Tvenkinys ar kūdra: skirtumai ir reikalavimai
Pirmiausia, svarbu atskirti du terminus: tvenkinys ir kūdra.* Tvenkinys: Dirbtinis vandens telkinys, įrengiamas užtvenkiant vandens tėkmę vandentakyje, žemės paviršiaus įdauboje ar pylimu apsuptame plote. Dideli tvenkiniai dažniausiai įrengiami užtvenkiant upes.* Kūdra: Ji įrengiama iškasant daubą ir įrengiant nenaudojamos jokios hidroizoliacinės priemonės, kurios atskirtų telkinio vandenį nuo gruntinio vandens.Daugeliu atveju žmonių įsirengti telkiniai yra vadinami kūdromis, nes ne visi turi galimybę vandens telkinį papildyti upės ar ežero vandeniu. Ne visi gyvena arti kito vandens telkinio, kuris galėtų būti užtvenkiamas vandentakyje.Norint įsirengti kūdrą - leidimų nereikia, visgi yra nemažai bendrųjų reikalavimų, į kuriuos būtina atsižvelgti.
Bendrieji kūdrų įrengimo reikalavimai
Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkos apsaugos reikalavimus nustato dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas. Pagal aprašą, kūdras draudžiama įrengti:
- Natūraliose pievose ir akmenynuose.
- Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje.
- Potvynio metu užliejamoje teritorijoje.
Taip pat nustatyti bendrieji reikalavimai, ko negalima daryti įrengiant kūdrą:
- Iškirsti saugotinus medžius.
- Sunaikinti ar keisti saugomas reljefo formas.
- Pažeisti valstybei priklausančios ar turinčios įtakos trečiųjų asmenų žemių sausinimui melioracijos sistemas ir statinius.
Kūdros įrengimo metu iškastas gruntas ar derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti parduodamas arba kitaip perleidžiamas kitiems asmenims. Toks gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudojami reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms rekultivuoti žemės sklype, kuriame įrengiamas dirbtinis vandens telkinys.
Planuojant įrengti didesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį vandens telkinį Aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai būtina pateikti dirbtinio vandens telkinio brėžinį su nurodytu jo gyliu ir plotu bei žemės sklypo planą su pažymėtomis kūdros įrengimo koordinatėmis.
Norint įrengti kūdrą saugomose teritorijose, jo įrengimas turi būti suderintas su atsakingomis institucijomis: Aplinkos apsaugos departamentu, Lietuvos geologijos tarnyba, Saugomų teritorijų direkcija. O planuojant dirbtinį vandens telkinį įrengti melioruotoje žemėje, jo įrengimo vieta turi būti suderinta su savivaldybe.
Atstumai nuo sklypo ribos ir kitų objektų
Vienas iš svarbiausių aspektų planuojant tvenkinį ar kūdrą - atstumas nuo sklypo ribų ir kitų objektų. Nuo 2023 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauji reikalavimai, nustatantys, kad nepratekamo dirbtinio vandens telkinio kranto linija turėtų būti ne arčiau kaip 5 m atstumu nuo žemės sklypo ribos. Dirbtinis vandens telkinys arčiau žemės sklypo ribos galėtų būti įrengiamas tik gavus gretimo sklypo savininko rašytinį sutikimą.
Taip pat, siekiant apsaugoti įrengtą kūdrą nuo šalia esančių objektų taršos, nustatyti minimalus atstumai nuo šių objektų:
- Nuo potencialiai taršių objektų (tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kitų taršos objektų) iki dirbtinio vandens telkinio kranto linijos atstumas turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų.
- Ūkininko sodybos teritorijoje atstumas nuo įrengiamo dirbtinio vandens telkinio iki tvartų, mėšlo ir srutų kaupimo įrenginių ar kitų su ūkininko ūkio veikla susijusių objektų gali būti mažinamas, tačiau visais atvejais atstumas turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai.
