Daugiabučių namų renovacija Pakruojyje: Atsiliepimai, problemos ir perspektyvos

Daugiabučių namų renovacija yra svarbus žingsnis siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, sumažinti šildymo sąnaudas ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tačiau šis procesas dažnai susiduria su iššūkiais, ypač mažesniuose miestuose ir rajonuose. Panagrinėkime, kaip vyksta daugiabučių namų renovacija Pakruojo rajone, kokie yra gyventojų atsiliepimai ir kokios problemos kyla šiame procese.

Renovacijos situacija Pasvalyje ir kituose rajonuose

Prieš gilinantis į Pakruojo situaciją, verta pažvelgti į kitų rajonų patirtį. Štai, pavyzdžiui, Pasvalio rajone renovuota tik 3 proc. daugiabučių. Tad pagal šį rodiklį „konkuruojame“ su Vilniaus rajonu (3 proc.), Visagino (2 proc.), Kazlų Rūdos (2 proc.), Nidos (1 proc.) ir Pagėgių savivaldybėmis. Daugiabučių namų renovacijos tempais ir mastais kaimynai mus lenkia kelis kartus. Biržų rajone jau atnaujinta 24 proc. daugiabučių namų, Panevėžio - 13 proc., Pakruojo - 15, Kupiškio - 24 proc. Visose kaimyninėse savivaldybėse namų atnaujinimo procesas tęsiasi ir dabar.

Žemėlapyje aiškiai matyti, kad daugiabučių namų renovacijos proceso vienvaldės lyderės laurai atitenka Birštono savivaldybei. Kurorte šiuolaikiniu, šilumą taupančiu rūbu padengta net 63 proc. (45 namai) visų daugiabučių.

L. Bernatavičienė pateiktais statistiniais duomenimis, mūsų rajone atnaujinti 29 daugiabučiai namai. Tai sudaro 7,25 proc. nuo visų rajono daugiabučių. „Dešimt namų atnaujinta būsto savininkų iniciatyva, tiek pat - pagal Vidaus reikalų ministerijos administruotą programą 2007-2013 metais“, - toliau aiškino L. Bernatavičienė. Pastaroji programa vadinosi „Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“.

Atidžiau panagrinėjus daugiabučių namų renovacijos istoriją, paaiškėjo, kad skelbdama statistinius duomenis minėtame žemėlapyje APVA į atnaujintų daugiabučių sąrašą neįtraukė pagal Vidaus reikalų ministerijos administruotą programą ir būstų savininkų iniciatyva renovuotų daugiabučių namų.

Pagrindinės priežastys, stabdančios renovaciją

Pasvalio butų ūkio direktorius V. Jareckas dalyvauja daugiabučių namų gyventojų susirinkimuose ir pastebi, kad iš jų tik ketvirtadalis ar trečdalis pageidauja renovacijos. Skeptiškiausiai namo atnaujinimo galimybę vertina garbaus amžiaus gyventojai bei gaunantieji socialines pašalpas. Susidomėjimo renovacija neskatina ir dabartinė kompensacijų už šildymą tvarka. Butų ūkio vadovas pastebėjo, kad dabar daugiabučių namų gyventojai savo jėgomis stengiasi stogus ir vamzdynus suremontuoti, samdydami ne įmones, o šia veikla užsiimančius asmenis.

Pašnekovės teigimu, kelios jos namo močiutės, pritariančios renovacijai, negalėjo dalyvauti susirinkime, nes buvo Vilniuje. Tačiau kadangi jos neturi pažymos iš gydytojo, taip pat neteko kompensacijų. Iš šiai bendrijai priklausančių 20 butų septynių savininkai gauna kompensacijas.

Gyventojų nuomonės

Darius Grybė jau vienuolika metų vadovauja bendrijai „Stogas“, vienijančiai Pasvalio Gėlių g. 5B namo gyventojus. Penkių aukštų 35 butų namas baigtas statyti 1993 metais. Bendrijos vadovas sakė, kad pačiame daugiabučių namų renovacijos Pasvalyje įkarštyje siūlė gyventojams pagalvoti apie galimybę pastatą modernizuoti. „Tą kartą gyventojai vienbalsiai nubalsavo prieš. Todėl, kad namas yra apšiltintas stiklo vata ir kol kas nėra didelio poreikio imtis kažkokių pertvarkymų. Tuo ir pasibaigė svarstymai apie renovaciją“, - kalbėjo D. Grybė.

