UAB turto dalybos skyrybų atveju: įstatymai ir teismų praktika

Skyrybos - santykių pabaigos etapas, kuris ne tik dažnai sukelia neigiamas emocijas, reikalauja papildomo laiko, bet ir profesionalių teisininkų ar kitų specialistų pagalbos. Vykstant skyrybų procesams, net ir tais atvejais, kai visai lengvai sutariama išsiskirti bendru sutarimu, skyrybų procesas gali užtrukti net ir keletą metų, kai tik kalba pasisuka apie turto dalybas. Kad šios dalybos būtų kuo lengvesnės, būtina žinoti kelis svarbius aspektus.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Lietuvoje vyksta UAB turto padalinimas skyrybų atveju, atsižvelgiant į įstatymus ir teismų praktiką.

Nutraukiant santuoką, vienas iš svarbiausių klausimų yra turto (ir skolų) pasidalijimas. Bene geriausiai visiems žinoma taisyklė − santuokoje įgytas sutuoktinių turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo.

Sutuoktinių Turto Teisinis Rėžimas

Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, pirmiausia turi nustatomas sutuoktinių turto teisinis režimas. Tai reiškia, kad turi būti nustatoma, kuris sutuoktinių turtas priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuris turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Kitaip tariant, pagal byloje esančią medžiagą yra sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą.

Į šį balansą yra įtraukiamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Teisės aktuose preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Asmeninė Nuosavybė

Skyrybų atveju asmeninis kiekvieno sutuoktinio turtas nėra dalinamas. Taigi iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė, o kitas sutuoktinis jokių teisių į šį turtą neturi. Išimtis taikoma turtui, esančiam šeimos būstu (šeimos gyvenamąja vieta), kadangi tokiu atveju atsiranda šeimos turto teisinis rėžimas.

Turtas gali būti pripažįstamas asmenine nuosavybe atsižvelgiant į įstatyme numatytus asmeninio turto kriterijus (turtas įgytas iki santuokos sudarymo, sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas, intelektinė nuosavybė ir kita).

Bendroji Jungtinė Nuosavybė

Teisės aktuose nustatyta, kad sutuoktinių turto, esančio sutuoktinių bendraja jungtine nuosavybe, dalys yra lygios. Dalinant bendra nuosavybe sutuoktiniams priklausantį turtą remiamasi lygių dalių principu. Šis principas reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokiomis dalimis kiekvienas iš sutuoktinių prisidėjo prie bendro turto įsigijimo, bendra sutuoktiniams priklausanti nuosavybė dalinama į lygias dalis.

Tačiau yra atvejų, kuomet nuo šios taisyklės gali būti nukrypstama. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali priteisti vienam iš sutuoktinių didesnę turto dalį.

Atkreiptinas dėmesys, kad galimi atvejai, kuomet turtas, kuris laikomas vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, teismo gali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

Asmeninė nuosavybė gali tapti bendru turtu, kai vienas iš sutuoktinių ženkliai pakelia kito sutuoktinio asmeninės nuosavybės vertę. Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra iš esmės pagerintas kito sutuoktinio dėka (ar abiejų bendrai), tai jis pripažįstamas abiejų bendru turtu. “Pagerinimas iš esmės” - pavyzdžiui, kapitalinis buto remontas, o ne tik sienų perdažymas.

Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra šiek tiek pagerintas kito sutuoktinio dėka, tai jis netampa bendru, bet pagerinusiam sutuoktiniui priteisiama kompensacija. Tarkime, jei vyras perdažė žmonos butą, tai vyrui už tai gali būti priteista kompensacija, bet butas liks žmonai. Analogiškai daroma, ir jei vienas sutuoktinis įdėjo daugiau nuosavų pinigų perkant tą daiktą.

Jeigu turtas, kuris yra bendra nuosavybė, iš esmės pagerintas vieno sutuoktinio dėka, tai tam sutuoktiniui gali būti priteista didesnė to turto dalis. Tarkime, jei bendras vyro ir žmonos namas buvo rekonstruotas iš vien žmonos paveldėtų pinigų, tai žmonai gali būti priteista ne 50%, bet 75% tokio namo (tikslus procentas priklausys nuo indėlio).

