Tverečiaus Stovyklos Sodybos Apžvalgos ir Lietuvos Kovų Už Laisvę Istorija

Straipsnyje apžvelgiamos Tverečiaus stovyklos sodybos, mokinių ekskursijos, konkursai ir Lietuvos kovų už laisvę istorija. Taip pat minimi svarbūs istoriniai įvykiai ir sukaktys, susiję su Lietuvos istorija.

Mokinių veiklos ir pasiekimai

Vasarai prasidėjus, birželio 17-23 dienomis gimnazijoje vyko dieninė vaikų vasaros stovykla ,,Salinukas“, kurią lankė 35 1-4 klasių mokiniai. Kiekviena klasė tapo būriu, susikūrė būrio vėliavą, emblemą. Kasdien vaikai smagiai leido laiką skirtingose veiklose: sportavo gryname ore ir gimnazijos salėje, mokėsi pažinti augalus, kūrė meniškas mandalas bei lipdinius iš molio.

Vienai dienai tapo laboratorijos tyrėjais, eksperimentavo, tyrinėjo, diskutavo, formulavo išvadas. Žaidė visų mėgstamą žaidimą ,,Bingo“, stalo didaktinius žaidimus. Stovyklos užsiėmimų programa rūpinosi pradinių klasių mokytojos: D. Misienė, D. Sulienė, L. Račkauskienė, I. Rožickienė, logopedė E. Leščik, spec. pedagogė R. Spėčiuvienė ir muzikos mokytoja V. Dar nuotoliniu būdu mokydamiesi penktokai su klasės vadove Nijole Keraitiene pradėjo projektą „Ar pažįsti savo kraštą?“ Peržiūrėta kompiuterinė pateiktis, virtualiai pakeliauta.

Baigiantis mokslo metams atsirado galimybė pakeliauti gyvai. Kelionė prasidėjo nuo Tverečiaus, apie kurį prie senolio ąžuolo bažnyčios šventoriuje papasakojo Jovilė Kaukėnaitė. Paskui penktokai vyko į Tverečiaus pasienio užkardą. Čia jau laukė šauni pareigūnė Tamara Vilkoitienė, pasiruošusi parodyti visas pasieniečių darbo priemones. Ji ne tik įdomiai pasakojo, bet leido ir ginklą pačiupinėti, ir pro žiūronus pažiūrėti.

Paskui dar palydėjo į atnaujintą Tverečiaus pasienio kontrolės punktą, kur taip pat daugybę įdomybių aprodė. O galiausiai pasiūlė užkopti į apžvalgos bokštą Galalaukiuose. Užlipusieji liko sužavėti, nors kopti buvo ir baisoka. Paskui ekskursantus ūkyje „Birvėtos tvenkiniai“ priėmė žuvininkas Vykintas Brukštus, buvęs mūsų mokyklos mokinys. Jis supažindino su ūkio veikla bei išsamiai papasakojo apie ūkyje auginamas žuvis, čia gyvenančius paukščius, roplius, žvėris. Daugelį paukščių mokiniai ir pokalbio metu pamatė.

Toliau kelias vedė į ryčiausią Lietuvos tašką - Vosiūnus. Apie juos pasakojo Karolina Jegorova. Šiuo metu remontuojama ryčiausia Lietuvoje Vosiūnų bažnyčia šiemet ruošiasi 100 metų jubiliejui. Grįžtant užsukta į Augustino Voldemaro sodybą. Susėdus ant Laisvės suolelio, seniūnijos pastatyto minint Nepriklausomybės 30-metį, Jurgita Pauliukėnaitė supažindino, kuo garsus pirmasis Lietuvos Ministras Pirmininkas.

Toliau kelias vedė į Pivorų kapines. Čia penktokai uždegė atminimo žvakelę ant Kristinos Skrebutėnienės kapo, o apie ją papasakojo Dominika Bezrodnaja. Žvakelės uždegtos ir ant lietuviškose mokyklose lenkmečiu dirbusios Melanijos Pundytės, mokyklos bičiulio šviesuolio Juozo Kėkšto kapų. Paskutinis kelionės punktas - kupetinis Katinautiškės kaimas. Jį pristatė Jokūbas Rudys. Pasigrožėję puikiais vaizdais, penktokai užpildė pamokos-ekskursijos lapus, aptarė įspūdžius.

