Ar būtina registruoti buto remonto darbus Lietuvoje?

Atsakymo nerandate interneto platybėse? Klauskite specialisto! Siųskite savo klausimus el. paštu. Atsakymo ieškokite „Verslo“ rubrikoje „Būsto ABC“.

Nusprendus atlikti buto remontą įprastai kyla daug klausimų: kiek pinigų ir laiko tam skirti, kaip rasti patikimus specialistus, kur ieškoti kokybiškų medžiagų geromis kainomis, kaip pasirinkti tinkamą dizainą. Detalus planavimas gerokai palengvina remonto rūpesčius. Planą vertėtų pradėti nuo biudžeto nusimatymo. Neturint biudžeto remontui įprastai išleidžiama daug daugiau. Pradėjus planuoti buto remontą, įvertinus darbų poreikį bei finansines galimybes įvertinkite remonto darbų apimtį.

Šiame straipsnyje aptarsime, kada būtina registruoti buto remonto darbus, kokie reikalingi leidimai ir kaip atnaujinti kadastro duomenis.

Kada reikalingas registravimas ir leidimai?

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja, kad buto perplanavimo eiga priklauso nuo atliekamos statybos rūšies.

Kapitalinis remontas

Atsako Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) atstovė Diana Dambrauskienė:

Informuojame, kad 2016 m. remontas Kauno daugiabutyje turėjo būti atliktas vadovaujantis tuo metu galiojančiomis Statybos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų (toliau - teisės aktai) nuostatomis. 2016 m. teisės aktai reglamentavo, kad:

• daugiabučio gyvenamojo namo laikančiųjų konstrukcijų pakeitimas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio ir pan., yra pastato kapitalinis remontas;
• daugiabučio gyvenamojo namo kapitalinį remontą privaloma atlikti pagal projektuotojų parengto kapitalinio remonto darbo projekto arba techninio darbo projekto sprendinius, o daugiabučiuose, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių arba aukštybiniuose (daugiau kaip 5 aukštų) - tik atlikus kapitalinio remonto projekto ekspertizę;
• statybą leidžiančio dokumento (rašytinio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo kapitalinio remonto projektui), kai kapitalinis remontas atliekamas daugiabučio viduje, t. y. nekeičiant pastato išorės, nereikėjo.

Taigi, jeigu kapitalinis remontas 2016 m. buvo atliktas remiantis teisės aktų reglamentais, pokyčius galima šiuo metu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Norint tai padaryti, statytojui (užsakovui) reikia atlikti kapitalinio remonto užbaigimo procedūrą - surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą ir teikti deklaraciją VĮ Registrų centrui kartu su patikslinta kadastro duomenų byla, kurią rengia matininkai.

Daugiabučio gyvenamojo namo tiek vidaus, tiek ir išorės sienos, priklausomai nuo pastato konstrukcinės schemos, gali būti laikančiosios arba nelaikančiosios. Kokiai rūšiai priskirtina siena, gali nustatyti kompetentingas specialistas: pastato techninis prižiūrėtojas (kiekvienam daugiabučiui namui toks specialistas privalo būti paskirtas. Dėl jo kontaktų reikia kreiptis į namo administratorių arba bendrijos, jei ji yra įsteigta, pirmininką) arba atestuotas projektuotojas, statinių / statinių projektų ekspertizės vadovas.

Statybos inspekcijos specialistai pabrėžia, kad, ruošiantis kapitalinio remonto darbams daugiabučiame name, reikia turėti statinio kapitalinio remonto projektą. Kapitalinio remonto projekto ekspertizės aktas būtinas, ketinant remontuoti ypatingąjį statinį arba jei daugiabutis namas yra neypatingasis statinys, ir kapitaliniam remontui neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas (SLD) dėl statinio išvaizdos keitimo.

Daugiabučio gyvenamojo pastato kapitaliniam remontui privaloma gauti SLD šiais atvejais:

• kai daugiabutis yra kultūros paveldo statinys;
• kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis;
• kai kartu su kapitalinio remonto darbais įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos;
• kai daugiabutis yra nors vienoje iš šių teritorijų ir keičiama pastato išvaizda: mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.

