Miškai yra neįkainojamas pasaulio turtas, atliekantis svarbų vaidmenį ekosistemų pusiausvyroje, biologinės įvairovės išsaugojime ir klimato kaitos mažinime. Vis dėlto, miškai susiduria su daugybe iššūkių, įskaitant netvarų kirtimą, atliekų kaupimąsi ir gaisrus. Šiame pranešime aptarsime šias problemas ir galimus sprendimo būdus.
Taigos paplitimas pasaulyje.
Atliekos Miškuose - Nuolatinė Problema
Atliekos miške - nuolatinė problema. Statybinių atliekų išmetimas miškuose Vilniaus regione išlieka viena aktualiausių problemų, o Trakų regioniniame padalinyje dideli jų kiekiai aptinkami kone kiekvieną savaitę.
Situaciją ypač aštrina tai, kad atliekos išmetamos rekreacinėse teritorijose. Varnikų miškas - pamėgta vieta žygiams, sportui ir poilsiui, todėl tokie atvejai kelia grėsmę žmonių saugumui bei blogina poilsio kokybę. VMU kiekvienais metais investuoja į rekreacinių objektų atnaujinimą ir priežiūrą, kad miškuose būtų saugu, jauku ir gera ilsėtis kiekvienam - šeimoms, keliautojams, vaikams.
Tačiau neatsakingas elgesys rodo, kad visuomenėje vis dar trūksta sąmoningumo - gamta nėra sąvartynas, o mūsų visų turtas, kurį privalome saugoti. Tokios atliekos miškuose dažniausiai atsiranda ne dėl pavienių lankytojų elgesio. Radinių mastas rodo, kad jos išverčiamos iš mikroautobusų ar priekabų, o tai leidžia įtarti organizuotą veiklą.
Įtariamas Nelegalus Verslas
„Įvairias atliekas masiškai išmeta nelegalios įmonės ar asmenys, kurie skelbiasi surenkantys statybines atliekas. Gyventojai sumoka už statybinių atliekų išvežimą, tačiau užuot pristatytos į teisėtas atliekų tvarkymo vietas, jos atsiduria miške“, - teigia VMU Trakų regioninio padalinio vadovas Vaidotas Pauželis.
Gyventojai raginami būti budrūs ir, prieš atiduodant statybines atliekas paslaugų teikėjams, pasidomėti, kur jos bus vežamos. „Žmonės turėtų užduoti labai paprastą klausimą - kur vešite šias atliekas perdirbti arba utilizuoti? Jei atsakymas miglotas, kyla rizika, kad atliekos bus išverstos miške“, - pabrėžia V. Pauželis.
Atliekas Tvarko Miškininkai
Nors atliekas miškuose dažnai aptinka ir apie jas praneša gyventojai, aplinkosaugininkai ar kitos institucijos, didžiausia atsakomybė už jų sutvarkymą tenka VMU miškininkams.
Išmestų atliekų surinkimas nėra pagrindinė miškininkų veiklos dalis, tačiau praktikoje būtent jiems tenka užtikrinti, kad tokie radiniai būtų pašalinti. Statybinių atliekų surinkimas, išvežimas ir sutvarkymas reikalauja papildomų finansinių bei žmogiškųjų išteklių ir mažina laiką, kuris galėtų būti skiriamas tiesioginei miškų priežiūrai.
VMU primena, kad nelegalus atliekų išmetimas miškuose yra administracinis nusižengimas, o dideliais kiekiais ar sistemingai daroma žala aplinkai gali užtraukti ir baudžiamąją atsakomybę.
VMU ragina gyventojus, pastebėjusius įtartiną atliekų vežimą į miškus ar šiukšlių išmetimą juose, nedelsiant pranešti atsakingoms institucijoms.
Miškų Kirtimo Problemos ir Sprendimai
Konferencijoje buvo pabrėžta, kad matant plynus miškų kirtimus Lietuvoje, tampa akivaizdu, kad reikėjo kitokios reformos, nei ta, kuri yra vykdoma. Pasak S. Čepinsko miškai nesaugomi net saugomose teritorijose. Masiniai miškų kirtimai šiuo metu vykdomi 86 proc. miškų. Iki 2023 metų bus iškirsti visi brandą pasiekę miškai ir tik 1 proc.
Pagal 2008 m. liepos 2 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-362 patvirtintą pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodiką, visas sukauptas kertamąją brandą pasiekusių valstybinių miškų (kuriuose galimi pagrindiniai miško kirtimai) kiekis turi būti iškirstas per 16 metų, o privačiuose miškuose dar greičiau - per 10 metų. Taigi, visi valstybiniai miškai, kurie 2008 m.
Tačiau 2018 m. kirtimo normą padidinus dar 6 proc. visiško iškirtimo terminas dar labiau sumažėjo - iki 2023 m. „Kai suminis miško amžius jaunėja, t.y. iškertami brandūs miškai, daugėja jaunuolynų ir kirtaviečių - galima konstatuoti DEFORESTIZACIJĄ de facto.
