Daugiabučių namų aplinkos priežiūra yra svarbus aspektas, užtikrinantis gyventojų komfortą ir gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip organizuojamas daugiabučių namų aplinkos tvarkymas pagal poreikį, kokie yra privalumai ir trūkumai, bei ką svarbu žinoti gyventojams.
Sovietinius laikus menantys daugiabučiai įvairiems įkvėpimo ieškantiems filmų bei serialų kūrėjams leidžia nusikelti kelias dešimtis metų atgal, tačiau juose gyvenantys žmonės juos mato kitaip - technine, funkcine bei moraline prasme pasenusius namus, kurie yra visiškai energetiškai neefektyvūs bei nebežavi ir savo „estetika“.
Atsižvelgiant į tai, Lietuva yra užsibrėžusi itin ambicingą tikslą - iki 2050-ųjų metų atnaujinti apie 30 tūkst. daugiabučių, tačiau nespartėjantis renovacijos projektų tempas dažnai pastoja jam kelią.
Vis dėlto, renovacijos spurtas galimai prasidės visai netrukus, pradedant taikyti pažangesnį renovacijos modelį, kurio dėka darbų trukmė sumažės iki kelių kartų.
Spartesniam daugiabučių renovacijos procesui Lietuvoje kliudo įvairios aplinkybės, tačiau vienas iš svarbių veiksnių - pats statybinių darbų greitis ir jų sukeliami nepatogumai. Priklausomai nuo pastato dydžio ir pasirinktų priemonių, daugiabučio renovacija gali trukti apie 1-1,5 metus.
Gyvenimas statybų aikštelėje nevilioja net ir entuziastingų gyventojų, norinčių renovuoti savo gyvenamąjį daugiabutį - dažnai tai tampa ne tik investicijų, bet ir paprasčiausio patogumo galvos skausmu.
Šių problemų išvengti leidžia itin pažangus, dalyje Europos šalių jau sėkmingai pritaikytas modelis - pastatų renovacija skydais: „Skydinė renovacija išskirtinė tuo, kad apima du stambius etapus - skydų gamybos, kuri atliekama gamykloje, ir skydų montavimo.
Gamyba yra susijusi su greitesniais procesais, o skydinės renovacijos atveju tai leidžia ženkliai sutrumpinti statybos aikštelėje atliekamų darbų trukmę“, - pasakoja Kauno technologijų universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkė dr. Jurgita Černeckienė.
Kaip sufleruoja pats skydinės renovacijos modelio pavadinimas, jo pagrindas yra paremtas iš anksto pagal reikalingus išmatavimus pagamintų skydų montavimu ant pastatų fasado. Lengvai tvirtinamus skydus sudaro ne vienas namo energijos išsaugojimą užtikrinantis sluoksnis: akmens arba mineralinės vatos apšiltinimas, garo barjeras, konstrukcinės plokštės, medinis karkasas su apšiltinimo sluoksniu, vėjo barjeras, ventiliuojamas tarpas bei apdaila.
Tokiems skydams nereikia jokio papildomo apdirbimo ir jie iškart gali būti montuojami ant seno daugiabučio sienų. A.Šachova pastebi, kad taikant renovaciją skydais dėl nemažos dalies procesų automatizavimo ir perkėlimo į gamyklą namo modernizacijai prireikia mažiau žmogaus darbo valandų.
Atsižvelgiant į tai, jog statybų sektoriuje jau daugelį metų stebimas darbo jėgos trūkumas, šis aspektas atlieka itin svarbią rolę: „Mūsų atliktas palyginimas parodė, kad tradicinės renovacijos metu atnaujinti vieną kvadratinį metrą daugiabučio sienos darbininkams prireikia 4 val. Tam pačiam rezultatui pasiekti taikant skydinės renovacijos modelį užtenka pusės tiek - apie 2 val. darbo“.
Šias įžvalgas patvirtina ir kaimyninės Estijos praktinė patirtis - šalyje jau sėkmingai taikomas skydinės renovacijos modulis, o jos ekspertai skaičiuoja, kad per tokį pat laiką, kurio reikėdavo vieno pastato renovacijai įprastu būdu, skydais renovuoti pavyksta net 4 analogiškus pastatus.
Šįmet Lietuvoje pradėtas pilotinių skydinės renovacijos projektų įgyvendinimas, o juose įgyta patirtis, planuojama, netrukus bus pradėta taikyti ir masinei daugiabučių renovacijai.
