Tvarkos ir Reikalavimai Projektuojant Pastatus: Leidimai, Zonos ir Kiti Aspektai Lietuvoje

Statybos procesas Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas, siekiant užtikrinti saugumą, aplinkosaugą ir atitiktį galiojantiems teisės aktams. Nuo leidimų gavimo iki atstumų tarp pastatų ir inžinerinių tinklų laikymosi, kiekvienas etapas turi savo specifiką. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius reikalavimus, su kuriais susiduria asmenys, planuojantys statyti ar rekonstruoti pastatus.

Statybos Leidimai ir Reikalavimai

Statybos leidimas yra būtinas dokumentas, norint pradėti statybos darbus. Tačiau, ar leidimas reikalingas kiekvienu atveju? Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m² ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne. Yra niuansų. Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti?

Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą, neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m². 100-200m² gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Būtent čia ir „gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai.

Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius.

Taigi, jau žinome kokios kategorijos statinį norime statyti. Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.

Trumpai apibendrinant, jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.

Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.

Kada nereikalingas statybos leidimas

Yra tam tikrų atvejų, kai statybos leidimas nėra būtinas. Pavyzdžiui:

• Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas, kurio aukštis neviršija 8,5 m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80 m² - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m² priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m² - leidimas reikalingas.
• Šiltnamius iki 80m² priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo.

Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m² - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.

VTPSI komentaras

SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.

Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.

SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Žemės Ūkio Paskirties Žemė

Statyba žemės ūkio paskirties žemėje turi savų ypatumų. Jeigu pirtelė yra iki 80m² - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog „bulvių lauke” statyti sudėtinga.

Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.

Apsaugos Zonos

Statant pastatus, būtina atsižvelgti į įvairias apsaugos zonas, kurios reglamentuoja atstumus nuo inžinerinių tinklų, vandens telkinių ir kitų objektų. Šių zonų laikymasis yra būtinas, siekiant užtikrinti saugumą ir išvengti galimų pažeidimų.

Elektros Tiekimo Linijos

Elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus ir kt. Požeminės elektros kabelių linijos apsaugos zona - žemės juosta, kurios plotis po 1 metrą nuo linijos konstrukcijų kraštinių taškų.

Vandentiekio, Lietaus ir Fekalinės Kanalizacijos Tinklai ir Įrenginiai

• Vandentiekio bokštų, nuotekų siurblinių ir kitų įrenginių - ne mažiau kaip po 10 metrų nuo išorinių sienelių.
• Statyti pastatus ir įrenginius apsaugos zonose galima pagal nustatytas vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančios įmonės sąlygas ir kt.

Dujotiekio Apsaugos Zona

• Dujotiekio apsaugos zona - žemės juosta išilgai dujotiekio trasos, kurios plotis po 2 metrus abipus vamzdyno ašies, skirta normalioms sąlygoms, reikalingoms dujotiekių techninei priežiūrai, sudaryti, ir jų apsaugai nuo galimų pažeidimų.
• Iki 16 barų slėgio dujotiekio apsaugos zoną sudaro žemės juosta išilgai vamzdynų trasos, kurios plotis - po 2 metrus abipus vamzdyno ašies.
• Statyti pastatus ir įrenginius, sandėliuoti statybines medžiagas ir pan., sodinti medžius ir krūmus, kasti žemę giliau kaip 0,3 metro ir kt. Be raštiško įmonių, aptarnaujančių šias ryšių linijas, leidimo ir darbų metu nesant tos įmonės atstovo draudžiama: kasti žemę giliau kaip 0,3 metro, vykdyti statybos, geologinių tyrinėjimų, sprogdinimo darbus, sodinti medžius, sandėliuoti medžiagas ir kt.

Melioracijos Sistemos ir Įrenginiai

• Valstybei nuosavybės teise priklausantiems ir bendro naudojimo drenažo rinktuvams nustatoma po 15 m į abi puses nuo rinktuvo ašinės linijos apsauginė juosta. Apsauginėje juostoje, draudžiama kasti melioruotą žemę giliau kaip 0,7 m, išleisti nuotekas į drenažo sistemas, statyti statinius, sodinti medžius ir krūmus ir kt.
• Melioracijos grioviai - pagrindiniai melioracijos sistemų statiniai. Draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos), tverti tvoras, sodinti medžius ir krūmus, ir 1 m pločio daugiamečių žolių apsauginė juosta, kurią galima arti tik persėjant žolę ir kt.

