Automobilių Parkavimo Vietų Reikalavimai Statant Namą Lietuvoje

Po darbo dienos grįžus namo dažnai susiduriama su problema, kad nėra kur pastatyti automobilio. Tai ypač aktuali problema didžiųjų miestų, tokių kaip Vilnius, daugiabučių gyventojams. Nors teisės aktai numato griežtus reikalavimus minimaliam statomų gyvenamųjų pastatų automobilių stovėjimo vietų skaičiui, realybėje tai nebūtinai atsispindi.

Būtino automobilių stovėjimo vietų skaičiaus užtikrinimas yra vienas svarbiausių uždavinių projektuojant bet kokį pastatą mieste. Tai gali apriboti pastato dydį, smarkiai koreguoti sklypo planą. Kaip rodo praktika, suplanavus nepakankamą, nors ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį stovėjimo vietų skaičių, neretai chaosui pasmerkiamas visas kvartalas.

Teisinis Reglamentavimas

Pagrindinis teisės aktas, kuriame nustatyti reikalavimai ne tik automobilių vietų skaičiui, bet ir jų įrengimo parametrai - STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ Pavyzdžiui, šiame STR daugiabučiui gyvenamajam namui nustatytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius - viena vieta vienam butui. Projektuojant administracinį pastatą reikia numatyti mažiausiai vieną vietą 25 m² pastato pagrindinio ploto.

Statybos techninis reglamentas „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalauja, kad gyvenamosios paskirties daugiabučiai (trijų ir daugiau butų pastatai) turėtų mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui. Tuo tarpu vieno ar dviejų butų pastatams privalomų įrengti automobilių stovėjimo vietų skaičius priklauso nuo tokių pastatų naudingojo ploto, tad pavyzdžiui, gyvenamajam namui, kurio naudingasis plotas yra 150 kv.m, turėtų būti įrengta ne mažiau kaip trys, o pastatui, kuriame įrengti du butai ir kurio naudingasis plotas yra 230 kv.m., - ne mažiau kaip 4 automobilių stovėjimo vietos.

Vilniaus Miesto Savivaldybės Reikalavimai

Šis aprašas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, iš esmės papildo aukščiau aprašytą STR. Paprastai aiškinant, jame nustatyta kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai automobilių stovėjimo vietų galima įrengti, taip pat kompensavimo tvarką už neįrengtas vietas ir pan.

Neatsiejama šio aprašo dalis - Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių vietų skaičiaus koeficientus schema. Pavyzdžiui, 1 zonoje, kuri apima Vilniaus senamiestį, mažiausias stovėjimo vietos koeficientas - 0,25, didžiausias - 0,5. Vadinasi, projektuojant daugiabutį namą, mažiausiai galima įrengti 0,25 vietos vienam butui (arba 1 vieta 4 butams), daugiausiai - 0,5 vietos vienam butui (1 vieta 2 butams).

Atkreiptinas dėmesys, kad 1, 2 ir 3 zonose tik gyvenamosios paskirties patalpoms įrengiamoms požeminėms stovėjimo vietoms taikomas didžiausias koeficientas - 1. Vadinasi, netgi senamiestyje (1 zona) įmanoma turėti vieną požeminę automobilio stovėjimo vietą butui. Be to, nėra uždrausta papildomai įrengti ir antžeminių stovėjimo vietų.

2 ir 3 zonose automobilių stovėjimo vietų skaičių įmanoma dar mažinti, ne didesne, nei koeficiento 0,25 reikšme. Pavyzdžiui, 2 zonoje mažiausią vietų koeficientą - 0,5 galima sumažinti iki 0,25. Taigi, vietoje 1 vietos 2 butams, galima įrengti 1 vietą 4 butams. Tiesą, toks mažinimas yra įmanomas tik statytojui sumokėjus nustatytą mokestį už kiekvieną neįrengtą stovėjimo vietą. 2 zonoje tai kainuotų 4000 eurų, 3 zonoje - 2000 eurų. Brangiausiai atsieitų mažinti vietų skaičių 2.1 zonoje, į kurią įeina naujasis, aplink Konstitucijos prospektą suformuotas Vilniaus centras.

Automobilių stovėjimo vietų koeficientai Vilniaus miesto zonose

Su nepakankamo automobilių stovėjimo vietų problema aršiai, tačiau nesėkmingai teismuose kovojo sostinės Perkūnkiemio gyventojai. Nuo 2022 m. Perkūnkiemio kvartale esantys daugiabučiai buvo pripažinti tinkamais naudoti prieš penkiolika ir daugiau metų, tačiau visgi automobilių stovėjimo vietų nebuvo ir šiai dienai nėra įrengta pakankamai.