Algirdo Pauliukėno pasiekimai

Birželio mėnesį vyko IX Lietuvos vaikų ir moksleivių - lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų - konkurso „Tramtatulis“, skirto archeomitologės Marijos Gimbutienės 100-osioms gimimo metinėms paminėti, nacionalinis ratas. Labai smagu, kad mūsų pasakotojas IIg klasės mokinys Algirdas Pauliukėnas tapo šio konkurso diplomantu. Algirdą konkursui paruošė mokytoja Skaidrė Pauliukėnienė.

Pradinių klasių mokslo metų užbaigimo šventė

Birželio 16 dieną vyko 1-4 klasių mokslo metų užbaigimo šventė. Ją pradėjo mokyklos direktorė E. Sekonienė, pasidžiaugdama pradinukų pasiekimais. Ji apdovanojo labai gerai ir gerai mokslo metus baigusius, aktyviai dalyvavusius nepamokinėje veikloje ne tik gimnazijoje, bet ir už jos ribų pradinukus. Šventę užbaigė mūsų mokyklos mokinių koncertas.

Jurgitos Pauliukėnaitės pasiekimai biologijos olimpiadoje

Praėjusi didelę atranką, į šalies jaunųjų biologų (5-8 klasių) olimpiadą buvo pakviesta mūsų penktokė Jurgita Pauliukėnaitė. Šalies etape iš 62 dalyvių ji užėmė 4 vietą. Mergaitės mokytojas Kęstutis Vaitkevičius.

Projektas „Augu ir skaitau“

Visus mokslo metus vyko projektas „Augu ir skaitau“, kurio tikslas ugdyti ir propaguoti skaitymo kultūrą, skatinti domėjimąsi knygomis. Skaitymo įprotį ir domėjimąsi knygomis reikia ugdyti vaikystėje. Tik taip išauginsime sveikus, visaverčius, tikrąsias vertybes puoselėjančius žmones.

Birželio 15 dieną pradinių klasių mokytojos pasidalino gerąja patirtimi su rajono pradinių klasių mokytojais, kaip sekėsi įgyvendinti projekto tikslus.

Lietuvos kovų už laisvę istorija

Tremtinių atminimas

Šiemet Lietuva mini liūdną sukaktį: prieš 80 metų birželio 14 d. prasidėjo masiniai taikių gyventojų trėmimai į Sibirą. Mūsų gimnazijos pradinukai su savo mokytojomis, istorijos mokytoja Danguole Mikulėniene ir IKSC Didžiasalio skyriumi surengė šiltą ir prasmingą šios sukakties minėjimą gimnazijos kiemelyje. Į renginį atėjo žilagalviai tremtiniai: Geroldas Voldemaras ir jo sesuo, gera gimnazijos bičiulė Gražina Voldemaraitė, kuri dvylikametė būdama liko neištremta ir aštuonerius metus vargo be šeimos, glausdamasi tai pas vienus, tai pas kitus giminaičius.

Prasmingai renginyje skambėjo liūdnos tremtinių dainos, atliekamos mokytojų Valentinos Sinkevič ir Dalios Sulienės. Mokytoja Danguolė Mikulėnienė priminė skaudžius faktus: iš viso per visus tremties metus iš Lietuvos prievarta išvežta per 130000 žmonių. Tikrus liudijimus apie tremtinių gyvenimą paskaitė visų klasių mokiniai.

Konkursas „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“

Paskelbti 21-ojo nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatai. Šiais metais jame dalyvavo 768 mokiniai iš Lietuvos ir lietuviškų mokyklų užsienyje. 5-12 klasių moksleiviai savo darbuose įprasmino dramatišką XX amžiaus šalies istoriją: tai tremtys, holokaustas, partizaninis karas, neginkluotas pasipriešinimas, Sausio 13-osios įvykiai.

Šiame konkurse taip pat nuolat dalyvauja ir mūsų gimnazijos mokiniai. Džiaugiamės, kad IIg klasės mokinio Algirdo Pauliukėno rašinys „Mažoji ryšininkė“ laimėjo trečią vietą, o filmas „Antanų miško partizanai“, kurtas Algirdo, jo bendraklasio Edvino Veličkos ir penktokės Jurgitos Pauliukėnaitės, įvertintas I laipsnio diplomu.

Kautynės Pabradės rajone 1941 m.

Kautynės Pabradės rajone tiek paveikė sovietų dalinius, kad jie vėliau vengė gerkelio, ir buvo verčiami trauktis tolimesniu ir blogesniu keliu, t. y. 1941 m. birželio 23 d. aviacijos eskadrilės likusi dalis, gavusi įsakymą, iš Ukmergės atskrido į Pabradės aerodromą. Vokiečių pilotai apšaudė kulkosvaidžiais, du lėktuvus sugadino.