Tuo atveju, kai statinio laikančiosios sienos ardymo, pertvarkymo darbai atliekami pastato viduje nekeičiant jo išvaizdos ir pastatas nėra kultūros paveldo statinys, taip pat kai pertvarkant laikančiąją sieną neįrengiamos, nepertvarkomos, neišmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, tai tokios sienos griovimui gauti SLD nereikia, tačiau, kaip ir minėta, turi būti parengtas kapitalinio remonto projektas ir atlikta projekto ekspertizė.

Pastato išvaizdos keitimu laikoma:

• balkonų, lodžijų įstiklinimas;
• fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas;
• esamų angų nuo 0,2 kv. m ir didesnio ploto pastato fasade užtaisymas;
• šlaitinio stogo dangos keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą), stoglangių įrengimas ant šlaitinio stogo, keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą);
• fasadų dangos įrengimas, keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą);
• didesnės kaip 0,01 kūb. m tūrio įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo;
• įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo;
• Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas.

Paprastasis remontas

Statinio paprastojo remonto tikslas yra iš dalies atkurti statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nesusiję su statinio rekonstrukcija ir kapitaliniu remontu.

Atkreipiame dėmesį, kad kai daugiabutyje ardoma vidinė nelaikančioji siena, kai ardant nelaikančiąją sieną neįrengiamos, nepertvarkomos, neišmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, SLD nereikia; paprastojo remonto aprašas ar paprastojo remonto projektas (kultūros paveldo statinio atveju) taip pat yra neprivalomas, tačiau gali būti rengiamas statytojo pageidavimu.

Tuo atveju, jei statinio paprastojo remonto darbais (nepertvarkant statinio laikančiųjų konstrukcijų) keičiama daugiabučio gyvenamojo pastato išvaizda, pavyzdžiui, įstiklinami balkonai arba keičiamos durys, langai (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), įrengiami nauji fasado elementai ir daugiabutis yra kultūros paveldo statinys arba yra bent vienoje iš šių teritorijų (mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje), tokiu atveju privaloma parengti paprastojo remonto aprašą arba paprastojo remonto projektą (kultūros paveldo statinio atveju) ir kreiptis į savivaldybę dėl SLD išdavimo, kai kartu su paprastuoju remontu daugiabutyje įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos SLD - privalomas.

Jeigu atliekate paprastąjį remontą, t. y. dažote sienas, keičiate grindis, duris ar plyteles - leidimo nereikia.

Butų ir kitų patalpų savininkų sutikimai

Svarbu žinoti, kad visos pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); bendrosios pastato inžinerinės sistemos (pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys (pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams) yra bendrojo naudojimo objektai.

Taigi, kai statybos darbai susiję su daugiabučio gyvenamojo pastato bendrojo naudojimo objektais, nepriklausomai nuo to, ar statybos darbams privalomas SLD, tokiems statybos darbams privaloma gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, įformintą protokolu Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.

Perplanavimas

Perplanuojant butą svarbu žinoti, kad leidžiama keisti visas vidaus atitvaras nelaikančias konstrukcijas, jeigu naujai suplanuotos patalpos atitiks nustatytus normatyvinius minimalius patalpų dydžių reikalavimus arba naujai suplanuotos patalpos nesumažins insoliacijos, nepablogins vėdinimo, šildymo ir dirbtinės apšvietos rodiklių, garso izoliacijos. Vonios ir tualeto patalpose galima keisti sanitarinių prietaisų tipus ir vietas su sąlyga, kad šių prietaisų prijungimo vietos tilptų tarp šių patalpų ribų, o prietaisų nuotakai iki esamų stovų būtų klojami virš perdangos lygio.

