Žvėrynas - Vilniaus miesto dalis, įsikūrusi Neries dešiniajame krante, tarp Karoliniškių, Šeškinės ir Šnipiškių. Iš vakarų prieina Karoliniškių draustinis. Du automobilių tiltai jungia Žvėryną su Naujamiesčiu, pėsčiųjų - su Vingio parku.
Žvėrynas išlieka populiarus dėl upės lanksto, pakankamai žalumos ir palyginti nedidelės teritorijos. Tiesa, nusipirkti būstą šiame rajone tampa ne tik vis brangiau, bet ir sudėtingiau - vietų plėtrai mažėja.
Žvėryno Istorija: Nuo Medžioklės Rezervato Iki Prestižinio Rajono
Žvėrynas yra vienas seniausių Vilniaus mikrorajonų, įsikūręs dešiniajame Neries upės krante. Dabartinėje Žvėryno teritorijoje nuo seno buvo pušynas, iki XIX a. vidurio priklausęs LDK didikams Radviloms.
Jie čia buvo įkūrę medžioklės rezervatą, laikė stumbrų, briedžių, stirnų, lapių ir kitų žvėrių. Iš čia ir kilęs vietovės pavadinimas.
XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje Žvėrynas formavosi kaip kurortinis priemiestis. Čia buvo vandens gydyklų, maudyklų su mineraliniais vandenimis, pirčių. Kursavo arkliais traukiamas tramvajus.
Žvėryną 1893-iaisiais į žemės sklypus suskirstė ir miestiečiams pardavinėti ėmė Peterburgo pirklys Vasilijus Martinsonas. Dalis rajono gatvių buvo pavadintos žvėrių vardais, o stambesnės gavo kunigaikščių vardus.
Po Pirmojo pasaulinio karo Žvėryne pradėtos grįsti gatvės, sutvarkytas vandentiekis, kanalizacija, įvesta elektra. Žvėryno gatvėmis važinėjo ne tik autobusai. Prie Vingio parko iki 1957 m. siaurais geležinkelio bėgiais važiavo traukinys.
Architektūra ir Kultūros Paveldas
Žvėryne išlikę per 100 senųjų miesto pastatų, kurie saugomi kaip kultūros paveldo vertybės. Tai mediniai gyvenamieji namai, vilos (19 a. pabaiga-20 a. pradžia) su savitais drožiniais.
Tačiau Žvėryno architektūros istoriją pasakojantys namai gali sugriūti, nors ir saugomi valstybės. Keliaujant Vytauto gatve nepastebėti šio medinuko tiesiog neįmanoma. Dėmesį jis traukia ne tik išraišingu fasadu, raižiniais, bet ir iš lempučių sudėliota Lietuvos vėliava.
Kaip pasakojo šiame name gyvenanti Genutė, tikrai ne dėl grožio jos iškabintos - tokiu būdu bandoma atkreipti dėmesį į prastą pastato, saugomo valstybės, būklę.
Žvėryniškiams baisu kažką daryti, nes tai į Kultūros vertybių registrą įrašytas statinys. Be to - ir valstybės saugomas. Norint padaryti bent mažiausią korekciją, gyventojai turi gauti eilę pritarimų.
Genutės teigimu, per visą laiką, kai pastatytas namas, jam buvo pakeistas stogas, dažytas, tačiau kapitalinio remonto nebuvo. „Iš vidaus esame šiek tiek pasitvarkę, tačiau iš esmės remontuoti be leidimo negalime, bet kiek tada laukti? Sienos kiauros, prausiesi ir jauti, kaip pučia“, - tikino ji.
14 butų turinčio namo gyventojai keletą metų bandė minti įvairių institucijų slenksčius. Jie kreipėsi ne tik į Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūrą, Kultūros paveldo departamentą, bet lankė ir Seimo narius, buvusius ministrus. Tačiau kur beeidavo, visur gyventojams atkertama, kad nėra pinigų.
