Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras (UETK) yra valstybės kadastras, skirtas rinkti, sisteminti ir saugoti duomenis apie Lietuvos vandens telkinius. UETK valdytojas yra Aplinkos ministerija, o UETK tvarkytojas - Aplinkos apsaugos agentūra.
Kadastre saugomi duomenys ir informacija nurodyti kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr.
Visa Lietuvos teritorija yra Baltijos jūros baseine.
Duomenų teikimas ir gavimas
Duomenų apie Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro objektus teikimo taisyklės nustato duomenų teikimo kadastrui sąlygas, duomenų teikėjo ir gavėjo teises, pareigas ir atsakomybę.
Paslaugų gavėjams UETK informacija ir duomenys teikiami UETK nuostatų nustatyta tvarka. UETK informacija ir duomenys paslaugų gavėjams teikiami pagal prašymus, pateiktus Agentūrai raštu arba elektroniniu būdu naudojantis elektroninių paslaugų portalu. UETK gali būti teikiami vienkartiniu būdu pagal prašymus arba nuolatiniu būdu, kai yra sudaromos UETK duomenų teikimo sutartys.
UETK informacija ir duomenys paslaugų gavėjams teikiami žodžiu, raštu, elektroniniu būdu ar kitomis ryšio priemonėmis. Paslaugų gavėjams teikiama UETK informacija duomenų išrašais/duomenų rinkiniais.
UETK tvarkytojas su 14 institucijų yra sudariusi Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenų teikimo sutartis. Pagal sutartyse nustatytas sąlygas UETK tvarkytojas įsipareigoja teikti institucijoms UETK duomenis, o gavėjas privalo naudotis duomenimis sutartyje nurodytu tikslu, sąlygomis ir tvarka. Sutartis galioja neterminuotai ir teikiama neatlyginamai.
Duomenų teikėjo teisės ir pareigos
TEIKĖJAS turi teisę:
- teikti duomenis GAVĖJUI apie naują kadastro objektą;
- teikti duomenis GAVĖJUI apie esamą kadastro objektą;
- teikti GAVĖJUI pastebėtus duomenų netikslumus.
TEIKĖJAS įsipareigoja: TEIKĖJO profilyje pateikti teisingą informaciją.
TEIKĖJAS: Aplinkos apsaugos agentūra kodas 188784898 Adresas korespondencijai: Juozapavičiaus g.
Kadastro duomenys
Pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro objektų 2018 m. vasario mėn. registracijos duomenis didžiausią Lietuvos teritorijos plotą užima ežerai - 884,56 km2, Kuršių marios - 413 km2, upių vagos - 332 km2 ir tvenkiniai - 236 km2.
Lietuvos hidrografijos schema
Iš viso Lietuvoje yra 2756 ežerai, kurių bendras plotas - 88456,491 ha. Iš jų didesnių kaip 500 ha yra 31, o didesnių kaip 1000 ha - 10.
Upių, ežerų ir tvenkinių kadastre yra registruoti 1034 tvenkiniai. Jų bendras plotas - 23619,395 ha.
Lietuvoje yra užregistruoti 5 kanalai: Karaliaus Vilhelmo kanalas, Ventos perkasas, Sanžilės kanalas, Merkio- Vokės kanalas, Pailių kanalas, kurių bendras ilgis - 55.845 km.
Lietuvoje ant upių yra įrengtos 98 hidroelektrinės (HE). Daugiausiai - 64 HE yra Nemuno UBR, 29 HE patenka į Ventos UBR, 1 HE- Dauguvos UBR ir 4 HE- Lielupės UBR.
Kadastro objektai apima:
- Bendrieji duomenys, tokie kaip identifikavimo kodas, pavadinimas, įregistravimo data, objekto vietos aprašymas (savivaldybė, baseinas, pabaseinis ir t.t), žemėlapio ištrauka.
- Specifiniai objekto duomenys tokie kaip ilgis, plotas, upių žiočių koordinatės, įtekėjimo krantas, ežerų, tvenkinių ir nepratekamų dirbtinių paviršinių vandens telkinių specifiniai duomenys.
- Bendrieji duomenys, tokie kaip identifikavimo kodas, pavadinimas, įregistravimo data, objekto vietos aprašymas (savivaldybė, baseinas, pabaseinis ir t.t), žemėlapio ištrauka.
Kas yra EU-CONEXUS projektas ir kaip prie jo prisijungti moksleiviams?
Slapukų naudojimas
Svetainėje naudojami slapukai. Slapukai (angl. cookies) yra tekstiniai failai, kurie Jūsų sutikimu įrašomi į įrenginio (pvz. kompiuterio, mobiliojo telefono, planšetės) naršyklę, kai Jūs naršote interneto svetainėje ir renkantys informaciją apie Jūsų naršymą.
Jums pirmą kartą apsilankius interneto svetainėje, slapukai perkeliami į Jūsų kompiuterį ir vėliau naudojami kompiuteriui atskirti nuo kitų kompiuterių, jie užtikrina patogesnį interneto svetainės naudojimą, o mums leidžia tobulinti interneto svetainę. Norint, kad slapukų pagalba nebūtų tvarkomi asmens duomenys, naudojamame kompiuteryje galima pakeisti interneto naršyklės nustatymus taip, kad slapukai nebūtų priimami, arba ištrinti įrašytus slapukus.
Kompiuterio naršyklėje slapukų nustatymus galima pakeisti bet kuriuo metu. Visose naršyklėse numatyta galimybė ištrinti slapukus.