Kas yra kadastriniai matavimai ir kada jie reikalingi?

Šiuo metu įkaitusioje nekilnojamojo turto rinkoje sudaroma daugybė sandorių, įskaitant ir žemės sklypų įsigijimo sandorių. Jeigu sprendžiate žemės sklypo ar statinio teisinės registracijos, statybos ar kitus klausimus, tikriausiai susidūrėte ar girdėjote tokius terminus kaip - geodeziniai ar kadastriniai matavimai. Ir nors šie terminai skamba panašiai, jie žymi skirtingus matavimo procesus, skirtus skirtingiems tikslams.

Kadastriniai matavimai - tai nekilnojamojo turto objektų (pastatų, statinių ar žemės sklypų) kadastro duomenų surinkimas, tikslinimas bei apdorojimas. Kitaip tariant, kadastriniai matavimai skirti įvertinti tam tikro objekto vertę, matmenis bei kitas charakteristikas. Kitais žodžiais tariant, matavimų esmė yra nustatyti nekilnojamojo turto ar žemės sklypo naudmenis ir kitus duomenis.

Kadastro duomenys - tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas.

Kadastriniai matavimai yra veiksmų seka, kurios būdu yra identifikuojami nekilnojami daiktai konkrečiame žemės sklype. Kadastriniai matavimai yra pasitelkiami, norint suregistruoti tiek privataus nekilnojamojo turto, tiek valstybei priklausančias žemės ribų linijas ir jose esančius pastatus.

Dažniausiai kadastriniai matavimai yra kelių tipų: statinių bei žemės sklypų:

• Statinių ir namų kadastriniai matavimai. Šį matavimą atlikti prireikia tuomet, kai yra pastatomas naujas pastatas, arba atliekama jo rekonstrukcija. Kadastrinių matavimų dėka, galima sužinoti pastato dydį, jo vertę, būklę, adresą, pakitimus, bei kitus reikalingus duomenis.
• Žemės sklypo kadastriniai matavimai. Tokiu būdu galima identifikuoti nekilnojamąjį turtą, nustatyti žemės sklypo ribas, sužinoti geometrinius matmenis, žemės sklypo plotą ir kitus duomenis.

Kadastriniai matavimai dažniausiai yra pasitelkiami norint atnaujinti informaciją, jeigu konkrečiame žemės sklype buvo nutiestas naujas kelias, iškastas tvenkinys, įrengti nauji pastatai arba pastatai buvo naujai restauruoti, rekonstruoti.

Kada reikia atlikti kadastrinius matavimus?

• Kai sklypui nėra atlikti kadastriniai matavimai;
• Kai sklypo kadastriniai atlikti nebegaliojančioje koordinačių sistemoje. Šiuo metu galiojanti koordinačių sistema yra LKS-94;
• Kai atlikti kadastriniai matavimai yra galiojančioje koordinačių sistemoje, tačiau pasikeitė žemės naudmenos, t.y. atsirado nauji statiniai arba buvo nugriauti seni, užsodinta mišku, iškastas tvenkinys ir t.t.

Žemės sklypui kadastro bylos atnaujinimas reikalingas, kai pasikeitė žemės naudmenos t.y. atsirado nauji statiniai arba buvo nugriauti seni, užsodinta mišku, iškastas tvenkinys ir t.t.

Statiniui kadastro bylos atnaujinimas reikalingas, kai pasikeitė pastato parametrai t.y. pakito plotas arba tūris, įrengti/panaikinti langai arba durys pvz.: atliktas kapitalinis remontas, rekonstrukcija.

Ar privalomi geodeziniai matavimai?

Neprivalomi.

Tačiau kol nėra atlikti liaudiškai vadinami „geodeziniai“ (kadastriniai matavimai):

• Nežinosite tikslių sklypo ribų ir ploto. Atlikus matavimus yra patikslinamos sklypo ribos, plotas ir žemės naudmenos;
• Be kadastrinių matavimų negausite statybos leidimo statytis pastatui;
• Tvarkant paveldėjimo dokumentus apsunkinami notariniai procesai ir daugeliu atveju reikės atlikti kadastrinius matavimus;
• Norint parduoti, dovanoti ar perleisti turtą greičiausiai reikės atlikti kadastrinius matavimus;
• Be tiksliųjų matavimų negalėsite pasidalinti bendrai valdomo turto tarp bendrasavininkų.