Lietuvoje yra populiaru perplanuoti senos statybos butus, ypač plytinius. Savininkai dažnai sujungia virtuvę su kambariu ar vonią su tualetu, taip pat išardo pertvaras siekiant sukurti daugiau erdvės. Blokiniuose namuose tai yra gana sudėtinga dėl reikalingos specialios įrangos ir leidimų, tačiau plytiniuose daugiabučiuose šie darbai daug paprastesni bei tylesni, o gyventojams dažniausiai tereikia informuoti savivaldybę ar seniūniją.

Visgi praktikoje daugybė gyventojų apie tokio tipo remontus ne tik neinformuoja savivaldybės, bet ir neatnaujina kadastro duomenų bei neregistruoja jų Registrų centre. Ardant laikančiąsias konstrukcijas, bet kokia savivalė apskritai yra labai pavojinga visam namui, bet net ir koreguojant nenešančias (nekapitalines) sienas, privaloma informuoti savivaldybę ir atlikti buto statybos užbaigimo procedūrą, atnaujinti kadastro duomenis bei juos įregistruoti.

Kadastro duomenų atnaujinimas

Atsako Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos vyr. specialistė Eglė Jaraminė:

Norint įregistruoti šiuos pokyčius, asmuo pirmiausia turėtų kreiptis į matininkus ir atlikti buto kadastrinius matavimus. Svarbu pastebėti, kad matavimus gali atlikti tik kvalifikacijos pažymėjimus ar kitus dokumentus, suteikiančius teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, turintys matininkai. Matininkas ne tik atlieka matavimus, bet ir parengia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą bei pateikia ją į elektroninę Registrų centro posistemę, tad popierinės bylos versijos turėti nebūtina.

Nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenys yra keičiami Nekilnojamojo turto registre. Tai galima padaryti bet kuriame Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje, paštu arba elektroniniu paštu (prašymą pasirašant saugiu e. parašu) pateikiant šiuos dokumentus:

• asmens prašymą dėl nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenų pakeitimo,
• patikslintą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (kaip ir minėta prieš tai, popierinė byla nėra būtina, kadangi ji turėtų būti pateikta elektroninėje Registrų centro posistemėje) bei atliktų statybos darbų teisėtumą patvirtinantį dokumentą.

Pastarasis priklauso nuo atliktų statybos darbų rūšies ir statinio kategorijos - tai gali būti pateikiama deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri tvirtinama ir registruojama Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, ar tik statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą (jei pagal prieš tai minėtos įstaigos tvarką jos tvirtinti ir registruoti nereikia), arba statybos užbaigimo aktas (kai pagal teisės aktus jis privalomas).

Nors kadastro duomenis po remonto būtina atnaujinti per 3 mėnesius, kol kas nėra jokių nuobaudų to nepadariusiems. Visgi tai - trumparegiškas požiūris, kuris sukelia rūpesčių stogo remonto ar renovacijos metu, apsunkina pardavimą ir sumažina kainą.

Kodėl verta atnaujinti kadastro duomenis?

• Parduodant turtą, ypač perkant su paskola.
• Norint tiksliai įvertinti buto vertę.
• Dalyvaujant daugiabučio renovacijos projektuose.
• Išvengiant konfliktų su kaimynais dėl šildymo išlaidų.

Jei butas perkamas su paskola, jam būtinas turto vertinimas su ne vėlesniais kaip 5 metų ir faktą atitinkančiais kadastriniais matavimais. Joks turto vertintojas nevertins buto, jei viduje išgriautos sienos, o turto reali būklė nesutampa su senuose dokumentuose nurodyta situacija. Kita svarbi priežastis turėti tikslius kadastro duomenis yra kaina - tiek iš pirkėjo, tiek iš pardavėjo perspektyvos.

Išgriovus sieną, buto kvadratūra didės 0,5-2 kv. m, kartais ir dar daugiau. Tai tarsi neatrodo didelis plotas, tačiau tai vis tiek reiškia keturženklį, o ypatingais atvejais ir penkiaženklį kainos skirtumą. Pirkėjai taip pat gali pageidauti naujų kadastro duomenų norėdami suprasti, ką perka - juk anksčiau matavimai buvo atliekami rulete, dėl ko jie dažnai netikslūs.