Kad tarša nepatektų į nepratekamą dirbtinį vandens telkinį, jo kranto linija turi būti ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo tvartų, mėšlidžių, srutų kauptuvų ir mechanizacijos dirbtuvių. Nuo visų kitų pastatų ar statybos zonos iki telkinio kranto linijos nustatomas ne mažesnis kaip 5 m atstumas.
Kai keičiama nepratekamo dirbtinio vandens telkinio forma (jį įrengiant arba tvarkant), kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki saugotinų medžių ir krūmų kamienų.
Leidimai ir derinimas su institucijomis
Planuojant keisti didesnio kaip 0,1 ha ploto nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti ar keisti arba likviduoti bet kokio dydžio nepratekamą dirbtinį vandens telkinį šiaurės Lietuvos karstiniame regione, prašymą su papildomais dokumentais ir informacija reikia pateikti Aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai.
Planuojant keisti valstybiniame parke, biosferos rezervate, valstybinio parko ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, šiose teritorijose esančiose tinklo „Natura 2000“ teritorijose įrengto bet kokio dydžio nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti tokią veiklą reikėtų suderinti su saugomų teritorijų direkcijomis.
Reikės derinti planus keisti nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti su atitinkamomis saugomų teritorijų direkcijomis ir tais atvejais, kai vandens telkinys yra valstybiniame draustinyje, biosferos poligone, atkuriamajame sklype ar tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nėra saugomos teritorijos direkcijos.
Atskiri reikalavimai taikomi melioruotoje žemėje esančių dirbtinių vandens telkinių tvarkymui, pakeitimui ir likvidavimui.
Planuojant atlikti melioruotoje žemėje įrengto nepratekamo dirbtinio vandens telkinio tvarkymo darbus, kai nekeičiamas jo plotas ar gylis, apie tai privaloma informuoti savivaldybę, kurios teritorijoje yra šis telkinys. Savivaldybei reikėtų pateikti informaciją apie tikslią telkinio vietą, jo plotą, planuojamų tvarkymo darbų pradžios datą, trukmę, tvarkančių juridinių asmenų kontaktus.
Planuojant keisti melioruotoje žemėje esančio nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą, gylį arba jį likviduoti, būtina šią veiklą suderinti su savivaldybės administracija. Jai reikėtų pateikti prašymą, žemės sklypo valdymą nuosavybės teise įrodančius dokumentus, žemės sklypo topografiniame ir inžinerinių tinklų plane pažymėtą planuojamo tvarkyti vandens telkinio vietą su koordinatėmis, nurodyti kitą esminę informaciją.
Tvenkinio kasimo etapai ir patarimai
Tvenkinio kasimas prasideda nuo žemės ploto išorinio, vaizdinio įvertinimo. Užsakovai iš anksto pasirenka tvenkinio kasimo formas, taip pat nusprendžia, ar bus paplūdimys, kuris atlieka ne tik pramoginę funkciją - šioje dalyje gali neršti žuvys, o tai aktualu planuojantiems tvenkinį įžuvinti. Taip pat iš karto apmąstoma, kur galėtų stovėti lieptas ir kitos panašios detalės.
Išnagrinėjus įmonių, kurios užsiima tvenkinių kasimu, pateikiamus patarimus, stebima, kad pirmiausia pradedama nuo vietos parinkimo, galutinio vaizdo sumaketavimo ir rangovo pasirinkimo. Tai galima padaryti užsakius grunto tyrimus, kurie labai aiškiai parodys, kurioje jūsų sklypo vietoje yra tinkamiausia įsirengti vandens telkinį. Turint parinktą vietą, galima suprojektuoti galutinį vaizdą, kur bus tiltelis ir pliažas, jis reikalingas ne tik maudymuisi, bet ir žuvims neršti jei tvenkinyje bus auginamos žuvys.
Tuomet turint grunto tyrimus ir norimo tvenkinio vaizdą kreipiamasi į rangovą, svarbu rangovą rinktis atsakingai, peržiūrėti jų ankstesnius darbus, atsiliepimus žmonių, kurie naudojosi jų paslaugomis, bei išsiaiškinti ar jie atlieką darbą kokybiškai. Neretai stebima, kad nepatikimi rangovai kasa per gilius tvenkinius su labai stačiais šlaitais, o tokio tvenkinio šlaitai yra lengvai išplaunami lietaus ir polaidžio vandens.