Karo lakūnai kpt. Vytautas Žižys ir ltn. Juozas Kasperas aerodrome ragino ir organizavo lakūnus priešintis, neskristi į SSRS (turėjo skristi į Gomelį). Kai kurie įgulų pilotai pasipriešino (sovietams) ir pakilę skristi pasuko atgal į Ukmergę. Kiti lakūnai, žinomi - ltn. Aleksandras Kostkevičius, ltn. Viktoras Kantauskas, ltn. Antanas Špokas, prisijungė prie Joniškio sukilėlių partizanų-karių būrio ir kovojo prieš okupantus raudonarmiečius ir sovietinius pareigūnus.

Iš visos eskadrilės 23 ANBO lėktuvų, toliau, Gudijos kryptimi, išskrido tik trys. Mjr. J. Kovo ir ltn. J. Kalasiūno lėktuvus Gudijoje pašovė sovietų priešlėktuvinė artilerija (gal lietuvių lėktuvus palaikė vokiškais ?), įgulos žuvo. Kpt. Žuko ir j. psk. Gujos įgula tai pastebėjusi apsisuko ir grįžo Pabradėn.

Pažeimenėje stovyklavo 179 šaulių divizijos 215, 259, 234 šaulių pulkai, 618 AP ir kiti daliniai. Rengtasi sukilti. Lietuviai karininkai vieni kitiems perduodavo žinią, kad laikytųsi arčiau savo dalinių ir lauktų ženklo - šaudymo.

Pasipriešinimas Pažeimenės stovykloje

J. ltn. Vladas Garsys pasakoja apie pasipriešinimą Pažeimenės stovykloje prasidėjus karui.: (…) Iš kuopos kareivių rusai paėmė, neva stovyklai tvarkyti, eil. Černiauską, eil. Bridicką ir dar vieną kėdainietį, kurio pavardės neprisimenu (Iš tiesų lietuvius karius rusai suėmė - V. S.). Kautynėse ypač pasižymėjo kulkosvaidininkai Vadeika ir Silickas. Jie, nors rusų spaudžiami ir keletą parų nemigę ir nevalgę atkakliai kovojo ir traukėsi tik mano įsakyti.

Sukilę 234 ŠP pulko kariai rengėsi nukelti stovyklos raudoną vėliavą. Eil. Adolfas Korsakas atsimena, kaip pavyko pasipriešinti tik pakeliui į Švenčionis: (…) Iki Švenčionių likome tik 6 iš minimų areštuotų (kalbama apie Pažeimenės stovykloje NKVD suimtus 19 karių - V. S.), kiti spėjo pabėgti. Pagaliau pasiryžau ir aš bėgti. Mane sulaikė mūsų kuopos žydas Šapira ir jau bandė vesti pas politruką. Aš turėjau tik kastuvą ir kuprinę (ginklo neturėjau), tačiau kastuvu miške nuginklavau Šapirą ir pabėgau.

Pažeimenės karinėje stovykloje sukilėlių grupė pradėjo organizuotis birželio 24 d. Rinktinės vadas plk. ltn. Staniulis tą pačią dieną išleido 1-ąjį įsakymą. Suformuotas vienas pėstininkų batalionas iš trijų šaulių kuopų, 1 sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos, su dviratininkų, ryšių, žvalgų būriais. Suimta per 70 raudonarmiečių, politinių vadovų.

Nauji daliniai formuoti iki birželio 27 d. Įvairiomis kryptimis siųsti žvalgai, kautasi su besitraukiančiais okupantais raudonarmiečiais ir sovietiniais politiniais darbuotojais, aktyvistais. Birželio 28 d. išleidžiamas LAF Pabradės rinktinės vado plk. ltn. V. Staniulio įsakymas - sudaromas junginys iš Pažeimenės, Pabradės, Joniškio išlikusių dalinių per 80 įvairių ginklų rūšių karininkų, taip pat iš Vilniaus pagalbon atvykusių dalinių (4-rių sustiprintų būrių - 200 vyrų).

LAF Pabradės rinktinės tikslai: trukdyti bėgantiems bolševikams, padėti nuo Nemenčinės puolančiai Vokietijos kariuomenei, talkinti apylinkių partizanams saugoti turtą, taip pat būti tarsi avangardu Vilniuje besiformuojančioms Lietuvių kariuomenės dalims.