Šilumos ir Karšto Vandens Tiekimo Tinklai

Apsaugos zonoje draudžiama statyti nuolatinius statinius bei įrenginius ir kt.

Pastabos

1. Lentelėje nepaminėti reikalavimai, nustatantys atstumus tarp statinių ir inžinerinių tinklų, kitų inžinerinių statinių, įrenginių, nurodomi LR Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose.
2. Gyvenamuosius namus draudžiama statyti: kelių apsaugos zonose, geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose, aerodromų sanitarinėje apsaugos zonoje, rezervinėse teritorijose, gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose, pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, sanitarinėse apsaugos zonose ir kt.
3. Valstybei nuosavybės teise priklauso: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas.

Pavyzdys Iš Nyderlandų

Nyderlanduose, saugomoje paveldo teritorijoje, pastatytas modernus gyvenamasis namas. Gyvenamasis namas pastatytas buvusio tvarto vietoje, kuri yra kultūros paminklo teritorijoje. Modernų namą buvusio tvarto vietoje projektavo architektė Diana Lautenbag iš „Lautenbag Architecture" biuro. Ji sako, kad architektūra ir aplinka turi derėti, vienas kitą sustiprinti, pastatas turi pridėti vertės aplinkai.

Sprendimas buvo rastas pirmiausia pasirenkant pastato planą: 7,2 m pločio ir virš 25 m ilgio namas, kaip ir buvęs tvartas, į gatvę orientuotas siauru šoniniu ir beveik aklinu fasadu. Masteliu moderni vila su mansarda proporcinga saugomam paminklui ir įsilieja į aplinką taip, tarsi ten būtų buvusi visada. Ji netampa trikdančiu elementu, neužgožia paminklo.

Kaip sako architektai, jei nežinotumėte, kad ten yra gyvenamasis namas, jums neateitų į galvą, kad už šio kuklaus seno XVIII amžiaus fasado yra paslėptas beveik 200 kv.m. Abu pastatai sudaro kontrastą. Norėdami pasiekti įėjimą į namą, turite praeiti palei ilgą šoninę sieną. Iš gatvės modernus namas nekrenta į akis, jis beveik nematomas, o žvelgiant iš namo vidaus - atveria kraštovaizdį.

Architektų meistriškumas glūdi gebėjime suderinti sena ir nauja, kai neaukojant modernumo ir funkcionalumo sukuriama harmonija, naujas statinys nevagia dėmesio iš senojo, bet ir nemėgdžioja senojo stiliaus.

Namo Paskirties Keitimas

Klausimas: Kokia tvarka norint pakeisti namo paskirtį iš sodo į gyvenamąjį namą? Namas stovi sodų bendrijoje, pastatytas su visais leidimais, bendras plotas 250 kv. m, sklypas 6 arai.

Paskirties keitimui yra tokia pat tvarka kaip ir pastato rekonstrukcijai - būtina topografinė nuotrauka, sklypo kadastriniai matavimai, naujas (šių metų) nuosavybės dokumentas, specialieji architektūriniai reikalavimai, projektavimo sąlygos iš aplinkos apsaugos departamento, elektros tinklų, sodų bendrijos pirmininko sutikimas gyvenamajam namui statyti. Projektuojami inžineriniai tinklai - prisijungimo sąlygos iš vandenų (jei centralizuotų nėra, tuomet vietinė nuotekų valykla/kaupykla ir šulinys/gręžinys).

Reikia gauti projektavimo salygas vienbučiam gyvenamajam namui, parengti projektą, suderinti su atsakingomis savivaldos institucijomis, gauti Statybos Leidimą, o po to pastatyti. Kadangi jis jau pastatytas, tuomet lieka "priduoti" ir iregistruoti VI Registrų Centre.

Tik nesuvokiu, kam Jums to reikia, nes Sodo Namas, jeigu jis tenkina toks koks yra, turiu galvoje, jau pastatytas, praktiškai, niekuo nesiskiria nuo vienbučio gyvenamojo namo.

tags: #tvarto #prie #gyvenamojo #namo #projektavimas