Siekiant prie šio modernaus daugiabučių atnaujinimo modelio priderinti ir Lietuvoje teikiamos paramos renovacijai mechanizmus, paruošiamuosius darbus atlieka Aplinkos ministerijos suburta ekspertų darbo grupė.
Negana to, patirtis bei žinios yra perimamos ir iš partnerių Estijoje, Nyderlanduose, taip pat yra įgyvendinami ir kompetencijų didinimui šioje srityje skirti projektai su Lietuvos mokslininkais.
Gyventojus ir šiuo metu kviečiame teikti paraiškas dėl valstybės paramos senų, pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus pastatytų daugiabučių namų skydinės renovacijos. Kvietime numatyta skirti bendra lėšų suma siekia 200 mln. eurų, o paraiškų laukiame iki rugsėjo 30 d. Iišsamią informaciją apie kvietimą galima rasti APVA interneto svetainėje“, - atkreipia dėmesį G.Burbienė.
Ką daryti ir ko nedaryti renovuojant nuomojamą turtą
Kalbinti ekspertai akcentuoja, jog nors perėjimas prie naujojo modelio turi akivaizdžių privalumų, norint juos pajusti praktikoje reikės šiek tiek kantrybės: „Renovacijos procesai statybų aikštelėje turėtų ženkliai sutrumpėti, tačiau maksimalaus efekto pasiekimui prireiks laiko.
Norint optimaliai įvaldyti su skydų gamyba ir montavimu susijusias technologijas, reikės papildomų kompetencijų, tačiau Lietuvos statybos sektorius imlus naujovėms, greitai besimokantis, todėl tai neturėtų užtrukti ilgai“, - teigia dr. J.Černeckienė.
Jos kolega, KTU Statybos ir architektūros fakulteto docentas dr. Darius Pupeikis priduria, kad statybos sektoriui tai tuo pačiu bus stimulas lavinti naujas kompetencijas bei kelti specialistų kvalifikaciją - ypač tokiose srityse kaip statybų procesų skaitmeninimas, tvarumas, naujų produktų ar technologijų kūrimas ir taikymas.
Su laiku tai prisidės tiek prie modernizacijos apimčių Lietuvoje didėjimo, tiek prie viso sektoriaus tarptautinio konkurencingumo augimo.
Rekordinės renovuotų daugiabučių apimtys Lietuvoje buvo fiksuotos 2016 m., kai per metus buvo modernizuoti 764 namai. Visgi, per pastarąjį penkmetį šis tempas vidutiniškai nukrito beveik dvigubai - iki ~319 namų kasmet.
Ekspertai pastebi, kad tinkamai išnaudojant skydinės renovacijos technologiją, ji turi daug potencialo didinti daugiabučių renovacijos projektų spartą ir plėsti jų mastą.
Klaipėdos Miesto Pavyzdys: Kompleksinis Kiemų Tvarkymas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įgyvendina didžiulės apimties projektą „Kompleksinis tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymas“.
Jo sutarties vertė - daugiau kaip 5,5 mln. Eur. Tai pirmasis toks projektas Klaipėdoje, kuris iš esmės atnaujins Rumpiškės kvartalo daugiabučių namų gyventojų kiemus ir pagerins gyvenimo kokybę.
Didžioji dalis šio kvartalo gyventojų, rašoma savivaldybės pranešime, džiaugiasi tapę pirmaisiais, kurie nemokamai gaus sutvarkytą aplinką, o kartu - padidėjusią nekilnojamojo turto vertę. Šiame kvartale gyvena apie 6 tūkst. žmonių.
Planuojamoje tvarkyti teritorijoje vyrauja XX amžiaus 6-7 dešimtmečio statybos daugiabučiai namai, „chruščiovkės“, kiemų infrastruktūra yra nusidėvėjusi, trūksta vaikų žaidimo, sporto aikštelių, pėsčiųjų takų, vieningos želdynų sistemos, vietų automobiliams.