Tinkamiausia forma tokia, kuri leis padaryti vingiuotą krantą, ir atkartos gamtos formas, reiktų rinktis lašo ar inksto formas, o ne tikslias geometrines. Taip yra, nes vanduo tvenkinyje turi cirkuliuoti. Krantas turi būti įrengtas kuo seklesnis pageidautina iki 25 cm gylio. Tokiame sekliame krante įsikurs vandens augalai, kurie taip pat praturtins vandenį deguonimi ir sukurs tinkamas buveines vandens gyvūnams. Telkinio viduryje galima pasiekti 3 ar 3,5 metrų gylį. Nusprendus, kad tvenkinyje norėsite turėti žuvies, tik iškasus tvenkinį jo dugne ir keliuose šlaito vietose palikite didesnių akmenų, kurie taps prieglobsčių žuvims.Tvenkinius galima kasti bet kuriuo metų laiku, bet pats palankiausias ir optimaliausias laikas yra rudens pabaiga - žiemos pradžia.
| Etapas | Aprašymas |
|---|---|
| Vietos parinkimas | Atsižvelkite į grunto tipą, vandens šaltinius, atstumus nuo pastatų ir sklypo ribų. |
| Projekto sukūrimas | Nuspręskite dėl tvenkinio formos, dydžio ir gylio. Apsvarstykite papildomus elementus, tokius kaip paplūdimys ar lieptas. |
| Rangovo pasirinkimas | Pasirinkite patikimą rangovą, turintį patirties tvenkinių kasimo srityje. |
| Kasimo darbai | Kasimo darbai pradedami nuo tvenkinio projekto parengimo. |
| Šlaitų formavimas | Formuokite šlaitus taip, kad jie būtų stabilūs ir nesukeltų erozijos. |
| Priežiūra | Reguliariai valykite tvenkinį nuo dumblių ir šiukšlių. Stiprinkite šlaitus. |
Tvenkinio priežiūra
Priežiūra yra tikrai nesudėtinga, svarbu stebėti, kad kūdra neapželtų, neuždumblėtų. Priežiūrą ir valymą reiktų atlikti tuomet kai vandens telkinys yra labiausiai nusekęs, dažniausiai tai būna antra vasaros pusė. Reikia iškirsti medžius, nendres, krūmus bei kitus nereikalingus augalus.
Labai svarbu prižiūrint išlaikyti gamtinę pusiausvyrą, todėl valyti vienu metu tik pusę telkinio ir nenaudoti herbicidų, jie kenkia vandens ekosistemai. Būtina prižiūrėti šlaitus, kad po kiekvieno lietaus vanduo nesidrumstu. Tai galima padaryti stiprinant šlaitus naudojant tinklelius, kokosinius kilimėlius, juos reikia užpilti žemėmis ir užsėti veja.
El. prekyba: praktiniai patarimai ir įrankiai, kurie padės dirbti pelningai
Kainos
Peržvelgus skelbimų portalus galima pastebėti, kad įmonės nusistato įkainius už iškastą arą, tačiau šios kainos skirtingose įmonėse ir rajonuose gali skirtis ir keliomis dešimtimis eurų.
Itin svarbu pasirinkti patyrusius kasėjus. Svarbu pasidomėti ir su kokia technika atliekami darbai - technika nauja ar sena, jeigu sena, darbai bus atliekami ilgesnį laiką, o nuo to gali padidėti kasimo kaštai.
Tariantis su rangovais dėl kainos geriausia susitarti valandinį užmokestį už darbą, ir atskirai susitarti dėl iškąstų žemių tvarkymo kainos, jei tokia paslauga jums bus reikalinga.
