Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama šeimų rėmimui, ypač jaunų šeimų, norinčių įsigyti būstą. Vienas iš būdų, kaip tai galima padaryti, yra būsto paskolos be palūkanų. Ši priemonė ypač aktuali Danijoje, kur šeimos politikai skiriamas didelis dėmesys.
Šiandien daugeliui Lietuvos šeimų vaiko auginimas reiškia finansinius spąstus, kai ne tik smunka bendrosios pajamos, bet ir padidėja išlaidos. Formuojama nuomonė, kad vaikai yra vargas, našta, išlaidos jiems tik auga, kam apskritai jų reikia? Dar pridurkime, kad šeima vis labiau nuvertinama, vis labiau iškeliamas individualizmas, karjera, laisvė gyventi, kaip norisi. Sudaromos sąlygos kuo paprasčiau nutraukti šeimos ryšius, apskritai nesituokti, neįsipareigoti, lengviau atsikratyti užsimezgusios gyvybės, negimdyti vaikų. Bloginamos jų auginimo ir ugdymo sąlygos, didinant naštą šeimoms ir atgrasant nuo noro turėti vaikų.
Nereikia ieškoti toli. Jau galime rasti pavyzdžių ES, kai sukuriamas finansinės ir teisinės paramos jaunoms šeimoms modelis.
Gimstamumo rodikliai Lietuvoje. Šaltinis: Lietuvos Bankas
Finansinės Paskatos Šeimoms: Ar Tai Veikia?
Yra sakančių, kad finansinės paskatos - atgyvena ir nekeičia jaunų šeimų elgsenos planuojant vaikus. Manau, tai netiesa, ir tą jau yra įrodžiusi pati Lietuva, kai labai geros sąlygos ir finansinės garantijos išeinant motinystės atostogų paskatino vaikų gimstamumą. Vienas iš labai konkrečių siūlymų, kurį teikčiau, - tėvams, auginantiems tris vaikus, iki 5 proc. sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Pritaikius vien šią mokestinę lengvatą, vidutinį atlyginimą gaunantys abu tėvai per metus sutaupytų po daugiau nei 4 tūkst. Tai būtų nemenka paskata ir gimdyti, ir dirbti, nekiltų pagunda gyventi tik iš pašalpų vaikams. Auginantiems daugiau nei tris vaikus, GPM būtų galima iš viso panaikinti.
Viena iš paramos šeimai formų Lenkijoje yra speciali mokesčių tvarka šeimoms. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta šeimai palanki mokesčių lengvata leidžia abiem tėvams išskaičiuoti fiksuotas sumas per mėnesį už pirmą, antrą, trečią ir kiekvieną paskesnį vaiką. Taikomas ir lengvatinis sutuoktinių ir vienišų tėvų apmokestinimas. 2016 m. balandį įvyko tikras lūžis, kai pagal programą „Šeima 500+“ buvo įvesta tėvystės pašalpa antrajam ir paskesniems vaikams ir pirmajam, jei šeima atitinka pajamų kriterijų.
Palankesnė šeimos politika, neabejoju, suteiktų postūmį didesniam gimstamumui. Tėvams, auginantiems tris vaikus, iki 5 proc. sumažinti GPM.
Parama Šeimoms ES Šalyse
2020 m. ES valstybėse parama šeimoms ir vaikams sudarė 340 mlrd. eurų išmokų arba 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvos šeimoms ir vaikams skirta parama siekė 2,2 proc. BVP.
Jau ir ES rasime pavyzdžių, kai šalies vyriausybė paramos šeimai priemonėms skiria 5 proc. Esama praktikos, kai tapusios motinomis iki 30 metų ir auginančios keturis ar daugiau vaikų, visą likusį gyvenimą atleidžiamos nuo GPM. Galime rasti šeimos mokesčių kredito pavyzdžių, kai didelės šeimos už tas pačias pajamas moka mažiau mokesčių nei šeimos be vaikų arba auginančios mažiau vaikų. Parama pradedama teikti nuo tada, kai sukuriama santuoka. Kiekviena susituokusi šeima gauna 300 eurų mokesčių kreditą nuo grynųjų pajamų pirmiems dviem santuokos metams.
Kita svarbi finansinė pagalba - vaiko gimimą skatinanti beprocentinė paskola jaunoms susituokusioms poroms.