Bendrijos vadovo S. Triabos nuomone, pirmiausia reikėtų namo šildymo sistemos renovacijos. Nes yra besiskundžiančiųjų, kad viename ar kitame bute prastai šyla radiatoriai. Anot pašnekovo, galima ir kita alternatyva - kompleksinis viso namo atnaujinimas.

Su renovacija nesutikusio daugiabučio Mindaugo gatvėje dalį butų vienijančios bendrijos pirmininkė Janina Kacilevičienė DELFI sakė pati netekusi pusės kompensacijos. „Kadangi mano alga nedidelė, todėl man priklausė 62 Lt kompensacijos, bet gavau 31 Lt. Pas mus šildymas labai brangus, mano buto šildymo sąskaita už gruodį buvo 400 Lt, kai lauke buvo pliusinė temperatūra“, - tvirtino moteris.

Daugumo balsais renovacijos atsisakė ir Pakruojyje 1984 m. statyto Saulėtekio gatvės daugiabučio gyventojai. Juos vienijančios bendrijos „Klevas“ pirmininkas Romualdas Bieliauskas DELFI tvirtino, kad jo daugiabutyje kompensacijos buvo nukirptos aštuonių butų savininkams, kurių dauguma pensininkai.

Pakruojo P. Mašioto gatvės 39-ojo namo bendrija - viena iš tų, kuri atsisakė dalyvauti valstybės remiamoje daugiabučių renovavimo programoje. Keturaukščio namo laiptinėse praėjusių metų pabaigoje sudėti nauji langai. Pinigai langams keisti sudėti per keletą metų.

V. Vaitiekūnas renovacijos programą vertina kritiškai. „Medžiagas, sakykim, stogui keisti, parduotuvėse galima tokias pačias rasti mažesnėmis kainomis, nei nurodo investicinių renovacijos planų rengėjai. O stogdengį bendrija gali pasisamdyti dirbantį individualiai. Namo vamzdynų keitimas gali visai nekainuoti: užtektų sudėti pinigų vamzdžiams, kitoms medžiagoms.

V. Vaitiekūnas itin kritiškai vertina tai, kad kreditus renovacijai paima valdiška įstaiga ir užmeta šią skolą butų savininkams. „1-2 kambarių butas šiuo metu kainuoja apytikriai 20-35 tūkstančius litų. Investicinių planų rengėjai suskaičiavo, kad tokiems butams teks maždaug tokia pat renovacijos skolų suma. Renovacijos organizatoriai sako, kad butą nusipirkusiam žmogui teks perimti likusią renovacijos kredito dalį.

V. Vaitiekūnas vardijo, ką bendrijos nariai ankstesniais metais jau padarė, renovuodami daugiabutį savomis lėšomis: visų rūsių lauko durys pakeistos sandariomis metalinėmis, įdėtos naujos lauko laiptinių durys - šias kiekvienoje laiptinėje esančių butų savininkai pirko patys. Rūsiuose atnaujinta elektros instaliacija, skaitikliai. „Rūsių visos trejos durys su montavimu kainavo 4,1 tūkstančio litų, elektros instaliacijos atnaujinimas - 3,2 tūkstančio litų, naujas šaligatvis - 3 tūkstančius litų. Visi darbai - kelis kartus pigesni, negu skaičiuoja renovacijos planų rengėjai. Tai kam mums tokia brangi renovacija ir paskolos?" - retorinį klausimą konkrečiais skaičiais argumentuoja V.

Savivaldybės pozicija ir paskatinimai

Pakruojo rajono savivaldybė 34 butų savininkams nurėžė beveik 2900 Lt kompensacijų už gruodžio mėnesio šildymą. Vidutiniškai išeitų, kad vienas butas neteko 83,5 Lt. „Kai viskas buvo paaiškinta, tada jie suprato. Kiti nežinojo apie renovaciją arba to nesureikšmino. Žinoma, kiekvienam tai pinigas, tačiau reikia pagalvoti, kad reikia renovuoti namus“, - DELFI sakė Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Daiva Rutkevičienė.

Pakruojo būsto direktoriaus Virgilijaus Tamulionio teigimu, 40 proc. išlaidų dengia valstybė, įsipareigojimus bankams prisiima savivaldybė, todėl žmonėms lengviau apsispręsti. „Pagal esamą tvarką gauname konkretaus daugiabučio namo adresą, daugiabučio namo numerį ir unikalųjį numerį, todėl skaidytis dalimis - pirma laiptinė, antra laiptinė arba pusė namo - kol kas nėra galimybės“, - teigia V.