Dekoratyviniai tvenkiniai
Kaimuose, sodybose, poilsiavietėse ar parkuose įrengti dekoratyviniai tvenkiniai - tai stiliaus, grožio ir ramybės akcentas. Pasitelkę truputį fantazijos, savo teritorijoje galite sukurti vietą, į kurią norėsis sugrįžti, o tuo labiau - dalintis ja su visais. Dekoratyviniai tvenkiniai suteiks jūsų sodui gyvybės visais metų laikais, o šiuolaikinių technologijų pagalba bet kokios architektūrinės idėjos yra be problemų įgyvendinamos.
Dekoratyviniai tvenkiniai, kaip ir bet kokie kiti vandens telkiniai, turi būti tinkamai įrengti nuo pat pirmos projektavimo dienos, tam, kad tarnautų maksimaliai ilgai. Be abejonės, tvenkinio hidroizoliacija yra vienas svarbiausių veiksnių.
Kiekvienoje teritorijoje dirvožemis yra skirtingas, tačiau visi jo tipai yra vienaip ar kitaip pralaidūs vandeniui. Jeigu požeminio vandens lygis yra žemas, jūsų tvenkinys greitai išseks. Todėl, siekiant išlaikyti vandenį tvenkinyje, dažniausiai rezervuare įrengiama hidroizoliacija.
Egzistuoja keli hidroizoliacijos metodai:
* Betonavimas* Paruošta plastmasinė forma* Skystos gumos pylimas* Klojimas EPDM plėvelePrieš pradedant hidroizoliacijos įrengimą, bet kokiu atveju turėsite išsikasti norimo dydžio duobę ir atitinkamai suformuoti tvenkinio dubenį. Vėliau, dugną ir sienas išlyginus pagal norimą formą, prasidės hidroizoliacijos procesas.
Pirmieji du metodai, nors ir ilgaamžiškesni, kainuoja nepalyginamai daugiau ir dažnu atveju yra neekonomiškas sprendimas. Lietuvoje populiariausias sprendimas - dengimas plėvele.
Net ir uždengus tvenkinio dugną, žemėje vis tiek dygs augalai, šaknys, ar nuo klimpimo pradės lįsti aštresni akmenys. Net ir menkiausias pažeidimas gali atverti tarpą, per kurį jūsų dekoratyvinio tvenkinio vanduo pradės sekti, todėl ypatingai svarbu užtikrinti tvenkinio plėvelės saugumą. Siekiant apsaugoti savo tvenkinio plėvelę, pirmiausia dugnas būna išklojamas geotekstile. Ji klojama tarp grunto ir tvenkinio plėvelės, taip užtikrinant ilgaamžišką plėvelės galiojimo laiką.
Ką reiktų turėti omenyje klojant geotekstilę:
* Ji nėra atspari UV spinduliams, todėl prieš klojant reiktų ją atsakingai sandėliuoti;* Klojant, geotekstilės rulonai turi persidengti vienas su kitu. Rekomenduojama išlaikyti bent 15 cm. persidengimą;* Atsiradus tarpams tarp geotekstilės sluoksnių kyla rizika mechaniškai pažeisti tvenkinio plėvelę.Hidroizoliacinė plėvelė
Dekoratyviniams tvenkiniams su nestandartiniais, įdomiais reljefais ir sudėtingomis dugno formomis geriausiai tinka nepakeičiama EPDM hidroizoliacinė plėvelė. Paprastai ir greitai įrengiama, lanksti, elastinga ir ilgaamžiška danga tarnaus jums apie 40 metų.
EPDM danga - tai vienasluoksnė tvenkinių danga gaminama iš EPDM (angl: Ethylene propylene diene monomer) gumos. Ši danga taip pat vadinama geomembrana, nes jos sudėtyje nėra plastifikatorių ir tai užtikrina dangos atsparumą laikui. Be to, EPDM danga yra vienas saugiausių sprendimų norint savo dekoratyviniame tvenkinyje auginti žuvis ar vandenį mėgstančius augalus.