Dar viena problemų grupė yra susijusi su daugiabučio stogo remontu arba renovacija. Šiuo metu dalis daugiabučių yra aklavietėje - gavę statybų leidimus ir pasidarę stogo remontus, jie negali oficialiai užbaigti statybos, nes tam reikalingi nauji viso namo kadastriniai matavimai kartu su kiekvieno buto kadastro duomenimis.

Viso namo kadastrinių matavimų atnaujinimas reikalingas ir norint oficialiai užbaigti renovacijos projektą. Anksčiau Registrų centrui dar tikdavo senieji daugiabučio butų matavimai, tačiau dabar butus būtina permatuoti. Todėl atliekant matavimus savo noru po remonto, sumažinamas rūpesčių kiekis atnaujinant visą namą.

Visi šie niuansai galioja kalbant vien apie nenešančiųjų konstrukcijų remontą. Dar daugiau rūpesčių kils savavališkai atlikus kapitalinių konstrukcijų remontą. Net jei tai nepakenktų namui, toks remontas bus nelegalus, o jo įteisinimas norint turtą parduoti taps problematišku - reikės ieškoti architektų, suderinti projektą, gauti kaimynų sutikimą ir kt.

Remonto darbų įforminimo kaina

Priklausomai nuo to, ar procedūrą atliksite patys, ar kreipsitės pagalbos į NT dokumentų specialistus, remonto įforminimas kainuos apie 500 EUR ir PVM. Kadastriniai matavimai, priklausomai nuo buto ploto, gali siekti 100-300 EUR, statybos užbaigimo deklaracija apie 100 EUR, dar tiek pat kainuos kadastro duomenų atnaujinimas Registrų centre.

Šiame procese reikės matininko, kuris parengs naujus kadastrinius matavimus. Taip pat, reikės pasirengti statybos užbaigimo deklaraciją, kuri registruojama www.planuojustatau.lt sistemoje. Galiausiai, patvirtintą statybos užbaigimo deklaraciją su atnaujintais duomenimis reikės pateikti į Registrų centrą per „Infostatybos“ sistemą.

Visa tai įmanoma atlikti savarankiškai, tačiau nesusidūrusiems su „Infostatyba“ gali prireikti laiko šią sistemą perprasti - paraiškos atmetamos dėl menkiausios klaidos ir jas tenka teikti iš naujo. Visgi jei ryšitės investuoti laiko ar pinigų į šią procedūrą, ji anksčiau ar vėliau atsipirks daug sklandesne pardavimo procedūra ar geresne kaina.

Ką reikia padaryti prieš pradedant remonto darbus?

Prieš atliekant remonto darbus Kauno mieste privaloma užpildyti pranešimo formą ir pateikti ją Kauno miesto savivaldybės administracijos sveikatos apsaugos skyriui 7 kalendorinės dienos prieš pradedant minėtus darbus.

Pirmiausia įvertinkite inžinerinius tinklus (santechniką, elektros instaliaciją, šildymo sistemą).

Šios sritys pareikalaus nemažų investicijų, tačiau kosmetinis remontas esminių problemų neišspręs, o susidėvėję inžineriniai tinklai gali pridaryti nemenkų nuostolių ateityje. Apgalvokite norimus buto išplanavimo pokyčius - šie pokyčiai gali pareikalauti keisti apšvietimo, elektros rozečių ar net inžinerinių tinklų vietą. Dažnu atveju pageidaujama sujungti kambarį su svetaine, padidinti sanitarinių mazgų patalpas. Čia jums gali prireikti projektuotojo konsultacijos bei remonto projekto. Buto ribose atnaujinant vandens bei nuotekų tinklus dažnu atveju būtina remontuoti ir bendrą namo vamzdyną.

Jei remonto darbus ketinate atlikti ne patys, nepagailėkite laiko gerų remonto meistrų paieškai - profesionaliai dirbantys, savo sritį išmanantys specialistai galbūt pasiūlys kiek brangesnę kainą, tačiau nuo jų priklausys galutinis darbų rezultatas. Juk nenorite, kad jų paliktos klaidos gadintų nuotaiką ir verstų ieškoti naujo meistro, kuris galėtų ištaisyti? Rekomenduojame atkreipti dėmesį į tai ar specialistas dirba legaliai. Kilus ginčams dėl darbų kokybės, terminų ar padarytų nuostolių tai ypač aktualu.