Turto Padalijimo Būdai

Stengiamasi turtą padalinti taip, kad kiekvienam sutuoktiniui tenkančios turto dalys būtų daugiau mažiau panašios. Turto padalijimo būdai gali būti labai įvairūs - galima tiesiog viską pasidalinti per pusę, tačiau tai ne visuomet yra patogu.

Kartais daug patogiau įvertinti turimo turto vertes ir pasidalinti turtą, neliekant jo bendrasavininkiais, kad ateityje galėtumėte laisvai spręsti dėl sau likusio turto realizavimo, pagerinimo ir panašiai. Pavyzdžiui, butą paliekant vienam, o sodo sklypą ir automobilį kitam; arba butą paliekant vienam, o kitam išmokant pusės buto vertės dydžio kompensaciją.

Santuoką nutraukdami bendru sutarimu dėl turto padalijimo ir kitų klausimų sprendžiate patys, tad galite susitarti taip, kaip jums patogu. Atkreiptinas dėmesys, jog, esant tam tikroms įstatymuose numatytoms sąlygoms, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių turto padalinimo principo.

Teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė šiuo klausimu teismo nesaisto. Teisės aktai numato, kad turtas yra padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu jį galima taip padalyti.

Turto padalijimas natūra laikytinas prioritetiniu būdu. Kiti, ne natūra, turto padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindu, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.

Negalimumas yra objektyvus - techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pavyzdžiui, dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė - čia vertinami bendraturčių santykiai, jų galimybės objektą bendrai valdyti ir naudoti.

Nukrypimas Nuo Lygių Dalių Principo

Įstatymuose yra įtvirtintos sąlygos, kada sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdami į nepilnamečių vaikų interesus teismai laikosi nuostatos, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinamas jam tenkančia didesne našta.

Taip pat, lygių dalių principo nesilaikymą gali lemti ir sutuoktinio sveikatos būklė ar prastesnė finansinė padėtis.

Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali priteisti vienam iš sutuoktinių didesnę turto dalį. Teismų praktikoje nurodoma, kad taikant šią išimtį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar vaiko interesus.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, todėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais.

Sąlygos, Leidžiančios Nukrypti Nuo Lygių Dalių Principo

• Nepilnamečių vaikų interesai
• Vieno sutuoktinio sveikatos būklė
• Vieno sutuoktinio turtinė padėtis
• Kitos svarbios aplinkybės

Finansinio Turto ir Skolų Dalybos

Jeigu santuokos metu įsigijote obligacijų ar kitos rūšies vertybinių popierių, sukaupėte finansinę atsargą, pavyzdžiui, santaupas grynais - sutuoktiniams priklausančios turto dalys nustatomos šalių susitarimu arba teismo sprendimu. Dažnai nusprendžiama, jog tam tikros rūšies sukauptas turtas atitenka vienam sutuoktiniui, o kitos rūšies - kitam.

Dalinant ne grynuosius pinigus, vienam iš sutuoktinių taip pat gali būti sumokama kompensacija, proporcinga kitam sutuoktiniui palikto finansinio turto daliai.

Sutuoktiniams nesusitarus dėl to, kam koks finansinis turtas turėtų atitekti, teismo sprendimu gali būti nuspręsta turtą parduoti, o gautas lėšas paskirstyti pagal nustatytas turto dalis.

Kalbant apie bendrą turtą svarbu nepamiršti, kad sutuoktiniai kartu įgyja ne tik turtą, bet ir įsipareigojimus, todėl net ir vieno iš sutuoktinių parašu patvirtinti finansiniai įsipareigojimai, tokie kaip vartojimo kreditai ar lizingai, tampa abiejų sutuoktinių atsakomybe. Taigi skyrybų metu dalinamas ne tik sutuoktinių sukauptas turtas, bet ir skolos.