Neatsakingai išklota geomembrana gali būti pažeista, taip sukuriant vandeniui terpę nutekėti, todėl šis procesas yra ypatingai svarbus momentas prieš pabaigiant tvenkinį. Pirmiausia, paklojus geotekstilės sluoksnį, įsitikinkite, kad nėra tarpų, neliko aštrių akmenų ar šaknų. Vėliau - EPDM dangos nieku gyvu nevilkite. Daug saugesnis būdas - ją tiesiog gražiai išlankstyti. Atsargiai paklota plėvelė turėtų būti ne įsitempus, o laisva, su mažomis bangelėmis. Dangos kraštus laikinai pritvirtinkite akmenimis, kad plėvelė neslystų.
Jeigu plėvelėje atsirado tarpų ar įplyšimų - tai dar nereiškia, kad reikės pirkti naują ruloną ar keisti jį vietomis. Į pagalbą jums ateis specialus hermetikas ir paprastas silikoninis volelis.
EasySealant hermetikas yra sukurtas specialiai EPDM plėvelės taisymui, todėl užtikrina stiprų ir ilgalaikį sukibimą ne tik tarp plėvelės, bet ir su akmenimis, medžio šaknimis ar kitais objektais. Atsiradusius įplyšimus ar tarpus galėsite lengvai užklijuoti hermetiko pagalba, taip užtikrindami EPDM plėvelės sandarumą.
Įsitikinę, kad jūsų tvenkinys sandariai paklotas plėvelės sluoksniu, po truputį pildykite tvenkinį vandeniu. Pamažu plėvelė nuo svorio įsitemps ir prisiglaus prie tvenkinio kraštų. Likusios medžiagos perteklių tiesiog nukirpkite.
Dekoratyvinio tvenkinio apipavidalinimas
Pripildę tvenkinį vandeniu, galite pradėti užsiimti kūryba. Statyti akmenų skulptūras, prileisti žuvų ar užveisti vandens augalų - viskas jūsų rankose. Ar tai bus japoniško stiliaus KOI tvenkinys, ar ekologiškas dekoratyvinis tvenkinys priklausys tik nuo jūsų pačių.
Turbūt didžiausias dekoratyvinių tvenkinių privalumas - tai jų ilgaamžiškumas ir lengva priežiūra.
Pėvele dengtas tvenkinys niekuomet nepriaugs dumblių ar natūraliai neatsiras piktžolių. Jūs reguliuojate savo tvenkinio flora ir fauna. Įrengti tvenkinį - pusė darbo, žinoma, rimto ir išmanymo reikalaujančio. Bet ir kita jo pusė ne mažiau svarbi - vandens telkinys turi tapti neatsiejama kraštovaizdžio dalimi. Vanduo prikausto dėmesį, todėl tvenkinys neišvengiamai tampa pagrindiniu sklypo akcentu. Vandens telkinio dizainas turėtų paklusti bendram aplinkos stiliui ir architektūrai bei vietovės ypatumams, derėti prie namo, takų apdailos. Dekoratyvūs elementai, naudojami tvenkiniui formuoti, dažniausiai nulemia jo formą, o drauge ir augalų pasirinkimą.
Mažame taisyklingo keturkampio formos tvenkinyje įspūdingiausiai atrodo vos keletas augalų, pavyzdžiui, nykštukinės vandens lelijos, neaukšti švendrai, geltonieji vilkdalgiai. Tokių telkinių kranto linijos geriau neapželdinti, palikti ją atvirą, grįstą akmenukais ar žvyru arba apaugusią veja. Natūralius gamtinius vandens telkinius primenantys neapibrėžtos formos tvenkiniai neįsivaizduojami be gausios augmenijos: ji gali koreguoti geometrinius kranto linijos „netikslumus“, juolab kad lygios vandens plokštumos - puikus kontrastas vandenyje ar šalia jo augantiems augalams.
- Tvenkinio dugnas turėtų būti su laipteliu - viena jo dalis gilesnė, siekianti bent 1 metrą, kita seklesnė, 20-30 cm gylio. Tai suteiks galimybę pasisodinti įvairesnių vandens augalų, o seklioje vietoje ir vazonus bus patogu sustatyti - šie gali būti tiek specialūs su didelėmis skylėmis, tiek įprasti plastikiniai.