Remontas sukelia sunkumų ne tik jį atliekantiems, tačiau ir aplinkiniams.

1. Įsitikinkite ar jūsų atliekamiems remonto darbams nebūtinas projektas, leidimas, butų savininkų pritarimas.
2. Apie remonto darbus informuokite kaimynus. Papildomas pranešimas kaimynams pakabinant pranešimą skelbimų lentoje ar pateikiant pašto dėžutėje tikrai nepamaišys.
3. Nepamirškite tinkamai pasirūpinti statybinėmis ir kitomis atliekomis.

Triukšmo apribojimai

Primename, kad triukšmo šaltiniai remonto, rekonstrukcijos, montavimo ar statybos darbų metu Kauno mieste gali būti naudojami darbo dienomis nuo 7 val. ryto iki 22 val. vakaro, savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 9 val. ryto iki 22 val.

Darbo dienomis remonto darbai daugiabutyje leidžiami tik tuo laiku, kuris nustatytas konkrečios savivaldybės triukšmo prevencijos taisyklėse. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste galioja laikas nuo 7:00 iki 19:00, o Klaipėdoje - nuo 8:00 iki 19:00.

Savaitgaliais remonto darbai daugiabutyje ribojami griežčiau. Šeštadieniais leidžiama dirbti nuo 9:00 arba 10:00 iki 17:00-18:00, priklausomai nuo savivaldybės. Sekmadieniais taikomi tie patys apribojimai, bet kai kuriose vietose darbai sekmadienį draudžiami visiškai.

Triukšmas po šių valandų gali būti traktuojamas kaip ramybės trikdymas. Vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, savivaldybių institucijos turi teisę nustatyti gyvenamųjų vietovių triukšmo rodiklius ir patvirtinti triukšmo taisykles, kurių privalo laikytis gyventojai.

Triukšmas, viršijantis nustatytus leistinus ribinius dydžius ar sklindantis ramybės metu, gali užtraukti administracinę atsakomybę. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsniu, už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų triukšmo reguliavimo teisės aktų pažeidimus skiriama bauda nuo 100 iki 600 eurų, o pakartotinio pažeidimo atveju - nuo 500 iki 1000 eurų. Jei pažeidžiamos savivaldybių tarybų patvirtintos triukšmo prevencijos taisyklės viešosiose vietose, galima gauti baudą nuo 150 iki 600 eurų.

Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, jeigu planuojate daugiabutyje atlikti statybos, remonto ar montavimo darbus, privalote ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki darbų pradžios informuoti savo savivaldybės institucijas. Pranešime turi būti nurodyta triukšmo šaltinių naudojimo vieta, planuojamas triukšmo lygis, jo trukmė ir taikomos triukšmo mažinimo priemonės.

Praktiškai rekomenduojama pranešti ir kaimynams, iškabinti informaciją laiptinėje - taip sumažinsite konfliktų tikimybę.

Svarbios nuorodos ir teisės aktai

• STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
• Triukšmo valdymo įstatymas
• Administracinių nusižengimų kodeksas

Remonto darbai daugiabutyje - tai buto ar bendro naudojimo patalpų atnaujinimo ar įrengimo darbai, kurie dažnai sukelia triukšmą. Jų atlikimo laikas priklauso nuo savivaldybės nustatytų taisyklių, dažniausiai leidžiamas darbo dienomis nuo ryto iki vakaro, savaitgaliais - ribotai.

Lentelė: Leidimai ir Registracija

Tikimės, kad šis straipsnis padės jums geriau suprasti, ar būtina registruoti buto remonto darbus ir kokie leidimai reikalingi. Sėkmės atliekant remonto darbus!

tags: #ar #butina #priregistruoti #buto #remonto #darbus