Ukmergės rajonas įsikūręs Lietuvos vidurio lygumose. Vakaruose ir šiaurės vakaruose rajono kraštovaizdį sudaro lygumos, rytiniame pakraštyje prasideda Aukštaičių aukštuma - kalneliai ir kloniai. Teritorijos aukštumas nuo žemumų skiria Šventoji ir jos intakai. Krašte yra 33 ežerai, didžiausi iš jų: Lėnas ir Žirnajai.
Ukmergė - tai senas, 1333 m. istoriniuose šaltiniuose minimas miestas, daug ką patyręs laiko tėkmėje. Legendos, susipynusios su istoriniais faktais, mena senąjį Ukmergės vardą - Vilkmergė. Kadaise tamsiuose miškuose gyveno žynė. Žmonės ją vadino Vilkmerge. Kartą tuose miškuose medžiojusį kunigaikščio Dausprungo sūnų Tautvilą užpuolė vilkai. Kunigaikščiui pristigo strėlių. Nuo pražūties jaunikaitį išgelbėjo graži mergelė - žynė. Ji sutramdė vilkus. Kunigaikštis Dausprungas ant Šventosios upės krante buvusio piliakalnio pastatė pilį ir žynės garbei pavadino ją Vilkmerge.
Piliakalniai
Ukmergės rajonas garsėja savo piliakalniais, menančiais senovės kovas ir gyvenvietes.
Ukmergės piliakalnis
Ukmergės piliakalnis yra Ukmergės mieste, Šventosios dešiniajame ir Vilkmergėlės upelio kairiajame krante, netoli jų santakos. Jo šlaitai statūs, 16 m aukščio. Aikštelė ovali, orientuota vakarų - rytų kryptimi, 26×30 m dydžio, apaugusi retais lapuočiais medžiais. Ją juosia 85 m ilgio, 1-4 m aukščio ir 11-24 m pločio pylimas, kuris aukščiausias rytinėje dalyje, o šiaurinėje neišlikęs.
Antatilčių I piliakalnis (Pilalė)
Antatilčių I piliakalnis, vadinamas Pilale, yra Žemaitkiemio seniūnijoje, Plaštakos dešiniajame krante. Piliakalnis pasiekiamas važiuojant keliu Žemaitkiemis-Balninkai pasukus į dešinę, pietvakarius, į Antatilčius, jų centre pasukus į kairę, pietryčius, ir pavažiavus apie 650 m lauko keliuku, pabaigoje laikantis kairės. Piliakalnio šlaitai statūs, 14 m aukščio. Aikštelė ovali, pailga pietryčių - šiaurės vakarų kryptimi, 52×17 m dydžio.
Antatilčių II piliakalnis (Papilėda)
Antatilčių II piliakalnis, vadinamas Papilėda, yra Žemaitkiemio seniūnijoje, Siesarties ir Žydaupio dešiniuosiuose krantuose, jų santakoje.
Bartkūnų piliakalnis (Koplyčkalnis)
Bartkūnų piliakalnis, vadinamas Koplyčkalniu, yra Pivonijos seniūnijoje, Bartkūnų kaimo rytinėje dalyje. Jo šlaitai statūs, 7-15 m aukščio, apaugę medžiais. Aikštelė - trikampio formos, pailga šiaurės rytų - pietvakarių kryptimi, maždaug 27×17 m dydžio.
Bažnyčios ir Cerkvės
Ukmergės rajone galima rasti įvairių konfesijų bažnyčių, pasižyminčių savita architektūra ir istorija.
Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia
Pirmoji Šv. Ignaco Lojolos vardo bažnyčia Želvoje buvo pastatyta jėzuitų 1775 m. Dabartinė medinė Želvos bažnyčia pastatyta 1892 m. kunigo Antano Stapulionio ir parapijiečių rūpesčiu. Istorizmo stiliaus, neoklasicizmo krypties, Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia yra paprastų geometrinių formų, su mažu aštuonkampiu bokšteliu kvadratinio plano baze bei dar mažesniu bokšteliu ant trisienės apsidės stogo.
Žemaitkiemio Šv. Kazimiero bažnyčia
Pirmosios bažnyčios Žemaitkiemyje statyba pradėta po 1581 m. Ja rūpinosi pats Vilniaus jėzuitų akademijos rektorius - Garcias Alabianus - ir suteikė bažnyčiai Lietuvos globėjo - Šv. Kazimiero - vardą. 1892 m. bažnyčia sudegė. Dabartinė raudono molio plytų, rievėto mūro, istorizmo stiliaus, neobaroko krypties, bažnyčia buvo pastatyta 1902 m. kunigo Antano Jucevičiaus rūpesčiu.
Ukmergės Švč. Dievo Motinos Globėjos (Pokrovo) sentikių cerkvė
Ukmergės Švč. Dievo Motinos Globėjos (Pokrovo) sentikių cerkvė pastatyta 1873 m. tikinčiųjų bendruomenės, susibūrusios 1863 m., lėšomis. Tai - vietinės reikšmės archeologinis, architektūrinis ir sakralinis kultūros paveldo objektas. Ukmergės Švč. Dievo Motinos Globėjos (Pokrovo) sentikių cerkvė yra stačiakampio plano statinys su mažu priestatėliu pietvakariniame kampe. Fasadai asimetriški.
Ukmergės Šv. Prisikėlimo stačiatikių cerkvė
Ukmergės stačiatikių kapinėse stovinti Šv. Prisikėlimo cerkvė pastatyta ir pašventinta 1868 m. 1865 m., dedant naujosios cerkvės (dab. Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčios) pamatus, uolus stačiatikis, Ukmergėje stovėjusios 28 Artilerijos brigados vadas, generolas Petras Lemtiužnikovas, susirinkusius į pamatų atidengimo iškilmes ėmė raginti rinkti aukas ir sutvarkyti stačiatikių kapines: pastatyti cerkvę, aptverti sklypą tvora ir t.t.
Kitos Lankytinos Vietos
Egipto maldos namai (buvę)
1889 m. žydams leista Ukmergėje statyti mūrinius Egipto maldos namus, kurie veikė dabartinėje Vilkmergėlės gatvėje, tuo metu vadintoje Egipto gatve. Sovietmečiu ir atkūrus nepriklausomybę, pastatas pritaikytas gamybai - jame veikė sagų fabrikas, dabar čia įsikūrusios stalių dirbtuvės. Buvusių Egipto maldos namų pastatas yra stačiakampio, artimo kvadratui plano, vieno aukšto, vientiso, nedidelio tūrio.
Ukmergės didžioji sinagoga (buvusi)
Manoma, kad jau 1665 m. žydams Ukmergėje leista statyti sinagogą, jiems buvo suteiktas plotas ir kapinėms. Tačiau, pirmasis konkretus sinagogos paminėjimas sutinkamas 1721 m. 1685 m. šaltiniuose jau minima sinagoga, kuri, kaip ir dauguma to meto miesto pastatų, buvusi medinė, 1851 m. perstatyta į mūrinę, ir kahalas.
tags:
#ukmerges #raj #sodyba #taujenu #baznycia #ukmerges