„Neprašome už dyką, bet kas pakabino tą lentelę, tai turėtų prisidėti. Bet niekur neina prisibelsti. Kiekvienas aiškina, kad čia ne jų kompetencijoje. O tai pas ką tuomet eiti? Niekas nenori, gražiai priima, gražiai atsako“, - tikino ji.
Tačiau šimtametis Lietuvos medinis paveldas domina kitus - ne tik paveldosaugininkus, istorikus, bet ir turistus. „Turistai vasarą, čia reikėtų nufilmuoti, neįsivaizduojate, atvažiuoja autobusiukas, išlipa turistai, fotografuoja ir iš kiemo ateina“, - tikino ji.
Pastatą administruojančios bendrovės „Mano būstas“ atstovas Paulius Ugianskis patvirtino, kad namo adresu Vytauto g. 34 būklė išties yra techniškai prasta. Jo teigimu, net be specialios ekspertizės matyti, jog būtina tvarkyti sienas, stogą, kaminą, perdangas, elektros instaliaciją, kitus pastato elementus. Tačiau problema - kad jis yra pripažintas kultūros vertybe.
P.Ugianskio teigimu, prieš metus bendrovės atstovai kartu su medinuko gyventojais lankėsi Seime. Čia bandyta ieškoti sprendimo, kaip geriau išspręsti esamas problemas ir sutvarkyti namo konstrukcijas.
„Domėjomės ir galimybe įtraukti šį namą į renovacijos programą, tačiau jokios pagalbos iš valdiškų institucijų nesulaukėme. Mums buvo paaiškinta, kad šis daugiabutis į renovacijos programą nepatenka“, - tikino jis.
Pasak P.Ugianskio, vienintelis realus kelias - turėti parengtą projektą. Be jo, beje, negalima vykdyti ir remonto darbų kultūros vertybės pastatuose.
„Tik turėdami šį dokumentą, gyventojams sutikus, galėtume pradėti imtis remonto darbų. Žinant, kad tam prireiktų nemažai investicijų, sudėliotumėme darbų planą ir atnaujinimą galėtume vykdyti etapais. Bet, kaip ir minėjau, pirmiausia tam turi pritarti dauguma šio daugiabučio savininkų“, - sakė „Mano būstas“ atstovas.
Tuo tarpu Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) pavaduotoja Gintarė Burbienė komentavo, kad norint gauti 30 proc. paramą daugiabučiams, priskiriamiems prie kultūros paveldo objektų, po renovacijos užtenka pasiekti 25 proc. energijos sutaupymą.
Tuo tarpu daugiabučiams, kurie nėra priskiriami prie kultūros paveldo objektų, privaloma pasiekti ne mažesnį kaip 40 proc. energijos sutaupymą ir ne mažesnę kaip C energinio naudingumo klasę.
Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė yra sakiusi, kad KPD saugomų namų renovacijai leidimą paprastai išduoda per 20 dienų. KPD nurodo, kaip tiksliai elgtis su tam tikrais namo elementais - kaip juos restauruoti, kokias medžiagas naudoti.
Pasak A.Naureckaitės, paveldosauginiai namai modernizuojami ne itin dažnai, tačiau tokių projektų, žinoma, pasitaiko. „Juk XXI amžius. Nėra tai labai dažnas, bet pasitaiko, tam tikrą dalį užima. Žmonės gerinasi savo gyvenimo sąlygas“, - aiškino KPD atstovė.
NT Plėtra Žvėryne
Nors daliai Žvėryno mikrorajono yra taikoma teisinė apsauga, jame gali būti vystomi nekilnojamojo turto projektai. Vienas tokių yra Paribio gatvėje, kuri patenka į kultūros paveldo objekto - Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos - pozonį.