Ne kartą viešai buvo pasidžiaugta, kad jis leis sukurti iš esmės naują kokybę, priartinti ją prie šiuolaikinio žmogaus poreikių. Visi nori tvarkingų kiemų, platesnių įvažiavimo keliukų, žaidimų, automobilių stovėjimo aikštelių, neprieštarauja, kad būtų sukurta nauja gyvenimo kokybė, bet ne visi nori kažką paaukoti, - cituojamas Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Rumpiškės kvartalo atnaujinimo projektavimo užduotyje projektuotojams buvo keliami specialūs reikalavimai, susiję su želdynų tvarkymu: performuoti želdynus, atkurti žaliąsias erdves; pašalinti trukdančius esamus medžius ir krūmus; atlikti kraštovaizdinį erdvių formavimą. Naujus augalus projektuoti minimaliai, įvertinti esamą padėtį, užfiksuojant želdinius.
Techninio projekto sprendiniuose numatyta pašalinti 201 saugotiną medį. Iš viso numatyta papildomai pasodinti 648 medžius ir krūmus, t. y., projektuotojai techninio projekto sprendiniuose suplanavo pasodinti daugiau želdinių nei jų bus pašalinta. Dalį esamų augalų numatyta perkelti.
Klaipėdos miesto savivaldybė gauna nemažai skundų dėl vykdomų darbų Rumpiškės kvartale. Tačiau į juos visus iš esmės yra vienas atsakymas, kurį savivaldybės administracija š. m. balandžio 3 d. gavo iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau - AAD).
Daugiabučių Namų Teritorijos Priežiūra Ukmergėje
Iki šiol rajone nebuvo vieningos tvarkos dėl daugiabučių namų teritorijų priežiūros. Vienų kiemų tvarka ir švara rūpinosi gyventojai - jie samdydavo prižiūrėtojus, kurie šienavo žolę, rinko šiukšles, valė sniegą. Kitus kiemus savo jėgomis prižiūrėdavo patys gyventojai. Tačiau dauguma daugiabučių buvo palikti tarsi likimo valiai.
Gyventojai patys nieko nedarė, nebuvo už tai atsakingų. Mūsų skaičiavimais, šiai grupei būtų galima priskirti 50-60 proc.
Ukmergės miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklės numato, kad teritorijų naudotojai ir tvarkytojai privalo jiems priklausančioje ar naudojamoje teritorijoje nuolat palaikyti tvarką, švarą ir atlikti šiuos darbus:
- Reguliariai tvarkyti ir valyti teritoriją.
- Žaliuosiuose plotuose užtikrinti savalaikį žolės nupjovimą, prižiūrint taip, kad žolė būtų ne aukštesnė kaip 50 cm.
- Valyti sniegą, užtikrinant saugų pėsčiųjų eismą ir specialiojo transporto priemonių privažiavimą prie teritorijoje esančių bendrojo naudojimo objektų.
Kovo 30 dieną Savivaldybės taryba patvirtino Ukmergės miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pakeitimus. Jais daugiabučių namų gyventojai įpareigoti nuolat prižiūrėti aplink namą esančią teritoriją.
Pasak G. Pociaus, kiekvieno daugiabučio gyventojai privalo rūpintis skirtingo dydžio teritorijomis - jos yra pažymėtos Ukmergės miesto daugiabučių kvartalų specialiajame plane, kurį Savivaldybės taryba patvirtino 2015 m. birželio 25 d. sprendimu.
Patvirtinus minėtųjų tvarkymo ir švaros taisyklių pakeitimus, daugiabučių namų tvarkymo ir valymo prievolė perduota naudojamų kiemų teritorijų daugiabučių namų savininkams ir naudotojams. Mūsų įmonė, vykdydama administratoriaus funkcijas ir nešdama atsakomybę už privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą, organizavo šių paslaugų užtikrinimą“, - komentavo G. Pocius.
Konkursas Dėl Daugiabučių Namų Teritorijos Priežiūros
Daugiau nei 200 daugiabučių mieste ir rajone administruojanti UAB „Ukmergės butų ūkis“ paskelbė konkursą dėl daugiabučių namų teritorijos priežiūros paslaugų teikimo. Dalyvauti viešajame pirkime registravosi penkios įmonės - trys iš Vilniaus, po vieną iš Klaipėdos bei Ukmergės (UAB „Ukmergės versmė“). Laimėtoju pripažinta vilniečių UAB „Mano aplinka“.
Laimėtoju pripažintos UAB „Mano aplinka“ daugiabučių savininkams teikiamos paslaugos įkainis - 7,6 euro cento su PVM už prižiūrimos teritorijos kvadratinį metrą. Kaip teigė G. Pocius, vieno buto savininkams kas mėnesį gali tekti mokėti vidutiniškai 2-4 Eur.