Lietuvai būtina kurti naują miškų viziją ir strategiją, įtraukiant visas suinteresuotas šalis: vietos bendruomenes, turizmo sektorių, sveikatos institucijas ir kitas organizacijas. Aplinkos, taip pat ir miško, įtaka sveikatai yra didžiulė. Tai - vaistas ir prevencinė priemonė, o tuo pačiu ir ekonominė nauda valstybei.
Reikia tikėtis, kad naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, kuris yra LVŽS narys, imsis vykdyti pažadus rinkėjams ir nuo žodžių pereis prie realių sprendimų. Būtina priimti Miškų įstatymą, kuris būtų pažangios, į ateitį žvelgiančios valstybės poreikius atitinkantis teisinis dokumentas.
Sutikite, yra nesubalansuota ir nenormalu, kai vietos gyventojui arba gamtos mylėtojui turistui yra draudžiama patekti į saugomo miško teritoriją, ten keliauti, grybauti, uogauti ar statyti palapinę, tačiau, pasirodo, visiškai legalu yra miško savininkui ar valdytojui vykdyti plynąjį kirtimą.
Visgi mano nuomone, yra daromos kelios esminės klaidos viešai svarstant šiuos klausimus. Visų pirma, jei bus įvestas ribojimas tik ateities žemių ar miško sandoriams, tolesnei koncentracijai, tai bus iš principo neteisinga, nes dalis savininkų tą koncentraciją jau įvykdė.
Antra, yra svarbu nepamiršti paties tokio ribojimo teisinio suformulavimo klausimo. Šiuo aspektu ypatingai svarbu labai aiškiai reglamentuoti “susijusių asmenų sąvoką” ir turėti neabejotinai skaidrų mechanizmą tokiai priežiūrai vykdyti.
Diskusijos, kaip išsaugoti miškus, bet nenuskriausti pramonės ir verslo po ilgos pertraukos vėl Seime. Vienas siūlymų - perskirstyti miškų grupes.
„Atsiranda didesni plotai miškų, kuriuose yra ribojama tam tikra veikla - miško kirtimai. Bet jie kai kuriuose plotuose ribojami pilnai, kai kuriuose šiek tiek. Tai papildomai atsiranda kompensaciniai mechanizmai. Apie 60 mln.
„Ten vos keliais procentais paauga 2A, 2B grupės, daugiausia 3 grupės sąskaita. Tai ekologinio prioriteto, rekreacinio prioriteto miškų. „Vienas iš tų klausimų, kuriuos būtina surasti atsakymus, yra kompensavimo už apribojimus privačių savininkų savininkams.
Pasaulinis judėjimas siekiant atkurti gamtos biologinę įvairovę | Thomas Crowther
Sengirės - Neįkainojamas Turtas
Nevyriausybinė organizacija Sengirės fondas vykdė kampaniją, kuria buvo siekiama nuo kirtimo apsaugoti 20 hektarų seno biologiškai vertingo miško. Kad tai padarytų, fondas turėjo surinkti 200 tūkst.
„Pristatau jums Senamiškio rezidencijas“, - tokiais žodžiais „Neįkertamo turto“ reklamoje kalbama apie girią. Vėliau rodomos jaukiai miške įsikūrusios pelėdos, plušantys skruzdžių fabrikai, medžių lapai tarsi saulės kolektoriai. Įprastas gamtos vaizdas lyginamas su prestižiniu senamiesčio rajonu. Viskas dera tarsi utopijoje.
„Norėjome sengirių klausimą padaryti aktualų visai visuomenei, net tiems, kurie visiškai nesidomi šia tema. Todėl kurdami kampaniją ieškojome srities, kuri būtų aktuali kiekvienam lietuviui. Gimė idėja sengires pristatyti kaip nekilnojamojo turto objektą, nes visi kalbame apie būstus ir investavimą.
„Nekilnojamojo turto tema leido pasirinkti humoristinį toną, nes turi daug visiems žinomų klišių. Žmonėms nuolat tenka susidurti su brokeriais, būsto pirkimu ar nuoma, todėl šiai programai buvo pasitelkti žymūs veidai, tapę brokeriais, - pasakoja G. Užkuraitis.
„Žinios sklaida yra labai svarbi. Tokiu būdu žmonės sužino apie senuosius miškus - kodėl jie vertingi ir kodėl juos būtina saugoti. Jeigu visuomenė supras, kad miškus reikia saugoti, rinks panašiai mąstančius politikus, kurie galėtų priimti miško apsaugai palankius sprendimus, įstatymus.
Už „Neįkertamo miško“ projekte surinktus pinigus išpirkti jau du miškai. „Laumenio zoologinis-botaninis draustinis Vidurio Lietuvoje yra labai vertingas - čia derlinga žemė, auga lapuočiai ir daugybė vertingų augalų. Šį 16,46 hektaro mišką mes paliksime gamtai. Kitas yra 5,9 hektaro Ūtos miškas Dzūkijoje, priklausantis Ūlos kraštovaizdžio draustiniui.