Bendra santuokoje ne tik turtas, bet ir įsipareigojimai, tad jie taip pat dalijami.

Santuokos nutraukimas neatleidžia sutuoktinių nuo bendrų įsipareigojimų kreditoriams, nebent skyrybų metu kreditorius aiškiai išreikštų pritarimą, kad finansiniai įsipareigojimai liktų tik vienam iš sutuoktinių.

Vedybinės Sutartys

Esant sutuoktinių pasirašytai vedybinei sutarčiai, teismai, spręsdami santuokos nutraukimo bylą ir dalindami sutuoktiniams priklausantį turtą, skyrybų proceso metu vadovaujasi būtent šalių pasirašyta vedybine sutartimi. Taigi sutuoktiniai gali iš anksto būti taikiai susitarę, kaip jie ketina pasidalinti turtą skyrybų atveju, taip kartu sutrumpindami ir palengvindami skyrybų procesą.

Šį procesą gali pagreitinti ir supaprastinti ikivedybinė arba povedybinė sutartis, tačiau Lietuvoje vien per 2024 m. buvo pasirašytos 2135 tokios sutartys, o santuokų pastaraisiais metais apie 16 tūkst., tad tai veikiau išimtis nei tendencija.

Tačiau, jei būtų įtvirtinta tik bendra nuostata, kad asmenine nuosavybe išlieka turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, tačiau nebus detalizuojama ir sutuoktinių susitarta, kaip skirstomos ir kam tenka pajamos, gautos iš tokio turto, bus laikoma, kad tos pajamos jau yra bendri.

Pavyzdžiui, vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų akcijų teikiama grąža (dividendai), įgyto buto, žemės ar kito turto nuomos pajamos, gautos santuokos metu, yra laikomos bendromis abiejų sutuoktinių. Jeigu tokie dividendai ar nuomos pajamos bus investuojamos toliau, tai tiek pati investicija, tiek gauta grąža bus pripažįstama bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir santuokos nutraukimo momentu bus dalinama lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, jeigu būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

Netgi jei šis pelnas nepanaudojamas dividendams išmokėti, o skiriamas įstatiniam kapitalui didinti, situacijos tai nekeičia.

Jeigu yra didinamas bendrovės, kurios akcininku sutuoktinis tapo iki santuokos sudarymo, įstatinis kapitalas bendrovės nepaskirstytu pelnu (tiek išleidžiant naujas akcijas ar didinant akcijos nominalią vertę), sukauptu esant santuokoje, tai naujai įgytos akcijos, akcijos vertės padidėjimas bus pripažinta bendrąja sutuoktinių nuosavybe.

Teismų praktikoje tokių bylų buvo ir, teismų vertinimu, pajamos iš nepaskirstyto pelno gali būti gautos ne tik iš dividendų, bet ir iš išleidžiamų naujų akcijų ar padidintos turimų akcijų vertės, taigi naujai įgytos akcijos ar padidėjusi jų vertė buvo pripažinta bendrąja jungtine nuosavybe).

Reikia pažymėti, kad tai taikoma ne tik akcinėms bendrovėms, bet ir kitų formų verslams.

Pavyzdžiui, teismų praktikoje ir ūkininko ūkio, kuris buvo įsteigtas vieno iš sutuoktinių iki santuokos sudarymo, gautos tikslinės išmokos žemės ūkio veiklai plėtoti yra pripažįstamos bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe kaip iš verslo gautos pajamos.

Teismų praktikoje nusprendžiant dėl vieno iš sutuoktinių iki santuokos sukurtos įmonės (verslo) vertės prieaugio santuokos metu dydžio nustatymo, nurodoma, kad turėtų būti retrospektyviai įvertinta verslo vertė, nustatant ją santuokos sudarymo dieną ir santuokos nutraukimo metu.

Tokio pobūdžio bylose ginčas kyla dėl vertės, kuri nustatoma tiek kiekvienam iš sutuoktinių savo iniciatyva samdant atitinkamus ekspertus, tiek ir teismui skiriant ekspertizę, o nustatoma vertė priklauso nuo taikomų vertinimo metodų.