Šiaurinio Žvėryno gyventojai, sužinoję apie nekilnojamojo turto vystymo ir investicijų valdymo bendrovės UAB „Rewo“ planuojamą daugiabučių namų kompleksą „Paribio 12“ ir plačiau juo pasidomėję, iš pradžių tarpusavyje, o vėliau ir viešai ėmė reikšti nerimą. Daugiabučiai planuojami ten, kur šiuo metu dar stovi sandėliai.
UAB „Rewo“ nurodo, kad Paribio gatvėje planuojamame daugiabučių 7 aukštų komplekse numatyta įrengti 330 butų. Bendrovė tikina dariusi pakeitimų projekte, aptarus su Žvėryno bendruomene.
Vilniaus miesto savivaldybė tikina matanti projekto spragas. Anot vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio, diskusija buvo konstruktyvi ir labai naudinga. Gyventojai išsakė vertingų ir svarbių pastabų dėl projekto „Paribio 12“, į kurias ir Vilniaus miesto savivaldybė, ir projektą planuojanti bendrovė turės atsižvelgti.
Naujas Verslo Centras Žvėryne
2017 m. pabaigoje - 2018 m. pradžioje verslo centro architektūrinei idėjai išrinkti kartu su Lietuvos architektų sąjunga (LAS) įmonė organizavo sėkmingą konkursą, kuriame buvo sulaukta net 26 žinomų Lietuvos ir tarptautinių architektų komandų pasiūlymų. Pirmąją vietą konkurse laimėjo „Arches“ projektas „Biurų vilos“.
Planuojamo projekto Sėlių gatvėje autoriai - architektai Edgaras Neniškis, Arūnas Liola, Rolandas Liola, Kipras Kazlauskas, Ernesta Bagužaitė. Bendradarbiaujant su šia komanda ir pastelkus „Mutuus“ projektuotojus rengiamas techninis projektas bei priešprojektiniai pasiūlymai, kurie bus viešinami.
„Sėkmingiausiai į Žvėryno aplinką integruojasi tie nauji statiniai ar kompleksai, kurie sugeba išsaugoti poilsio vilų užmiestyje morfotipo bruožus, mastelį, santykį su viešosiomis erdvėmis. Kęstučio gatvės sankirta su Sėlių gatve formuoja šiaurinės Žvėryno dalies centrą, todėl naujojo administracinio komplekso pastatas formuojamas taip, kad prie sankryžos atsirastų viešoji erdvė, kurioje susikerta pagrindinių gatvių vizualinės ašys ir sukuria savotiškus teritorijos urbanistinius vartus“, - projektą pristato „Arches“ direktorius, studijos partneris, Vilniaus LAS tarybos narys Rolandas Liola.
Nedideliam, 3 099 kv. m bendrojo ir 2 263 kv. m antžeminio ploto bei tik apie 100 darbo vietų talpinančiam verslo centrui bus siekiama gauti „BREEAM Excellent“ tvarumo sertifikatą, jis atitiks aukščiausią energinio efektyvumo standartą A++, planuojami įvairūs modernūs darbuotojų komfortą užtikrinantys sprendiniai, papildysiantys išskirtinę architektūrą.
Keturių aukštų verslo centrui pasirinktas stiklinis, skaidrus tūris, kuris neužgoš erdvės vizualiai ir atvers medinį pastato konstruktyvą. Nuo antro aukšto „lūžtantys“ dvišlaičiai fasadai ne tik primins įprastą senąją architektūrą, bet ir vizualiai mažins pastatą, jo šešėlį, padės išskaidyti gatvės triukšmą.
„Aplinkos istorija, urbanistinė idėja padiktavo monumentalių, dvišlaičių stiklo tūrių, formuojančių gatvės išklotines, kompoziciją, apjungtą centrinio branduolio tūrio. Šiuolaikiškai interpretuoti dvišlaičiai fasadai ne tik atspindi istorinę Žvėryno architektūrą, bet ir ženklina sklype buvusį pastatą. Korpusus apjungiantis branduolys kuriamas kaip aklina atsvara skaidriems stiklo tūriams. Tai skulptūriškos kompozicijos statinys, kuriame koncentruojamos visos komunikacinės funkcijos. Pastarasis matomas tik tarpuose tarp perimetrinių tūrių, todėl tampa savotišku traukos objektu ir taip padeda organizuoti srautus sklype ir pačiame pastate“, - teigia vienas projekto autorių, architektas R.Liola.