Prieš keletą dienų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl to, kad nors Perkūnkiemyje daugiabučiai pastatyti prieš penkiolika ir daugiau metų, tačiau pakankamas automobilių stovėjimo vietų kiekis neįrengtas iki šiol, nors ir buvo žadėta tai padaryti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs civilinę bylą pasakė, jog projektuojant daugiabutį gyvenamąjį namą yra privaloma suprojektuoti ir statant įrengti kiekvienam butui po vieną automobilio stovėjimo vietą, t. y., rengiant daugiabučio gyvenamojo namo projektą ir projektinius sprendinius, būtina juose nustatyti ir automobilių saugyklą, o daugiabučio gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti metu tikrinama, ar visi darbai atlikti pagal projektą, projektinius sprendinius, įskaitant ir būtinųjų automobilio stovėjimo vietų įrengimą, o daugiabutis gyvenamasis namas gali būti pripažintas tinkamu naudoti, kai atlikti visi būtini statybos darbai, įskaitant ir stovėjimo vietų įrengimą.

Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad šiuo konkrečiu atveju Perkūnkiemio gyventojams sėkmės byloje nepavyko pasiekti dėl, matyt, pernelyg didelės jų kantrybės, - kreiptasi į teismą jau suėjus įstatymuose numatytiems procesiniams terminams, per kuriuos buvo galima ginčyti statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus.

Jei esate namų savininkas ar planuojate statyti naują pastatą, būtina suprasti automobilių statymo atstumus nuo pastatų. Šios taisyklės yra svarbios ne tik dėl estetikos, bet ir saugumo.

Pagal Lietuvos Statybos Techninį Reglamentą (STR), automobilių statymo atstumas nuo pastatų priklauso nuo kelių veiksnių:

• Pastato paskirtis: Gyvenamųjų namų, ligoninių, mokyklų ir kitų viešųjų pastatų atstumai skiriasi.
• Automobilių stovėjimo vietų skaičius: Jei aikštelėje yra mažiau nei 10 vietų, atstumas nuo pastato gali būti mažesnis nei aikštelėje su daugiau nei 300 vietų.
• Pastato tipas: Požeminiai garažai ir atviros aikštelės turi skirtingus reikalavimus.

Atstumai Nuo Daugiabučio Gyvenamojo Namo

Pavyzdžiui, nuo daugiabučio gyvenamojo namo varstomų langų iki automobilių stovėjimo vietų aikštelės būtina išlaikyti tam tikrus atstumus, priklausomai nuo vietų skaičiaus:

• Iki 20 automobilių stovėjimo vietų aikštelės - 7 metrų atstumas.
• Jei aikštelėje telpa daugiau nei 300 mašinų, privalomas atstumas nuo gyvenamojo namo langų - 50 metrų.

Reglamentuotą atstumą privaloma išlaikyti nepriklausomai nuo to, ar gyvenamasis namas yra tame pačiame ar gretimame sklype. Šie reikalavimai neprivalomi, kai aikštelė yra skirta namo gyventojų reikmėms.

Prie gyvenamojo namo projektuojamoms automobilių aikštelėms nėra nustatomos gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos. Kai automobiliams aikštelėje skirta ne daugiau kaip 10 vietų, turi būti išlaikytas 10 metrų atstumas. Jeigu mašinų skaičius nuo 11 iki 50, atstumas didėja iki 15 metrų. Kai aikštelėje gali stovėti 51-100 automobilių, iki namo privalo būti 25 metrų atstumas. Jis padidėja iki 35 metrų, jeigu numatyta nuo 101 iki 300 automobilių vietų. Jeigu aikštelėje telpa daugiau nei 300 mašinų, privalomas atstumas nuo gyvenamojo namo langų - 50 metrų.

Laikantis automobilių statymo atstumų, užtikrinamas saugumas ir komfortas. Atstumas nuo pastatų sumažina triukšmo ir oro taršos poveikį gyventojams. Be to, tai palengvina automobilių judėjimą ir užtikrina geresnį matomumą.

Automobilių Stovėjimo Vietų Reikalavimai Statant Gyvenamosios Paskirties Pastatus

Statant gyvenamosios paskirties pastatus privalu laikytis minimalių automobilių stovėjimo vietų reikalavimų:

• Vieno buto pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 70 kv. m, skiriama 1 vieta.
• Pastatui, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 70 kv. m, bet neviršija 140 kv. m - 2 vietos.
• Didesniam kaip 140 kv. m naudingojo ploto pastatui - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui.
• Dviejų butų pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 140 kv. m, automobiliams statyti skiriamos 2 vietos.
• Jei naudingasis plotas didesnis kaip 140 kv. m - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui.
• Statant trijų ir daugiau butų pastatą (daugiabutį) privaloma įrengti po 1 automobilio vietą vienam butui.

Priešgaisriniai Atstumai

Yra minimalus 3 m atstumas nuo sklypo ribos ir priešgaisrinės atstumas, priklausantis nuo gaisro klasės. Minimalus atstumas nuo naujai statomo pastato iki sklypo ribos turi būti išlaikytas ne mažesnis kaip 3 metrai skaičiuojant nuo labiausiai atsikišančios pastato konstrukcijos stačiu kampu sklypo ribai.