Siekiant nukrypti nuo taisyklės, kad santuokos metu iš asmeninio turto gautos pajamos yra bendros, vedybų sutartyje turėtų būti aiškiai numatyta, kad po santuokos sudarymo ne tik turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, išlieka asmenine nuosavybe, bet ir jo duodamos pajamos ir padidėjusi verslo vertė yra laikomi sutuoktinio asmenine nuosavybe.

Skyrybų Kaina

Skyrybų kainai reikšmės turi sutuoktinių turimo turto balansas ir sutuoktinių pozicijos dėl atitenkančio turto dalių. Kuo daugiau turto turi sutuoktiniai ir kuo sunkiau jie sutaria dėl dalybų, tuo ilgiau užtrunka skyrybų procesas, todėl skyrybų kaina padidėja.

Sutuoktinių turimo turto kiekis ypač didelę reikšmę skyrybų kainai turi ginčo atveju, kadangi teismui papildomai turi būti sumokamas žyminis mokestis, kuris yra skaičiuojamas nuo reikalaujamo priteisti turto vertės.

Jeigu nėra susitariama dėl konkretaus teisinių paslaugų paketo, skyrybų advokatų paslaugų kaina yra 100 EUR už vieną valandą.

Verslo dalybos

Bendru sutuoktinių turtu taip pat yra įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo.

Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendruoju turtu po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas santuokos laikotarpiu.

Skyrybų metu dalinamas visas bendras turtas, atitinkamai ir verslo dalijimui taikomos anksčiau minėtos bendro turto dalijimo nuostatos. Verslo dalys gali būti padalintos per turimas akcijas.

Neretai, siekiant išvengti akcininkų konfliktų, trukdančių tolimesnei veiklai, yra nustatoma bendra verslo, esančio bendru turtu, vertė ir pusė jos kompensuojama kitu turtu arba pinigine kompensacija.

Tiek bendras sutuoktinių turtas, tiek ir verslas skyrybų atveju dalijamas natūra. Verslas dalijamas per turimas akcijas (dalis, pajus).

Vaiko išlaikymas

Vaiko išlaikymo sumos dydis turi užtikrinti būtinas sąlygas jam augti ir vystytis, būti proporcingas jo poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Bylos nagrinėjimo metu vertinamos realios tėvų pajamos, turtinė padėtis, būtini vaiko poreikiai, ir tuomet nusprendžiama, kokia dalimi prie vaiko išlaikymo turės prisidėti kiekvienas iš tėvų.

Laikoma, kad minimalūs vaiko poreikiai - viena minimali mėnesinė alga. Šiuo metu ji sudaro apie 633 eurus atskaičius mokesčius. Taigi, teismo nustatytomis dalimis tėvai turėtų vaiką aprūpinti šia išlaikymo suma.

Tačiau tai - tik orientacinis dydis. Vaiko poreikiai gali būti ir didesni.

Išieškojimas Iš Sutuoktinio Turto

Ar žmonos skolos gali būti išieškomos iš vyro turto ir - atvirkščiai? Taip, jeigu sutuoktinių turtas nėra teisiškai padalintas. Prievolės dėl santuokos netampa bendros, tačiau, asmeniui sudarius santuoką, jo turto teisinis režimas gali pasikeisti.

Svarbu, ar asmenys yra nusistatę teisinį savo turto režimą vedybų sutartimi. Jeigu sutuoktiniai nebuvo sudarę vedybų sutarties ir oficialiai dar nėra nutraukę santuokos, turto teisiniam režimui taikomos bendros įstatymų nustatytos taisyklės.

Į Kokį Šeimos Turtą Nukreipiamas Skolų Išieškojimas?

Įstatymai leidžia išieškoti vieno sutuoktinio skolas iš kito sutuoktinio lėšų, jeigu šios lėšos nėra jo asmeninė nuosavybė.

