Ukmergės Bendrojo Plano Žemės Naudojimo Brėžinys: Koregavimai ir Sprendiniai

Šiame straipsnyje apžvelgiami Ukmergės miesto teritorijos bendrojo plano keitimo (toliau - Bendrasis planas) sprendimai, jų derinimo procedūros ir patikslinimai, atlikti atsižvelgiant į įvairių institucijų pastabas. Taip pat aptariami atsinaujinančių energijos išteklių infrastruktūros statinių ir magistralinių dujotiekių susikirtimų sprendimai, vizualinio poveikio kultūros paveldui vertinimas bei kiti svarbūs aspektai, susiję su teritorijų planavimu.

Bendrojo Plano Derinimo Procedūros ir Patikslinimai

Informuojame apie atliktą Ukmergės miesto teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinių derinimo procedūrą, atliktą po pakartotinio bendrojo plano viešinimo 2023 m. Bendrojo plano sprendiniai suderinti Teritorijų planavimo komisijoje.

Bendrajame plane atlikti šie patikslinimai:

1. Pagal Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastabas patikslintas aiškinamasis raštas, atnaujinant ugniagesių komandų informaciją pagal aktualius duomenis (9 skyrius „Priešgaisrinė sauga", 101-102 psl.).
2. Pagal Valstybinės miškų tarnybos pastabas patikslinti miško žemės, kuri numatoma paversti kitomis naudmenomis plotai. Patikslintas žymėjimas brėžinyje S-5, patikslintas miško žemės numatomos paversti kitomis naudmenomis plotų sąrašas aiškinamojo rašto 6.6 skyriuje „Miškai", 83- 84 psl.
3. Pagal Valstybinės miškų tarnybos pastabas patikslintas Valstybinės miškų urėdijos Ukmergės medelyno teritorijos funkcinės zonos reikalavimai - medelyno teritorijoje nustatyta funkcinė zona - miškai ir miškingos teritorijos (MI).
4. Patikslintos valstybinės reikšmės kelių atkarpos.
5. Brėžinyje Kv-4 pažymėta kelio apsaugos zona, patikslinta Vilniaus g.

Nauja Ukmergės miesto teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinių versija (2024-01-31) įkeliama, patikslinus bendrojo plano erdvinius duomenis pagal gautas Kultūros paveldo departamento, Valstybinės miškų tarnybos pastabas.

Planavimo pagrindas: Ukmergės miesto teritorijos bendrojo plano keitimas atliekamas vadovaujantis Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 7-112 „Dėl Ukmergės miesto teritorijos bendrojo plano keitimo" bei Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr.

Su patikslintais sprendiniais galima susipažinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (www.tpdris.lt) TPD Nr. S-RJ-81-23-938.

Inžinerinė Infrastruktūra ir Susisiekimas

Bendrojo plano koregavimo sprendiniais yra numatoma bendramiestines ir bendrakvartalines vandentiekio linijas, nuotekų surinkimo ir nuvedimo tinklus, dujotiekius, elektros ir ryšių kabelius urbanistinės plėtros teritorijose kloti tik inžinerinių tinklų zonose ir inžineriniuose koridoriuose, t. y. žemės juostose, suformuotose greta gatvių ir pravažiavimų, skirtose saugiam ir ekonomiškam inž. komunikacijų eksploatavimui, racionaliam žemės naudojimui, vadovaujantis darniosios plėtros principais. Šiose žemės juostose inž.

Paminėtina, kad, vadovaujantis kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai", patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3, 221 punktu ir Automobilių kelių juostos naudojimo inžineriniams tinklams kloti bendrųjų taisyklių BT ITK 09 (toliau - BT ITK 09), patvirtintų Kelių direkcijos generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-329, 13 punktu, inžinerinių tinklų klojimas kelio išilgine kryptimi kelio juostoje nėra leistinas (tinklai turi būti planuojami ne arčiau kaip 3 metrai nuo kelio pylimo pado ar kelio griovio išorinio krašto).

Išimtys gali būti taikomos tik tada, kai įrengti inžinerinius tinklus už kelio juostos ribų nėra galimybių dėl kliūčių - statinių (tarp jų ir kelių), išskyrus nesudėtingus ir laikinus statinius, ypač nepalankių reljefo sąlygų, vandens telkinių, kultūros paveldo statinių, valstybės saugomų objektų, vandens nuleidimo sistemų (griovių, drenažų ir t. t.), kelio įrenginių. Pažymėtina, kad privatūs žemės sklypai kliūtimis nėra laikomi. Todėl tiksli planuojamų inžinerinių tinklų vietą valstybinės reikšmės kelių atžvilgiu turės būti tikslinama (parenkama) vadovaujantis šiomis nuostatomis.