Kaip atliekami kadastriniai matavimai?

Norint atlikti tikslius matavimus, šiam darbui yra pasitelkiami specialūs prietaisai, tokie kaip lazeriniai skeneriai ar nuotolinio matavimo prietaisai. Šis darbas yra itin atsakingas, nes net menkiausias netikslumas neleis turėti tikslių duomenų. Todėl nereikėtų pamiršti, jog norint atlikti kadastrinius matavimus, būtina kreiptis į šios srities profesionalus. Tokiai paslaugai taupyti nereikėtų, rinkitės patikimą įmonę, turinčią ilgametės patirties.

Kadastriniai matavimai atliekami pagal tam tikrą veiksmų seką:

1. Sutarties pasirašymas: Sutarus dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų yra pasirašoma paslaugų sutartis.
2. Informacijos rinkimas: Pirmiausiai matininkai surenka visą įmanomą informaciją apie matuojamo sklypo ir visų kaimyninių sklypų ribas.
3. Teritorijos apmatavimai: Tam, kad išvengti netikslumų ir sklypo ribas paženklinti labai tiksliai, matininkas atlieka teritorijos apmatavimus.
4. Sklypo ženklinimo dienos suderinimas: Kai visi duomenys yra parengti, matininkas sutaria su užsakovu dėl žemės sklypo ženklinimo dienos.
5. Pranešimų siuntimas: Yra išsiunčiami informaciniai pranešimai žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų saaininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau - kviestiniai asmenys) apie numatomą sklypo ženklinimą. Šie pranešimai turi būti išsiųsti likus nemažiau kaip 10 kalendorinių dienų iki žemės sklypo ženklinimo dienos.
6. Matavimai vietoje: Matininkai atvažiuoja į vietą išmatuoja pastatą iš išorės ir iš vidaus kiekvieną butą. Buvo matavimas vyksta ratu, todėl pagal galimybes reiktų atkraustyti daiktus, kad būtų galimybė distomatu ar kita matavimo priemone išmatuoti atstumus tarp sienų, langų ir kitų angų pločius.
7. Duomenų apdorojimas: Remdamasis specializuota programine įranga, padedančia apdoroti lauko matavimus, kvalifikuotas specialistas parengia žemės sklypo planą ir pateikia tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
8. Registracija Registrų centre: Kai matininko suformuota skaitmeninė žemės kadastro byla pateikiama į Valstybinės įmonės Registrų Centras padalinį, sklypo savininkas pateikia prašymą į V. Į. Registrų centrą įregistruoti naujus žemės kadastrinius matavimus.

Kokius dokumentus reikia pateikti?

Norint atlikti kadastrinius matavimus, reikalingi šie dokumentai:

• Žemės sklypo registro pažymėjimą.
• Preliminarų sklypo planą.
• Statinių, esančių šiame sklype, registro pažymėjimą (jei tokie yra).

Kaip pasirinkti matininką?

Žemės sklypų kadastrinius matavimus gali atlikti tik kvalifikuoti specialistai, turintys Nacionalinės žemės tarnybos, išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis matininką:

• Turima kvalifikacija ir patirtis.
• Naudojama įranga ir technologijos.
• Atsiliepimai ir rekomendacijos.

Paslaugų kokybė yra svarbiau už žemiausią kainą. Renkantis įmonę, kuri atliks matavimus, svarbu vadovautis ne vien kaina. Patikima, kokybiškai dirbanti komanda - garantija, kad matavimai bus atlikti tiksliai ir pagal teisės aktus. Naudinga pasidomėti atsiliepimais, rekomendacijomis ar jau atliktų darbų pavyzdžiais.

Kadastrinių matavimų atlikimo trukmė gali priklausyti nuo daugelio priežasčių. Dažniausiai laikas priklauso nuo žemės sklypo ploto. Mažesnių sklypų matavimas gali būti atliktas kur kas greičiau nei didesnių bei sudėtingesnių sklypų.