Stikliniams pastato fasadams ieškoma modernių sprendinių: kalbamasi su įvairiais gamintojais, kurie į stiklą integruoja nuo saulės kaitros vidines erdves apsaugančias dangas ar net energiją generuojančius modulius.
Visos 50 automobilių parkavimo vietų suprojektuotos požeminėje aikštelėje. Siekiant visas jas sutalpinti viename požeminiame aukšte, bus naudojamos išmaniosios mechanizuotos parkavimo sistemos. 32 parkavimo vietose bus įrengiamos elektros įkrovimo stotelės.
Tam, kad būsimiems darbuotojams būtų patogu atvykti be automobilių, suprojektuota 20 dviračių parkavimo vietų, požeminiame pastato aukšte pagal „BREEAM“ sertifikato reikalavimus numatyti dviratininkų persirengimo kambariai su dušais ir sanitariniais mazgais. 14 vietų dviračiams numatyta požeminėje aikštelėje, su elektrinių transporto priemonių (dviračių, paspirtukų, motorolerių ir pan.) įkrovimo infrastruktūra.
„Tai bus „boutique“ segmento verslo centras orientuotas į verslus, kurie savo biurą vertina ne tik kaip darbo vietą, bet kaip konkurencinį pranašumą. Dėl lokacijos, architektūros, naudojamų sprendinių ir siekiamų sertifikatų tai bus išskirtinis biurų pastatas, netelpantis į „administracinio pastato“ apibrėžimo rėmus.
Vienas ryškiausių atributų - kelis kartus standartus viršijanti erdvė, skirta vienai darbo vietai. Planuojame, kad „Citus“ valdomame projekte bus iki 100 darbo vietų, o tai reiškia, kad vienai bus skirta beveik 20 kv. m ploto. Šiuo metu vidutiniškai tradiciniame verslo centre vienai darbo vietai skiriama apie 6 kv. m ploto“, - akcentuoja projektą valdysiančios įmonės „Citus“ direktorius.
Jo vertinimu, projekte įsikurti galėtų savo srities lyderiai, ypač aukštus standartus turinčios tarptautinės kompanijos, kurioms biuras yra pridėtinė vertė esamiems ir būsimiems darbuotojams, klientams, prekės ženklo išskirtinumo patvirtinimas.
M.Galdikas sako, kad įmonės specialistai jaučia poreikį tokio lygio verslo centrams, matydami „boutique“ verslo patalpų paklausą ir stebėdami šio segmento projektų plėtrą Vilniuje per pastaruosius keletą metų.
Prie pastato planuojamas skveras, pabrėžiantis pagrindinį įėjimą, apželdintas vidinis kiemas, į kurį taip pat bus galima patekti apeinant pastatą, bei atvira apželdinta stogo terasa.
Pėsčiųjų srautai bus organizuoti taip, kad papildytų esamą žmonių srautų infrastruktūrą ir į ją įsilietų. Bus sutvarkyta ir aplinkinė infrastruktūra: naujai nutiesti šaligatviai, iškeltos sklypą kertančios ryšių ir elektros linijos, atnaujinta troleibusų kontaktinio tinklo atkarpa.
Su savivaldybe bus bendraujama ir dėl greta esančio nesuformuoto sklypo sutvarkymo ar pavertimo viešąja erdve.
Statybas planuojama pradėti 2024 metais, iškart kai bus gautas statybų leidimas, ir užbaigti per dvejus metus. Daugiau detalių apie sprendinius ir statybų terminus paaiškės patvirtinus priešprojektinius pasiūlymus ir baigus rengti techninį projektą.