Atsinaujinančių energijos išteklių infrastruktūra ir magistraliniai dujotiekiai

Atsinaujinančių energijos išteklių inžinerinės infrastruktūros statinių susikirtimai (prasilenkimai) bei gretimybė su magistraliniais dujotiekiais bus sprendžiami žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) statybos projektuose. Prieš pradedant rengti statinių projektus ir (ar) kitą projektinę dokumentaciją, rekomenduojama kreiptis į magistralinius dujotiekius eksploatuojančią įmonę dėl techninių reikalavimų projektavimui išdavimo.

Magistralinio dujotiekio vamzdynai bei teritorijos, esančios po 200 m į abi puses nuo šių vamzdynų ašių, yra priskirti pirmai vietovės klasei. Magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritorijose yra taikomi užstatymo normatyvai, nurodyti Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių 17 p.

Kultūros Paveldo Apsauga

Koreguojamo specialiojo plano aiškinamojo rašto 3.5 p. Vizualinio poveikio reikšmingumas kultūros vertybėms buvo įvertintas atlikus Planuojamos ūkinės veiklos - vėjo elektrinių statybos ir eksploatacijos poveikio kraštovaizdžiui vertinimo ataskaitą. (Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Ukmergės r. sav., Pivonijos sen. Ataskaitos rengimo vadovas krašt. arch. dr. Jonas Abromas, 2024, žr. 1 priedą).

Atlikus tyrimus vietoje, nustatyta, kad reikšmingiausios planuojamų VE (teritorijos) atžvilgiu yra Ukmergės piliakalnis ir Ukmergės pilies parko apžvalgos aikštelės. Tai aukščiausiose Ukmergės miesto reljefo vietose esančios regyklos, kurios yra intensyviai lankomos.

Atlikus vizualinio poveikio reikšmingumo ir kontrasto laipsnio bei poveikio pobūdžio vertinimą (žr. Specialiojo plano koregavimo etape planuojamoje teritorijoje nėra numatytos konkrečios vėjo elektrinių statybos vietos. Renkant konkrečias VE išdėstymo vietas, būtina detaliau įvertinti vizualinį poveikį esamoms kultūros paveldo vertybėms.

Bendrojo plano sprendiniuose (pagrindiniame brėžinyje) nenurodytas atitikimas Ukmergės senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 17116, buvęs kodas U36) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajam planui - tvarkymo planui (patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu, 2014-09-02, Nr. ĮV-594).

Viename iš brėžinių - Urbanistinės plėtros prioritetai - Kultūros vertybių registre registruotų nekilnojamojo kultūros paveldo vietovės Ukmergės senamiestis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 17116) ir objekto Ukmergės senojo miesto vieta (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2990) teritorijos yra nurodytos kaip prioritetinės naujos plėtros teritorijos.

Bendrajame plane atlikti šie patikslinimai:

1. Tekstinėje dalyje paaiškintas teritorijos naudojimo reikalavimų taikymas Ukmergės senamiesčio teritorijoje. Konkretūs teritorijos naudojimo reikalavimai Ukmergės senamiesčio teritorijoje nustatomi pagal Ukmergės senamiesčio specialiojo plano sprendinius (žr. 2.
2. „Ukmergės senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (u.k.) 17116) teritorija išskiriama kaip prioritetinės plėtros teritorija. Bendrajame plane, nustatant teritorijos vystymo prioritetus, kultūros vertybių registre registruotų nekilnojamojo kultūros paveldo vietovės Ukmergės senamiestis (u.k.17116) ir objekto Ukmergės senojo miesto vieta (u.k.2990) teritorijai nustatomas prioritetinis teritorijų vystymo režimas - saugojimas. Kultūros paveldo vietovių teritorijos vystymo režimas turės teigiamą povei...

Teritorijos Prie Deltuvos g., A. Smetonos g. Ir Kauno g. Detalusis Planas

Atsižvelgus į VTPSI 2023-02-14 rašte Nr. 2D-2793 nurodytas pastabas, buvo papildyti Teritorijos prie Deltuvos g., A. Smetonos g. ir Kauno g. TPDRIS patalpintas vyr. Sklypui Nr.

Planuojamos teritorijos plotas ir adresas: teritorija Ukmergėje tarp Deltuvos g., A. Smetonos g. ir Kauno g.