Konfliktų sprendimas dėl sklypo ribų. Pasak Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo pavaduotojos Dianos Pačkauskienės, panašių situacijų, o ypač soduose, yra labai daug. Jeigu kaimynas užsako tokius matavimus ir jam trūksta kelių kvadratinių metrų, palyginti su tuo, kokį sklypą privatizavo, jis tuojau žvalgosi į kaimynus ir vienoje, ir kitoje pusėje - ar nebus kuris paėmęs jo žemės. Tada kyla konfliktas - ir kiti kaimynai darosi kadastrnius matavimus, ir t. t.

Kaip spręsti konfliktus:

• Kreiptis į NŽT specialistus.
• Atlikti nepriklausomus matavimus.
• Spręsti ginčus teismine tvarka.

Kiti svarbūs aspektai perkant žemės sklypą

Jeigu ketinate įsigyti žemės sklypą, verta atkreipti dėmesį ir į toliau aptartus teisinius ir kitus aspektus:

1. Kitų asmenų teisės į žemės sklypą. Kiti asmenys gali turėti įvairių teisių į žemės sklypą. Šios kitų asmenų turimos teisės į žemės sklypą varžo jo (pa)naudojimą savininko poreikiams ir mažina vertę, o jeigu tomis teisėmis naudojamasi intensyviai - neretai žemės sklypo savininkui sukelia nepageidaujamų nepatogumų.
2. Žemės sklypo paskirtis. Tai svarbu ne tik tam, kad patys galėtumėte panaudoti žemės sklypą atitinkamai paskirčiai, bet ir įsigyjamo žemės sklypo vertei, įtakojamai ir jo panaudojimo galimybių. Pavyzdžiui, arti didmiesčio esantis žemės sklypas dažniausiai bus didesnės vertės, jeigu jo paskirtis bus gyvenamoji arba kita.
3. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos gali rimtai riboti žemės sklypo panaudojimo galimybes, o tuo pačiu ir mažinti jo vertę. Tokios sąlygos paprastai taikomos tuomet, kai per žemės sklypą ar šalia jo yra nutiesti inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos, yra vandens telkiniai ir pan. ar žemės sklypas tiesiog patenka į atitinkamų objektų apsaugos zonas ar saugomas teritorijas.
4. Kadastriniai matavimai. Jeigu kadastriniai matavimai nėra atlikti, įsigydami žemės sklypą rizikuojate, kad tikrasis jo plotas gali skirtis (būti mažesnis arba didesnis) nuo nurodytojo nuosavybės dokumentuose. Nors tikrojo ploto skirtumas paprastai nebūna didelis, tačiau pastaroji aplinkybė gali būti svarbi, kai žemės sklypas yra nedidelės apimties ir (ar) turi daugiau apribojimų, o ploto sumažėjimas dėl to dar labiau apribotų galimybes žemės sklypą panaudoti numatytam tikslui. Pavyzdžiui, tik ne mažesniame nei 400 kv. m. žemės sklype galima statyti sublokuotą gyvenamąjį namą.
5. Užstatymo galimybės. Viso žemės sklypo užstatyti tikriausiai jokiu atveju negalėsite, bet tikriausiai net ir nenorėsite. Kiek ir kaip galėsite užstatyti žemės sklypą, nustatoma žemės sklypui taikomuose teritorijų planavimo dokumentuose.
6. Optimalus sklypo dydis. Žemės sklypų kainoms šturmuojant vis naujas aukštumas visiškai suprantama, kad verta pagalvoti, koks optimalus kainos ir būsimo panaudojimo aspektais būtų Jūsų įsigyjamo žemės sklypo dydis. Didesnis - patogesnis, bet ir brangiau kainuos. Todėl tikėtina, kad norėsite rinktis optimalų.
7. Gretimų sklypų išsidėstymas. Žemės sklypo naudojimą ribotų, o kartu ir vertę mažintų nepalankus gretimų žemės sklypų ir (ar) juose esančių statinių išsidėstymas. Ne mažiau svarbus ir žemės sklypo aukštingumas kitų žemės sklypų atžvilgiu.
8. Esami statiniai sklype. Bet kokie žemės sklype teisėtai pastatyti kitiems asmenims priklausantys statiniai, kurie yra nekilnojamieji daiktai, tikėtina, kad tame žemės sklype ir liktų ir tuo ribotų galimybes statyti žemės sklype kitus statinius.
9. Sklypo užterštumas. Toks užteršimas gali reikalauti reikšmingų išlaidų atliekoms ar kenksmingoms medžiagoms pašalinti, o ir apskritai kyla klausimas, ar įmanoma pilnai jas pašalinti ir ar žemės sklypas apskritai galės pasitarnauti numatytam tikslui.
10. Bendraturčiai. Įsigyti ne visą žemės sklypą, o tik jo dalį apskritai yra mažiau palanku nei įsigyti tokį pat visą atskirą žemės sklypą, kadangi keliems bendraturčiams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas turės būti naudojamas, valdomas ir juo disponuojama visų bendraturčių susitarimu, o toks susitarimas ne visuomet lengvai pasiekiamas.