Kautynės Joniškio miestelyje

Birželio 28 d. Joniškio miestelyje susibūrę kariai sukilėliai pradėjo rimtai trukdyti raudonarmiečiams trauktis Pabradės-Švenčionių kryptimi. Naktį į birželio 29 d. raudonarmiečiai puolė bent du kartus. Lietuviai sunkiai apsigynė. Birželio 29 d. ankstų rytą Joniškio partizanai susisiekė telefonu su Pabradės rinktine ir prašė pagalbos. Šeštą valandą ryto Pabradės rinktinė - vadas plk. ltn. Staniulis - skubiai išsiuntė joniškiečiams pagalbon vieną tanką ir motorizuotą (sunkvežimiu) 25 pėstininkų būrį, vadovaujamą nežinomo ltn. Š., su dviem sunkiaisiais kulkosvaidžiais.

Sukilėlius rado susispietusius bažnyčios šventoriuje. Likus 200 metrų tiesiu taikymu iš tanko trenkė šūviai. Staiga užklupti raudonarmiečiai šoko nuo arklių ir pasitraukė už kalno, arkliai pasklido po laukus. Sukilėliai išsidėstė pozicijose. Nors ir atkakliai gintasi padedant kulkosvaidžiu ginkluotam tankui, priešai puolė stipriai. Gynimąsi sunkino raižyta vietovė ir aukštų rugių laukas. Kilo apsupties pavojus.

Bet pridengiami tanko, kovotojai sėkmingai pasitraukė į Pabradę. Šiose kautynėse per 70-imt sukilėlių - anksčiau susirinkę kariai ir vietos partizanai, įskaitant 25 Pabradės rinktinės karius - buvo ginkluoti 2 sunkiaisiais ir 2 lengvaisiais kulkosvaidžiais, šautuvais ir pistoletais, taip pat minėtuoju tanku su 1 kulkosvaidžiu. O puolančių bolševikų buvo visas batalionas, net su prieštankiniais pabūklais. Žuvo 11 Pabradės apsaugos rinktinės ir Joniškio sukilėlių būrio karių, 4 Joniškio būrio sukilėliai partizanai.

Pabradėje buvo priglaudžiami iš bėgančių į rytus vilkstinių pasitraukę lietuviai kariai. Išsaugota daug karinio turto.

Žuvę kariai sukilėliai

Žemiau pateikiamas sąrašas karių sukilėlių, žuvusių Pabradėje ir apylinkėse, kautynėse su sovietiniais okupantais, palaidotų Bajorėlių kaimo senosiose kapinėse:

• eil. Eduardas Astrauskas, LK, RA 259 ŠP, karys sukilėlis, PAR.
• gr. Antanas Jurkonis, g. 1918 m., LK, RA 259 ŠP Rš kp. Žuvo 1941-06-23, vokiečiams bombarduojant Pabradės aerodromą.
• jaunesn. psk. Jonas Kunčiūnas (Končiūnas), kilęs iš Radviliškio, LK, RA Žv Bn, karys sukilėlis, PAR.
• mjr. Vladas Vaitkus, g. 1902 m. LK, RA Šrv rinkt, karys sukilėlis.
• eil. Povilas Vnarauskas, LK, RA 259 ŠP, karys sukilėlis, PAR.
• eil. (Stasys ?) Zuoza, LK, 1 DLK Gedimino PP, RA 234 ŠP, karys sukilėlis, Pažeimenės rinktinė.
• 3 (trys) nežinomi, neišaiškinti kariai.

Taip pat pagerbiami 1941 m. sukilimo Pabradės apsaugos rinktinės kariai sukilėliai, Pabradės kapinės.

Iš Pabradės birželio 24 dieną lietuvių daliniai, drauge su raudonarmiečiais prievarta varomi į Rusiją, pasiekė Švenčionis. Pasakoja buvęs karys eil. Vytautas Trečiokas: „<…> Keliai, laukai užtvindyti besitraukiančios kariuomenės. Pakeliui į Švenčionis kariai traukėsi grupelėmis, pavieniui. Netoli vieškelio prie Mėžionių kaimo sodiečių vėliau buvo surastas žuvęs nežinomas lietuvis karininkas. Žūties aplinkybės neaiškios. Gal pasipriešino prievartai, susišaudė, bandė trauktis… Liudytojai teigė, lyg buvęs karininkas, leitenantas. Tačiau tikrai niekas nepatvirtino. Vėliau palaidotas senosiose Mėžionių „Šilalio” kapinėse.