Problemos su investiciniais planais

Pasak pašnekovo, iš tiesų yra didelė problema su daugiabučių renovacijos investiciniais planais, kurie turėjo būti paruošti liepos pabaigoje, tačiau kai kurie dar yra derinami. Juos turėjo daryti konkursą laimėjusi įstaiga. „Žmones tai piktina ir jie nusivilia, nes investiciniai planai pateikti ne laiku ir netikslūs. Dėl to kainos būna neadekvačios, pavyzdžiui, name 90 proc. butų yra pakeitę langus, o investiciniame plane nurodoma, kad visus juos reikia keisti. Tikimės, kad antrame etape nebus tokių liapsusų, kokie buvo pirmajame“, - sakė V. Kanišauskas.

Mokslininkų įžvalgos

Krašto mokslininkai jau kelerius metus tuščiai beldžiasi į politikų galvas mėgindami perspėti, kad būsto renovavimas investuojant milijonus litų eina netinkama kryptimi. Mat, kaip rodo tyrimai, storinant namų sienas “kailiniais” šilumos sutaupoma palyginti mažai ir tokia investicija yra neefektyvi. Liūto dalį iš patalpų išeinančios šilumos pavyktų sutaupyti tik investuojant į sandarumo užtikrinimą.

Profesoriaus liudijimą patvirtina jo kolegos, nepriklausomo statinių ir jų projektų eksperto, technikos mokslų daktaro Česlovo Ignatavičiaus visuomeniniais pagrindais atliktas tyrimas. Mokslininkas, remdamasis viešai prieinamais duomenimis, padarė išvadą, kad pagal Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą apšiltintų namų pasiektas šilumos taupymo efektyvumas skirtinguose miestuose skiriasi kelis kartus.

Č.Ignatavičių stebina tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta ir neatliekama renovuotų namų šilumos pralaidumo bei izoliacinių medžiagų sandarumo patikra laboratoriniais prietaisais. Esą todėl neįmanoma objektyviai nustatyti, ar projekte numatyti normatyvai buvo įgyvendinti, o gyventojų ir valstybės įdėtos lėšos, siekiant taupyti šildymo išlaidas, tikrai atsiperka.

Anot R. Bieliausko, 30 butų daugiabučio renovacija įvertinta daugiau nei 1 mln. Lt, o jame daugiausiai gyvena pensininkai arba arti pensijos esantys žmonės. „Pas mus daugiausiai gyvena pensininkai, kam jiems toks krūvis. Va, pavyzdžiui, aš turiu keturių kambarių butą, jo renovacijai reikia apie 64 tūkst. Lt. Jeigu kas numirs, tai kam, vaikams tokią bėdą užkrauti? Renovacijos kainos labai didelės“, - kalbėjo bendrijos pirmininkas.

Efektyviau investuoti į sandarumą

VGTU Statybinių medžiagų katedros profesorius Albinas Gailius, komentaras: - Kaip prarandama šiluma iš patalpų? Nuo šildymo prietaisų patalpose sušilęs oras kyla į viršų ir sudaro didelį slėgį patalpos atitvarinėms konstrukcijoms (luboms, sienoms, langams). Per bet kurį nesandarumą šiltas oras su jėga fontanais kaip iš kiauro oro baliono veržiasi į išorę. Tuo pat metu apatinėje patalpų dalyje susidaro oro išretėjimas ir per įvairius grindų, durų, sienų, langų nesandarumus į patalpas įsiurbiamas šaltas oras, kurį vėl reikia šildyti. Tokius energijos nuostolius galima sumažinti tik didinant atitvarinių konstrukcijų sandarumą.

Kad šilumos taupymo pagrindas yra sandarumas, parodė kompanijos “Architectural Energy Corporation” JAV atlikti tyrimai. Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminę varžą padidinus daugiau kaip 100 proc. (t. y. “kailinių” sluoksnį ant namo sienų pastorinus nuo 10 iki 20 cm), šilumos sutaupoma tik 3 proc. daugiau. Todėl tokia investicija neefektyvi.

Daug efektyviau investuoti į namo atitvarinių konstrukcijų sandarumo užtikrinimą, nes ir visiškai plonas, pavyzdžiui, 2,5 cm, ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnis sulaiko “liūto dalį” - 80 proc. - iš patalpų išeinančios šilumos.

Č.Ignatavičius teigia, kad kai kurie daugiabučiai Lietuvoje renovuoti itin nekokybiškai ir mažai taupo šilumą, tačiau nenorėdamas gąsdinti žmonių konkrečių pavyzdžių neatskleidžia.

Statistika

Ši lentelė apibendrina daugiabučių namų renovacijos situaciją skirtinguose rajonuose:

tags: #ugiabuciu #renovacija #pakruojis