Asmenine nuosavybe pagal Civilinio kodekso 3.89 straipsnį pripažįstamas iki santuokos atskirai įgytas turtas, asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas, piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą bei kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Iš šios rūšies lėšų kito sutuoktinio skolos negali būti išieškomos.

Tai reiškia, kad nemokaus sutuoktinio skolos atlikus tam tikras teisines procedūras gali būti išieškomos iš bet kokio šeimos turto, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.

Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis - pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Pagal šį principą sutuoktiniui priklauso dalis kito sutuoktinio darbo pajamų ir atvirkščiai.

Pavyzdžiui, antstolis galėtų vykdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio dalies ar kitų pajamų, kuri priklauso Jūsų sutuoktinei (t. y., skolingam asmeniui) po to, kai areštavęs tas lėšas pasiūlytų suinteresuotiems asmenims ir Jums imtis teisme jų padalinimo procedūrų. Šio dalinimo metu atitinkama lėšų dalis lieka areštuota.

Svarbu nedelsti ir kreditoriams Neuždelsti turto padalijimo svarbu ir kreditoriams. Skyrybų metu įprasta dalinti vyro ir žmonos turtą (ir skolas) per pusę.

Vyras ar žmona gali papildomai gauti tą turtą, kuris buvo įsigytas ar pagamintas vien to sutuoktinio dėka (t.y. vien dėl jo pinigų, darbo, ryšių).

Taip pat asmenišku turtu laikoma intelektinė nuosavybė (autorių teisės, patentai, prekių ženklai).

Asmenine vieno sutuoktinių nuosavybe esantis turtas dažnai būna pagerintas kito sutuoktinio arba abiejų bendrai:

• Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinių asmeninė nuosavybė, yra iš esmės pagerintas kito sutuoktinio dėka (ar abiejų bendrai), tai jis pripažįstamas abiejų bendru turtu.
• Jeigu turtas, kuris yra bendra nuosavybė, iš esmės pagerintas vieno sutuoktinio dėka, tai tam sutuoktiniui gali būti priteista didesnė to turto dalis.

Turtas, kuris yra glaudžiai susijęs su vieno sutuoktinių asmeniniu gyvenimu, jam ir lieka [CK 1.120 1]. Tai, pavyzdžiui, jo drabužiai, namų apyvokos daiktai, profesinės veiklos/verslo daiktai ir lėšos.

Verta atkreipti dėmesį, kad “savo lėšos” - tai pinigai, įgyti pagal šiuos punktus:

1. Turtą, kurį jis vienas paveldėjo po santuokos.
2. Turtą, kurį jis gavo kaip žalos atlyginimą ar panašias išmokas [pvz. vyrą partrenkė automobilis ir jam už tai priteisė iš vairuotojo kompensaciją; žmona skyrybų atveju į šią kompensaciją negalės pretenduoti].
3. Turtą, kurį jis įsigijo už savo lėšas, sukūrė savo darbu ir pan.

Likęs turtas dažniausiai yra bendroji jungtinė nuosavybė ir paprastai per skyrybas dalijamas per pusę. Tai apima santuokos metu gautas/įgytas pensijas, atlyginimus, buto nuomos pajamas, įmonių akcijas, dividendus.

Mažiau turto atitinkamai priteisiama tam sutuoktiniui, kuris dalį bendro turto prarado [CK.123 3/4]: dėl savo aplaidumo, nesąžiningumo ar kitų priežasčių sumažino šeimos pajamas, dalį bendro turto padovanojo, sunaudojo asmeniškai ir pan.

Taip pat mažiau turto priteisiama tam sutuoktiniui, kuris iš bendro turto mokėjo sau paskirtas baudas, atlygino žalą (pvz.

Kas parašyta aukščiau galioja, jeigu nėra vedybinės sutarties. Tokia sutartis gali viską iš esmės pakeisti, jei ji yra, dažniausiai ja ir vadovaujamasi dalijant turtą.

tags: #uab #turto #dalinimas #nutraukiant #santuoka