Senuosiuose miškuose gyvena retos gyvūnų rūšys. Tarp jų - juodieji gandrai. Kadaise visa Lietuva buvo labai miškinga, tačiau šiuo metu daugiausia miškų išlikę tik Rytų Lietuvoje. Kitur dėl derlingos žemės miškai buvo iškirsti, kad žmonės galėtų ūkininkauti.
„Jeigu bent dešimt procentų Lietuvos miškų būtų griežtai saugomi ir nekertami, Raudonąją knygą galėtume išmesti į šiukšlių dėžę. Todėl, kad visi organizmai turėtų savo namus. Miškų vertingumą identifikuoja retos augalų rūšys, tokios kaip kerpė plačioji platužė.
Matydamos problemą nevyriausybinės organizacijos stengiasi išsaugoti likusius senuosius miškus. „Jeigu mes nepirktume miškų, anksčiau ar vėliau jie būtų iškirsti. Labai džiaugiamės, kai išperkame miškus iš medkirčių, nes tuomet tiesiogiai apsaugome medžius nuo kirtimo.
Sengirės fondas superka vertingiausius gamtai miškus. Kad nustatytų, jog miškas tikrai turi biologinę vertę, mokslininkai nebūtinai privalo ištirti visas toje vietoje gyvuojančias rūšis, nes tai beveik neįmanoma. Jie pasitelkia tam tikras indikatorines rūšis, kurios parodo, kad šis miškas yra ideali terpė retų rūšių organizmams.
Fondo vadovė Rimantė Paulauskaitė-Digaitienė dalijasi, kad „Neįkertamo turto“ kampanija siekiama atkreipti dėmesį į itin opią senųjų miškų problemą Lietuvoje - tik 1,2 proc. visų valstybės miškų yra apsaugoti nuo kirtimų, o senesnių nei 200 metų miškų fragmentų išlikę vos 0,0009 proc. šalies ploto.
„Kampanijos metu išpirktas miškas užtikrins namus tūkstančiams gyvybės rūšių - gyvūnų, augalų, grybų. Po truputį virsdamas sengire, išlaikys visą gyvybės grandinę, negyvą (bet gyvastingą) medieną, buveines nykstančioms rūšims ir unikalias ekosistemas“, - sako R.
Miškas kuria vertę bendruomenei, ir džiaugiamės galėdami pakviesti savo klientus bei partnerius prie šios iniciatyvos prisidėti - tapti neįkainojamo turto savininkais“, - sako V.
„Šia kampanija norime priminti, kad siekdami vis daugiau materialaus turto mes dažnai pamirštame turtą, kuris neša naudą visiems - gamtą.
Miško Priežiūra ir Tvarkymas
Miško tvarkymas - tai eilė procesų, kuriems reikia dėmesio. Miško kirtimas gali būti vykdomas tik turint regiono aplinkos apsaugos departamento arba trumpiau RAAD išduotą leidimą. Taip pat reikalingas miškotvarkos projektas.
Jeigu nežinote, ar reikalinga licencija - drąsiai kreipkitės į UAB „Taurus miškas“. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad kirtimui yra ribos. Švietimo kirtimai negali būti atliekami vasarą ir pavasarį. Einamieji miško darbai negali vykti nuo gegužės 1 iki liepos 1 d.
Galime galvoti, kam reikalinga miško priežiūra, tačiau atsakyas labai paprastas: jum miškas yra gyvas, jis visos žemės nuosavybė, ne tik jūsų turtas. Jau nekalbant apie blogas oro sąlygas. Gyvūnai, parazitiniai mikroorganizmai, blogas oras kenkia medžiams. Dėl to sumažėjo miškų, nuosavybės vertė.
Miško priežiūra yra papildomas darbas, ne visi turi tam laiko, nes reikia apžiūrėti kiekvieną medį. Miškotvarka turi padėti miško savininkams išlaikyti maksimalią miško vertę ir išlaikyti geriausios būklės miške augančius medžius.
Valymo esmė - pašalinti susikaupusias šiukšles, atgaivinti mišką, pagražinti mišką, sukurti saugų ir ramų miško gyvenimą. Rekomenduojama šiuos darbus šaltuoju metų laiku.
Kartais kirtimą/valymą galima atlikti ir be miškotvarkos programos, tačiau tai labai pavieniai atvejai arba smulkūs darbai. Jei užduotis rimtesnė, UAB „Taurus miškas“ parengs miškotvarkos inžinerinį projektą ir parengs jį teikti atitinkamoms agentūroms.
Statistika
Ši lentelė apibendrina pagrindinius duomenis apie miškų būklę ir apsaugą Lietuvoje:
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Apsaugoti nuo kirtimų miškai | 1,2% visų valstybės miškų |
| Senesni nei 200 metų miškų fragmentai | 0,0009% šalies ploto |
| Miškų kirtimai | 86% miškų |
Miškų plotai Europoje.