UAB „Mano Aplinka“ Planai Ukmergėje
UAB „Mano aplinka“ direktorius Mindaugas Strigockis „Gimtajai žemei“ sakė, kad jo vadovaujama bendrovė yra didžiausia šalyje teritorijų tvarkymo įmonė: „Turime beveik 20 metų patirtį ir padalinius didžiuosiuose šalies miestuose bei skirtinguose regionuose. Ukmergė mus sudomino ne tik dėl noro plėsti paslaugas Lietuvoje, bet ir dėl darbų aiškumo: daugiabučių kiemus prižiūrime Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir kt.
Pasak vadovo, Ukmergėje dirbs 10 teritorijų valymo specialistų, taip pat įmonė jau rado žmogų padalinio vadovo pozicijai. Darbus pradėsime nuo gegužės 15 dienos. Beje, visi dirbantieji bus vietiniai, reikiamos įrangos bazė bus Ukmergėje, o jei reikės pastiprinimo, jį atsiųsime iš būstinės Vilniuje. Gyventojams užtikrinsime, kad kiemai būtų periodiškai šienaujami, valomi šaligatviai ir, žinoma, renkamos šiukšlės. Jei reikės - genimi želdynai bei medžiai“, - kalbėjo direktorius.
Pasak M. Strigockio, įmonė „Mano aplinka“ specializuojasi ir laiptinių valymo paslaugose, kurios didžiuosiuose šalies miestuose jau seniai populiarios: „Jei ukmergiškiai išreikš tokį poreikį, mes mielai pademonstruosime paslaugos privalumus.
Gyventojų Atsisakymo Galimybė
Kalbėdamas apie daugiabučių namų teritorijų priežiūrą UAB „Ukmergės butų ūkis“ direktorius pažymėjo, jog daugiabučių savininkai gali atsisakyti kiemo tvarkymo bei priežiūros paslaugų, jei tam pritaria ne mažiau nei pusė gyventojų. Tačiau tokiu atveju name gyvenantys žmonės turi įsipareigoti patys kieme palaikyti tvarką ir švarą.
Manau, kad dėl tų daugiabučių, kurių teritorijos ir iki šiol buvo tinkamai prižiūrimos, problemų nekils, ten niekas nesikeis. Kita kalba bus su namų, kurių kiemai iki šiol nebuvo tvarkomi, savininkais.
Investavimas Į Aplinkos Priežiūros Įrankius
Namų aplinkos priežiūra dažnai pareikalauja nemažai laiko ir pastangų, ypač jei turite kiemą, sodą ar terasą. Kad šie darbai nevirstų varginančia prievole, pravartu pasirūpinti tinkamais įrankiais ir technika. Jie padeda ne tik sutaupyti laiko, bet ir palengvina fizinį darbą, o tvarkingai prižiūrima aplinka suteikia estetinį pasitenkinimą ir gerą nuotaiką.
Kiemui prižiūrėti būtini keli pagrindiniai įrankiai - vejapjovė, žoliapjovė bei krūmapjovė. Šie įrenginiai leidžia išlaikyti tvarkingą veją ir formuoti augalus pagal poreikį. Sode praverčia genėjimo žirklės, grandininis pjūklas ir kastuvai, kurie padeda ne tik sodinant, bet ir prižiūrint senesnius augalus.
Ne mažiau svarbi yra ir terasų, takų ar kiemo dangų priežiūra. Laikui bėgant čia kaupiasi purvas, samanos ir įvairūs nešvarumai, kurių neįmanoma pašalinti vien paprastu šepetėliu ar vandens kibiru. Tokiais atvejais nepamainomas pagalbininkas yra Karcher aukšto slėgio plovyklos, leidžiančios greitai ir kokybiškai nuvalyti paviršius. Jos praverčia ne tik terasoms, bet ir automobiliui, dviračiams ar net sodo baldams valyti.