Planavimo pagrindas: Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 19 d. įsakymas Nr. 13-82 „Dėl leidimo rengti teritorijos tarp Deltuvos g., A. Smetonos g. ir Kauno g.

Atsižvelgus į derinančių institucijų pastabas, buvo pataisyti Teritorijos prie Deltuvos g., A. Smetonos g. ir Kauno g. Papildytas sprendinių aiškinamasis raštas Gelmių apsaugos skyriumi. Pagrindiniame brėžinyje patikslinti atstumai nuo planuojamos automobilių aikštelės iki artimiausių gyvenamųjų namų. Aiškinamajame rašte ir brėžinyje (reglamentų lentelėje) patikslinti sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 užstatymo tankio, intensyvumo, aukščio reglamentai (vertės nebeapvalinamos kaip tai rekomenduojama Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikacijoje), pridedami pagrindžiantys skaičiavimai.

Pakeistas sklypo Nr. 1 užstatymo tipas iš perimetrinio į komponentinį. Aiškinamasis raštas papildytas skyriumi Urbanistine analize/Sprendinių pagrindimas, kuriame taip pat pateiktos teritorijos užstatymo vizualizacijos bei Kauno g.

Kiti Svarbūs Aspektai

• Bendrajame plane nurodytos gamtinio karkaso geoekologinio potencialo teritorijų sąvokos neatitinka Gamtinio karkaso nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 „Dėl Gamtinio karkaso nuostatų patvirtinimo" (toliau - Nuostatai), vartojamų sąvokų.
• Bendrojo plano sprendiniuose (pagrindiniame brėžinyje) nenurodytas atitikimas Ukmergės senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 17116, buvęs kodas U36) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajam planui - tvarkymo planui (patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu, 2014-09-02, Nr. ĮV-594).
• Nenurodyta privalomumas vadovautis paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba" (patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. Nr. ĮV-538; Žin.
• vandentiekio tinklus vystyti remiantis statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos.

Žemės naudojimas ir apsaugos reglamentai.

Šakių rajono teritorijos bendrasis planas su GIS sistema.

Corine žemės dangos (CLC) duomenų bazė - tai vektorinis visos Europos žemės dangos duomenų rinkinys, sudalintas į 44 klases (Lietuvos teritoriją dengia 30 klasių) pagal žemės dangos tipą ir naudojimo paskirtį. Šiuo metu yra sukurti penki duomenų rinkiniai (1990, 2000, 2006, 2012 ir 2018 metams), apibūdinantys nagrinėjamų metų žemės dangą bei žemės dangos pokyčius, įvykusius nuo prieš tai sudarytos duomenų bazės.

CHA pokyčių duomenų bazės yra sudarytos įvedant žemės dangos pokyčius tarp dvejų metų metų. Mažiausias kartografuojamas yra 25 ha plotiniams objektams ir 100 m plotis linijiniams objektams.

Corine žemės dangos 2018 metų ir 2012-2018 m. pokyčių Lietuvos teritorijos duomenys, teikiami atsisiųsti GIS duomenų bazės, GeoPackage ir rastriniu formatais.

Corine žemės dangos (CLC) duomenų bazė - tai visos Europos vektorinis žemės dangos duomenų rinkinys, sudalintas į 44 klases (Lietuvos teritoriją dengia 30 klasių) pagal žemės dangos tipą ir naudojimo paskirtį.

Šiuo metu yra sukurti penki duomenų rinkiniai (1990, 2000, 2006, 2012 ir 2018 metams), apibūdinantys nagrinėjamų metų žemės dangą bei žemės dangos pokyčius, įvykusius nuo prieš tai sudarytos duomenų bazės.

CLC12_LT yra peržiūrėta ir pakoreguota 2012 metų žemės dangos duomenų bazė. Šios duomenų bazės tikslinimas vyko interpretuojant 2012 metų kosminius IRS palydovo vaizdus.

CHA18_LT pokyčių duomenų bazė yra sudaryta įvedant žemės dangos pokyčius tarp 2012 ir 2017 metų.

Lietuvos karstinių regionų ribų žemėlapis M 1:50 000 rodo karstinio ir karstinio sufozinio proceso išplitimo ribas Lietuvos teritorijoje. Karstinis procesas Lietuvoje susijęs su gipso tirpinimu ir išnešimu. Šio proceso metu žemės gelmėse formuojasi tuštumos, o paviršiuje gali susiformuoti paviršinės karstinės formos - smegduobės, įlinkiai, įgriuvos ir kt.

tags: #ukmerges #bendrasis #planas #zemes #naudojimo #brezinys