Be šio reikalavimo yra dar priešgaisriniai reikalavimai, kurie nusako, jog leistini atstumai tarp pastatų yra 6-15 metrų, kuris priklauso nuo pastato ugniaatsparumo laipsnio.

Leistini atstumai tarp pastatų pagal ugniaatsparumo laipsnį:

Jei statomas III atsparumo ugniai laipsnio pastatas pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, pastatas turi statomas toliau arba turi būti gautas sutikimas. Pvz.: jūs statote rąstinę pirtį, kuri yra priskiriama III atsparumo ugniai laipsniui, tai nenorint gauti kaimyninio sklypo savininko sutikimo, tam, kad nepažeistumėt jo teisės statyti pastatą 3m nuo sklypo ribos atstumu, turėtumėt pirtį statyti ne arčiau kaip 12 metrų nuo sklypo ribos.

Nėra svarbu, kuris pirmas pasistatė statinį, visais atvejais, reikalingas kaimyno sutikimas. O jei sutikimo nėra, tuomet yra pažeidžiama kaimyno teisė statyti pastatą 3m nuo sklypo ribos atstumu.

Advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas Augustinas Vaičiūnas ir teisininkas Dainius Kononovas pranešime žiniasklaidai dalijasi įžvalgomis ir pataria, ką daryti, kad perpildyti daugiabučių kiemai nevirstų karo lauku.

Norint įvertinti tokių veiksmų teisėtumą, pirmiausia svarbu sužinoti, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelė ar atskira parkavimo vieta.

Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos yra viešosios nuosavybės objektai, t. y. priklauso valstybei ar savivaldybei, vadinasi, automobilių stovėjimo vietos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius. Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose.

Statyti automobilius vairuotojai gali net ir tais atvejais, kai pagal automobilių stovėjimo aikštelės buvimo vietą gali susidaryti nuomonė, kad konkretaus gyvenamojo ar kitos paskirties pastato kiemas skirtas būtent šiuose pastatuose gyvenančių ar dirbančių asmenų transporto priemonių parkavimui.

Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.

Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, kas paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų, tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės. Perkant būstą naujos statybos name iš nekilnojamojo turto vystytojo ar kitų asmenų kartu su gyvenamąja patalpa paprastai nuosavybėn įgyjama ir atitinkama dalis automobilių stovėjimo aikštelės, t. y. automobilio stovėjimo vieta.

Svarbu paminėti, jog, pagal esamą teisinį reglamentavimą, įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Atskiros parkavimo vietos išsipirkimas nėra galimas ir įmanomas jos nesuformavus kaip atskiro žemės sklypo ir neatidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės. Visgi net ir parkavimo vietos išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele.

Pavyzdžiui, jei aikštelę yra išsipirkę 20 asmenų, bus laikoma, kad kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklauso po 1/20 automobilių stovėjimo aikštelės dalį. Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, o kitas asmuo parkuoja du ar tris automobilius, taip atimdamas kitų galimybę parkuoti savo transporto priemones, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos.

Neretai gyvenamojo pastato gyventojai būną sukūrę grupes socialiniuose tinkluose, skirtas įvairių klausimų ir problemų, susijusių su gyvenamuoju pastatu, jo remontu ar automobilių stovėjimo vietomis aptarimui, kurios gali tapti efektyviu įrankiu spręsti tarpusavio nesutarimus ir dėl parkavimo vietų.

Jeigu konflikto vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai, visi bendraturčiai gali paprasta rašytine sutartimi susitarti dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos. Tačiau tokią sutartį patvirtinus notariškai ir ją įregistravus Registrų centre, ji ir ateityje bus privaloma visiems asmenims, kurie pastate įsigis nuosavybę kartu su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo aikštelės dalį atskirai.

Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo.

Tad fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui.

Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir / ar nesusiję su konkrečiu pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo ketinamo įrengti užtvaro matmenų, būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą.

Svarbu žinoti, kad šių metų sausio mėn. policija techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo nebederina.

STR 2.06.04:2014 Pakeitimai

Be didelio triukšmo ir reklamos vasario pabaigoje įsigaliojo nauja STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ redakcija.

Svarbiausi pasikeitimai lyginant su prieš tai galiojusia redakcija - gerokai sumažėję privalomi atstumai nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių iki varstomų pastatų langų ar vėdinimo sistemos oro paėmimo angų.

Dar vienas svarbus pakeitimas - elektromobilių stovėjimo vietų reglamentavimas. Anksčiau galiojęs STR leido netaikyti privalomo atstumo tarp langų ir elektromobilių stovėjimo vietų, tačiau nebuvo reikalavimo prie jų įrengti krovimo stoteles ir specialų tokių vietų ženklinimą.

Naujausios redakcijos STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai.

tags: #parkavimo #vietos #namo #plotas #garazas