- Vandens augalai, ypač puošnios lelijos, dažniausiai įspūdingai atrodo augdami vieniši.
- Šiltuoju metų laiku vandens telkinys alsuoja gaiva, todėl jį geriausia įrengti šalia poilsio vietos - gal šalia namo terasos, o gal nuošalaus sodo kampelio su pavėsine.
- Tvenkinys - gan brangus malonumas, todėl reikėtų atminti, kad vanduo čia - svarbiausias, o augalai tik pabrėžia jo žavesį, tad neleiskite jiems pernelyg išsiplėsti.
Apželdinus vandens telkinį greičiausiai pasirodys, kad jis atrodo gan skurdžiai.
Tikslingai suformuota kranto linija traukia akį, pagyvina aplinką. Šalia vandens galima sodinti visus drėgmę mėgstančius ar jai pakančius augalus ir taip formuoti tvenkinio krantus. Tinkamiausias metas sodinti vandens augalus - gegužė, kai vanduo jau gana šiltas. Vandens paviršių gražiausiai puošia žydintys augalai - šiuo atveju nepralenkiamos vandens lelijos. Gilioje tvenkinio vietoje gerai jaučiasi įvairios hibridinės vandens lelijos. Jų yra įvairių rūšių ir veislių - labai svarbu išsirinkti tinkamą konkretaus gylio tvenkiniui (rimti prekybininkai tai nurodo). Vandens lelijos bent penkias valandas turėtų maudytis saulės šviesoje, kad atskleistų savo žavesį. Viename kvadratiniame metre vandens paviršiaus turėtų augti vienas augalas, nebent nykštukinės veislės tenkinasi mažesniu plotu. Jei šioms gėlėms neužteks erdvės, tik lapai žaliuos, bet didžiausio grožio - žiedų - nepamatysime. Lelijų nereikėtų sodinti šalia fontano ar kaskadų: jos nemėgsta srovės ir ramybės drumstimo. Šių augalų natūrali aplinka - ramus užutėkis. Žiemoti lelijos gali tik neužšąlančiame gilesniame tvenkinyje, o, jei tokio nėra, jas reikia laikyti vėsioje vietoje namuose.
Visa laimė, kad yra augalų, kurie gerai auga „įsibridę“ į vandenį, kur šio gylis siekia 20-30 cm - jie tvenkinio siluetui suteikia gyvybės ir sukuria natūralumo įspūdį. Tokia „pelkė“ gali užimti trečdalį ar ketvirtadalį vandens telkinio ploto ir apjuosti jo dalį. Augalų pasirinkimas itin didelis: čia gali augti baliniai ajerai, pelkiniai žinginiai, vandeninės monažolės, geltonieji vilkdalgiai, švendrai, trilapiai pupalaiškiai, pelkiniai vėdrynai ir net hibridinės vandens lelijos, skirtos sodinti sekliame vandenyje (tik čia jos nežiemoja, tad tenka arba perkelti į vėsią patalpą, arba auginti kaip vienmetes). Pakrančių augalai sodinami grupėmis: arčiau vandens - žemesni, tolėliau - aukštesni. Prie pat kranto gali nusidriekti šilingių ar vaisginų kilimas, tarp kurių galima sodinti vilkdalgius, purienas. Šiai zonai tinka ir vidutinio aukščio krūmeliai su įspūdingais lapais: gausi lapija sušvelnina pakrantės vaizdą. Šiek tiek atokiau žaviai atrodo svyrantieji, trapieji ir baltieji gluosniai, lanksvūnės, gulstieji karklai, tačiau reikia atminti, kad medžio laja neturėtų mesti labai didelio šešėlio ant vandens paviršiaus. Po medžiais galima sodinti paparčius, melsves ir kitus pavėsį mėgstančius augalus. Komponuodami pakrantės augalus stebėkite, kokie atspindžiai krinta ant vandens saulei per dieną keliaujant dangumi - šviesos ir šešėlių mozaika kuria nepakartojamą įspūdį.
tags: #tvenkiniai #sodyboje #formos