Be stambios technikos, verta turėti ir smulkesnių įrankių, kurie palengvina kasdienius darbus. Rankiniai grėbliai, purentuvai, laistytuvai ar lašelinės laistymo sistemos leidžia efektyviai prižiūrėti augalus. Tokie įrankiai neužima daug vietos, tačiau padeda išlaikyti tvarką sode ir darže. Svarbiausia - pasirinkti patvarius ir ergonomiškus sprendimus, kad darbas būtų malonus, o ne varginantis. Be to, šie įrankiai dažnai tampa nepakeičiamais pagalbininkais atliekant smulkias, bet nuolat pasikartojančias užduotis.
Investicija į tinkamus įrankius ir techniką atsiperka ne tik laiko taupymu, bet ir ilgesniu pačios aplinkos tarnavimu. Tvarkingai prižiūrima veja, švarios terasos ir nuolat puoselėjamas sodas ilgainiui reikalauja mažiau pastangų, nes prevencinė priežiūra visada lengvesnė nei apleistos aplinkos tvarkymas.
Gyventojų Atsakomybė Už Kiemų Tvarką Klaipėdoje
Klaipėdiečiai nuo lapkričio tapo patys atsakingi už tvarką daugiabučių namų kiemuose. Beveik visų teritorijų priežiūra rūpinsis specializuotos įmonės. Iš namų, kuriuos administruoja "Mano būsto" įmonės, tik keleto gyventojai nusprendė tvarkytis patys.
Pasak direktorės, ieškant, kas tvarkys kiemus, skelbtas konkursas. B.Jevdokimenko tvirtino, kad konkurse dalyvavo specializuotos valymo įmonės.
Pasak B.Jevdokimenko, nieko keista, kad dauguma gyventojų kiemų priežiūrą patikėjo švaros specialistams. B.Jevdokimenko aiškino, jog yra taisyklės, pagal kurias privalo būti tvarkomi kiemai, apskaičiuojami valymo plotai.
Turi būti ne tik surinktos pavienės šiukšlės, bet ir sutvarkytos aikštelės prie konteinerių. Jose neturi būti prikrauta stambių atliekų, dėl to reikia bendrauti su atliekų vežėjais. Žiemą tenka valyti sniegą, pabarstyti takus smėlio ir druskos mišiniu.
Nė vienas žmogus, kuris kada dirbo kiemsargiu, nemano, kad šis darbas lengvas. Be to, pageidaujantysis teikti tokią paslaugą turi įsigyti verslo liudijimą.
Anot vadovės, bendrijos taip pat kreipėsi pagalbos į "Mano būsto" įmones. Dirbau ir kai gyventojai rūpinosi kiemais, ir kai šių priežiūra buvo perduota savivaldybei. Pirmuoju atveju buvo daugiau tvarkos.
Dirbo kiemsargiai, kiemai buvo valomi penkis kartus per savaitę. Gyventojai žinojo, kad kiemsargio galima paprašyti ir krūmus apkarpyti, ir sendaikčius iš rūsio išnešti.
Pagal miesto tarybos patvirtintą tvarką reikalaujama, kad kiemai būtų valomi tris kartus per savaitę. Esame gyventojų pusėje. Jei norės, galėsime ir gėlynus įrengti ar medžių pasodinti, atlikti kitus papildomus darbus. Viskas priklauso nuo pačių gyventojų pageidavimų.
Dauguma kitų įmonių administruojamų namų taip pat pasirinko, kas tvarkys jų kiemus. Įmonių "Paslaugos būstui" ir "Laukininkų valda" direktorė Regina Uznienė pasakojo, kad jau visi jų administruojami namai išsirinko kiemų tvarkytojus. Tik vieno namo gyventojai apsisprendė patys rūpintis priskirta teritorija. Jie pasiskyrė kiemsargį iš savų.
Panaši situacija ir įmonių "Vitės valdos" ir "Debreceno valda" administruojamuose namuose. Didžiausią galvos skausmą miesto savivaldybei kelia bendrijos, kurių Klaipėdoje yra 390.
Uostamiesčio savivaldybė kiemų tvarkytojų dar nepasirinkusius namus, tarp kurių visos bendrijos, įspėja tą padaryti kuo greičiau. Viešosios tvarkos skyrius jau stebi, ar priskirtos teritorijos yra tvarkomos tinkamai.
Kiekvieną situaciją aiškinsimės individualiai. Pirmiausia išsiaiškinsime, kam priklauso sklypas. Tada kreipsimės į namo bendriją ar prižiūrėtoją, žiūrėsime, ar išrinktas tvarkytojas.
tags: #tvarkomi #daugiabuciu #kiemai