ES išlaidos šeimoms. Šaltinis: Eurostatas
Demografinė Padėtis Lietuvoje
2022 m. Gimstančių vaikų skaičius mūsų šalyje artėja prie gimstamumo rodiklių, Lietuvoje fiksuotų dar Antrojo pasaulinio karo metais. 2021-aisiais šalyje gimė 23,3 tūkst. kūdikių, 2022 m. - dar mažiau, tik 21,9 tūkst. Tai mažiausias gimstamumo rodiklis atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Palankiausia demografinė padėtis yra tada, kai statistiškai kiekvienoje šeimoje auga ne mažiau kaip du vaikai. Dabar apie 44 proc. šeimų augina vieną vaiką.
Viena esminių problemų - tai, kad Lietuva pamažu virsta kelių miestų valstybe. „Žmonės, kurie neemigruoja, - keliasi į didmiesčius: Vilnių, Kauną, Klaipėdą. Jeigu mes norime situaciją pakeisti - turime gerinti infrastruktūrą, susisiekimą, nes jaunimas galėtų didesniuose miestuose dirbti iš priemiesčių. Kalbama ir apie Vilniaus bei Kauno apjungimo projektą. Žinoma, tai nereiškia, kad šie miestai susijungs, tačiau galėtų atsirasti greitasis traukinys, ženkliai geresnis greitkelis. Žmonės norėtų gyventi priemiesčiuose, nes ten daug ramiau, gražesnė gamta, vaikams būtų galima sudaryti tikrai geras mokymosi sąlygas. Jauniems žmonėms nereikėtų keltis gyventi į didžiuosius miestus“, - konkrečiomis regionų gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo idėjomis dalinasi Seimo narys.
Statistika rodo, kad Lietuvoje daugiau žmonių miršta negu gimsta (pvz.: 2019 m. gimė 27 729, o mirė 38 281). Lietuva pagal emigraciją pirmauja Europos Sąjungoje. Iš 720 tūkstančių emigravusių 73,6 procentai buvo 15-44 metų amžiaus. Kodėl lietuviai renkasi mokytis, dirbti, auginti vaikus užsienyje? Ką tos šalys pasiūlo, ko nėra Lietuvoje?
Paskola Būstui Jaunoms Šeimoms - Būtinybė
Reikia pabrėžti, kad šiandien mūsų šalyje susidariusi ydinga situacija bankų sektoriuje, kai keli bankai turi monopolinę situaciją, tikrai nėra suteikiamos geros sąlygos jauniems žmonėms pasiimti kreditus ir ne tik verslui, bet ir būstui. Matome, kad kai susidariusi tokia situacija valstybėje, valstybinis bankas turėtų atlikti platesnes funkcijas. Šiuo atveju - beprocentinė paskola būstui jaunoms šeimoms yra būtinybė. Aš manau, kad pati geriausia investicija yra į jaunas šeimas, kad jos norėtų čia likti, nes kiek teko bendrauti gyvai su žmonėmis - jaunimas neturi pinigų įsigyti būsto. Įvedus eurą, ženkliai išaugo kainos ir pragyvenimas. Atlyginimai, ekonominė situacija, kuri atnešė daug pridėtinės vertės pačiai valstybei, nejaučiama Lietuvos žmonėms. Darbo partijos programoje numatytos priemonės, kurios padėtų valstybės ekonominį augimą pajausti kiekvienam žmogui.
Perkant būstą, pradinis įnašas didesnis net penkiais ar dešimčia procentų. Tai neskatina grįžti į regioną, nes didmiesčiuose gauti paskolą paprasčiau. Renkantis gyvenamąją vietą didesniuose miestuose ar kaimuose, atsižvelgiama į įsidarbinimo galimybes, infrastruktūrą ir vietą. Jaunam žmogui turime sudaryti sąlygas įsigyti būstą ar bent jį išsinuomoti, nes mažesniuose miestuose, tarkime, Kėdainiuose, išsinuomoti butą ar namą - misija neįmanoma. Norint, kad žmonės grįžtų į regionus, turi būti ir gerai apmokama darbo vieta. Žinoma, svarbu ir infrastruktūra - darželiai, mokyklos, medicinos įstaigos. Neužtenka tik gerai asfaltuotų gatvių, nors tai irgi yra svarbu, reikia ir visų kitų paslaugų, leidžiančių turiningai leisti laisvalaikį ar užtikrinti tinkamą vaikų išsilavinimą, gerą darbo vietą ar tinkamą būstą.
Būsto įperkamumas Lietuvoje. Šaltinis: Lietuvos Bankas
Būsto paskolos: 30 tūkst. žmonių jau susimažino įmokas, ar pavyks ir kitiems?
tags: #beprocentine #busto #paskola #danija