Servitutai: kas tai ir kaip jie nustatomi?

Servitutas yra daiktinė teisė, suteikianti teisę naudotis svetimu daiktu konkrečiu tikslu.

Servitutas gali būti nustatytas:

• Įstatymu;
• Sandoriu tarp suinteresuotų šalių;
• Teismo sprendimu;
• Administraciniu aktu.

Administracinio akto pagrindu servitutą gali nustatyti, pavyzdžiui, Nacionalinė žemės tarnyba.

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos - tai įstatymų nustatyti apribojimai žemės naudojimui, pavyzdžiui, apsaugos zonos.

Ar už servitutą mokama kompensacija? Taip, kai kuriais atvejais už servituto nustatymą gali būti mokama kompensacija. Pavyzdžiui, jei per jūsų sklypą nutiestos elektros linijos ar įrengti kiti inžineriniai tinklai, gali būti mokama vienkartinė kompensacija už naudojimąsi servitutu.

Servitutas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Tam reikalingi atitinkami dokumentai, tokie kaip servituto nustatymo sutartis ar administracinis aktas, bei kadastriniai matavimai.

Apsaugos zonos: apribojimai ir kompensacijos

Apsaugos zona - tai nustatyta teritorija aplink objektą ar inžinerinius tinklus, kurioje taikomi žemės naudojimo apribojimai, siekiant apsaugoti infrastruktūrą, žmonių sveikatą ar gamtinę aplinką.

Priklauso nuo linijos įtampos:

• Žemos įtampos (iki 1 kV): 1-2 m;
• Vidutinės įtampos (10 kV): apie 10 m (po 5 m į abi puses);
• Aukštos įtampos (110 kV ir daugiau): 20-30 m ar daugiau.

Ar apsaugos zona turi būti įregistruota? Taip. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, visos galiojančios apsaugos zonos turi būti registruotos Nekilnojamojo turto registre.

Ar galima statyti apsaugos zonoje? Priklauso nuo zonos tipo. Dažniausiai: Negalima be papildomo leidimo.

Žemės paskirties keitimas atliekamas pateikus prašymą savivaldybei kurioje sklypas randasi. Kokia paskirtis yra galima - numatyta savivaldybių bendruosiuose planuose.

Kaimo plėtros projektai - specialiojo planavimo dokumentai, rengiami siekiant kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, kitą su žemės naudojimu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir jai alternatyvios veiklos subjektų žemėvaldas.

Kelių ir inžinerinių statinių kadastriniai matavimai yra būtini norint tiksliai nustatyti šių objektų vietą, dydį ir ribas. Šie matavimai yra svarbūs tiek projektuojant naujus kelius ir statinius, tiek tvarkant esamus.

Sklypo ribų nustatymas. Tiksliausiai sklypo ribas gali nustatyti matininkai.Turbūt paprasčiausias ir greičiausias būdas sužinoti sklypo ribas yra pasinaudoti Regia žemėlapiu. Tačiau reikia atminti, kad vienintelis teisingas informacijos šaltinis yra Jūsų turimas dokumentas. Tai gali būti: preliminarus planas arba kadastrinių matavimų bylos sklypo planas.

Jei sklypas ribojasi su Jums nuosavybės teise priklausančiu sklypu galite pasižiūrėti prisijungus registrų centro savitarnos platformos. Kitais atvejais duomenys nėra prieinami dėl asmens duomenų apsaugos.

Įprastai galima parduoti žemę be geodezinių matavimų, jeigu tai ne mieste ir ne sodų bendrijų teritorijoje esantis sklypas.

Jei norite sužinoti daugiau apie tai, kaip vyksta kadastriniai matavimai ir kokie etapai yra svarbiausi, žiūrėkite šį video:

tags: #tvenkinio #kadastriniai #matavimai