrypti lietuviškus bankus" apie valstybės ketinimus išspręsti savo finansines problemas privačių bankų nacionalizavimo sąskaita. Jau kitą dieną (2011 m. lapkričio 16 d.) netikėtas išorinio „Snoro" valdymo įvedimas ir po dviejų valandų Vyriausybės priimtas sprendimas dėl banko nacionalizavimo.
2011 m. lapkričio 17 d. Išryškėja faktiškai tokia situacija: Už visų žaibiškų žingsnių, kuriuos vykdė Lietuvos Vyriausybė, Seimas ir Lietuvos Respublikos prezidentė nacionalizuodami „Snoro" banką, slypi gerai suplanuota sudėtinga operacija. Turbūt mažai kas galėtų patikėti, kad šioje ekstremalioje ir stresinėje situacijoje Lietuvos bankas ir Vyriausybė sugebėjo veikti taip užtikrintai. O ir Vyriausybė fiziškai negalėjo paruošti Lietuvos bankininkystės įstatymų pataisų per vieną naktį. Nepaisant to, įvyko būtent taip. Lapkričio 15 dieną, visų įvykių išvakarėse, į Lietuvą jau atvyko 25 britų „konsultantų" komanda su Saimonu Frikliu priešakyje...
Rytas su spauda
tags: #turto #vertintojai #ober #haus #vitalijus