Daliniams sustojus poilsio už Švenčionių, Lygumų kaimo miške, lietuviai kariai traukėsi, bėgo jau grupėmis, didesniais būriais. Ypatingojo skyriaus čekistai rengė pasalas, suiminėjo ir šaudė sukilėlius. Nors ir nelabai vykusiai, tačiau prie Lygumų kaimo lietuviai sukilo (paskutinieji kilometrai Lietuvoje!). Pulko adjutantas kapitonas A. Kareiviai sujudo, nes tai buvo ženklas sukilti. Kapitonas nušovė kelis politinius vadovus, NKVD kareivius. Prie jo prisidėjo beveik būrys vyrų ir pradėjo šaudyti rusus. Bet raudonųjų buvo gana daug, jie visą laiką mūsų vyrus sekė iš paskos. Jie turėjo automatų ir lengvųjų kulkosvaidžių. Kapitono grupė neturėjo jokių galimybių išsilaisvinti. Juos apsupo ir visus iššaudė. Kiti matė, kad kapitonas A.

Iš viso Lygumų kaimo miške, prie Švenčionių, lietuviams sukilus, pasipriešinus, priešai nužudė (nušovė, subadė durtuvais, kitaip nukankino) 8-9 lietuvius sukilėlius karius ir 2 partizanus (sukilėlių karių rėmėjus). Ten pat žuvęs eil. Jaroslavas Žakevičius. Politinių vadovų, enkavedistų suimtas ir atsivarius prie Lygumų k. nužudytas (subadė) Pilypų k. gyventojas sukilėlis Stanislovas Stukėnas, norėjęs lietuviams kariams perduoti maisto, ir sukilėlis Aidukas iš Švenčionėlių (?). Visi palaidoti Švenčionių kapinėse. Yra pastatytas tautodailininko Juozapo Jakšto paminklinis kryžius.

Žemiau pateikiamas sąrašas žuvusių sukilėlių karių prie Švenčionių:

• Aidukas, Petro, 14-16 m., kilęs iš Švenčionėlių (?), sukilėlis, sovietų teroro auka.
• mjr. Aleksas Bartkus, g. 1893-03-30 Šiauliuose.
• kpt. Adolfas Pilvelis, g. 1905-11-11, Abarauskų k., Leipalingio vlsč., Seinų apskr. (Lazdijų r.), LK 9 LK Vytenio PP, RA 215 ŠP kp. vadas, karys sukilėlis, LAF narys.
• Stanislovas Stukėnas, g. 1918 m., gyv. Pilypų k., Švenčionių apskr., sukilėlis, sovietų teroro auka.
• kpt. Adolfas Zaluba, g. 1907 m., kilęs iš Kauno (?), LK 1 DLK Gedimino PP adjutantas (?), karys sukilėlis; vienas lietuvių karių sukilimo prie Švenčionių, vadų.
• eil. Jaroslavas Žakevičius, LK 9 LK Vytenio PP, RA 215 ŠP (?), karys sukilėlis.

„Versmės“ leidyklos veikla 2011 metais

„Versmės“ leidykla 2011 metais vykdė aktyvią veiklą, susijusią su Lietuvos lokalinių tyrimų ir monografijų leidyba. Buvo vykdomos ekspedicijos, organizuojami susirinkimai, skaitomi pranešimai konferencijose ir rašomi straipsniai. Leidykla taip pat gavo finansinę paramą įvairioms monografijoms.

Svarbiausi įvykiai ir pasiekimai

• Pradėtos rengti monografijos „Varniai“ ir „Panevėžys“.
• Išleista monografijos „Šeduva“ straipsnių publikacija.
• Jūratė Statkutė de Rosales rašė apie lietuvių tautos ištakas.
• Leidykla dalyvavo Dainuojančios revoliucijos knygų barikadoje.
• Vyko leidyklos visuotinis rudens susirinkimas.
• Sveikintas akademikas Algirdas Gaižutis ir profesorius Vaidotas Ašmantas.

„Versmės“ leidykla taip pat aktyviai bendradarbiavo su įvairiais universitetais ir mokslininkais, siekiant plėtoti lokalinius tyrimus ir sklaidą.

Finansinė parama

Leidykla 2011 metais gavo finansinę paramą šioms monografijoms:

• „PANEMUNĖLIS“
• „UŽPALIAI“
• „GELGAUDIŠKIS“
• „PAŠVITINYS“
• „PANDĖLYS“
• „RASEINIAI“

Ši parama buvo labai svarbi, siekiant užtikrinti monografijų leidybos tęstinumą ir kokybę.

Žemiau esančioje lentelėje apibendrinta informacija apie finansinę paramą, gautą 2011 metais:

Leidykla aktyviai dalyvavo įvairiuose renginiuose, pristatydama savo veiklą ir leidinius. Tai padėjo skleisti žinias apie Lietuvos istoriją ir kultūrą.

tags: #tverecius #stovykla #sodyba