Prieinamumas, Viešosios Paslaugos ir Diskusija su Bendruomenėmis
„Citus“ vadovas akcentuoja, kad vienas svarbiausių šio verslo centro akcentų - visiems prieinama ir viešosiomis erdvėmis bei funkcijomis praturtinta pastato pirmojo aukšto erdvė, kad projektas ne tik vizualiai įsilietų į Žvėryno bei viso Vilniaus kontekstą, bet taptų ir rajono gyvenimo dalimi.
Pirmasis aukštas projektuojamas taip, kad jame kirstųsi žmonių srautai, jis būtų praeinamas, turėtų skirtingų funkcijų, patrauklių viešųjų erdvių, jame kurtųsi naudingos paslaugos ir galėtų būti organizuojamos veiklos, svarbios žvėryniečiams. Planuojama sukurti galeriją, pritraukti menininkų, turėti ir kavinę ar restoraną.
„Prieš pradėdami projekto viešinimo procedūrą, Vilniaus m. savivaldybės iniciatyva organizavome susitikimą su bendruomene, kur dar kartą pristatėme projektą ir diskutavome, kokių paslaugų ar sprendinių šiame projekte pageidauja. Akcentavome, kad tai bus mažas, „boutique“ segmento projektas, kuris esamą Žvėryno sanklodą papildys ir į ją įsilies bei netaps svetimkūniu.
Gavome tikrai gerų idėjų: žmonės čia norėtų ir menininkų dirbtuvių, teritorijoje - viso kvartalo Kalėdinės eglės. Džiaugiamės, kad bendruomenė įsitraukė, palaikė, o jų pateiktas idėjas atidžiai svarstysime ir ieškosime galimybių įgyvendinti“, - pabrėžia M.Galdikas.
Viešo pritarimo projektui buvo siekiama nuo pat pradžių: architektūrinis konkursas buvo organizuojamas nesant tokio reikalavimo ar būtinybės, į komisiją buvo įtrauktas bendruomenės atstovas. Projekto sklype stovėjusiame pastate laikinai veikė gatvės menų mokykla.
„Citus“ vadovo nuomone, praktika dar prieš projekto viešinimą įtraukti bendruomenes į diskusiją galėtų tapti visuotine, ja pasinaudoti turėtų ir kiti plėtotojai.
Biurai Žvėryne
Nors daugumai Žvėrynas labiau asocijuojasi su prestižiniu gyvenamuoju rajonu, tačiau pastaruosius 15 metų čia steigiasi vis daugiau įmonių biurų, aktyviai statomi nauji verslo centrai, kurie Žvėryną padalino tarsi į dvi dalis: naująjį ir senąjį.
„Ober-Haus“ duomenimis, šiai dienai senajame Žvėryne yra 7 500 m² modernaus biurų ploto. Senojo Žvėryno patrauklumą NT plėtrai lemia tiek verslui patogi lokacija, tiek teigiamas rajono įvaizdis.
Tuo metu naujojoje Žvėryno dalyje jau pastatyta daug verslo centrų ir žadama statyti dar daugiau: čia per 2017 metus plėtotojai planuoja pateikti rinkai dar 34 900 m² naudingo ploto biuro patalpų.
NT Kainos
Žvėrynas ir toliau išlieka prestižine, patrauklia vieta. Ir nors NT rinkos aktyvumas sumažėjęs, tai, pašnekovo žodžiais, nereiškia, kad Žvėrynas, kaip ir Senamiestis, Antakalnis, Valakampiai, Šnipiškės, Žirmūnų dalis tarp Šnpiškių ir Antakalnio, Paupys ar Markučiai, prarado savo patrauklumą.
Šiandien Žvėrynas vertinamas ne tik dėl savo istorijos, bet ir dėl unikalios vietos: mikrorajonas apsuptas gamtos. Tai vienas prabangiausių ir paklausiausių Vilniaus „kaimų“.