Upytės dvaro sodyba, įsikūrusi Panevėžio rajone, yra vieta, kur susipina istorija, kultūra ir amatai. Čia galima rasti ne tik atgimusį Upytės dvaro sodybos svirną, bet ir Upytės linų muziejų bei tradicinių amatų centrą, kuriame savo kūrybinę energiją skleidžia puodžius Romas Galiauskas.
Panevėžio rajonas Lietuvos žemėlapyje.
Upytės Dvaro Sodybos Atgimimas
Kultūros paveldo departamentas praneša, kad Upytės dvaro sodybos svirne buvo atlikti svarbūs tvarkybos darbai:
- Pamatų sutvirtinimas
- Alsuojančios atgrindos įrengimas
- Lauko rąstinių sienų remontas ir protezavimas
- Medinių gegnių su stulpais stogo konstrukcijos atskirų elementų remontas
- Grindų, stogo dangos, perdangos sijų remontas
- Įrengta žaibosauga
Upytės Linų Muziejus ir Tradiciniai Amatai
Upytės buvusio dvaro teritorijoje veikia Upytės linų muziejus, atidarytas prieš 5 metus, teikiantis ekspozicijų organizavimo paslaugas. Tradicinių amatų centras teikia autentiškas edukacines, parodų bei kitas paslaugas.
Šiame centre sutikome puodžių bei kūrėją Romą Galiauską, kuris jau kelerius metus čia dirba, veda edukacijas vaikams bei suaugusiesiems, palaiko pozityvią nuotaiką.
„Viskas, kas mūsų centre iš keramikos - Romo kūriniai. Jis - puikus puodžius, amatininkas, bičiulis, edukatorius. Romas yra pozityvo bomba! Be to, jis labai skaniai gamina! Norėčiau ypač pabrėžti, kad mūsų bičiulis - itin geros širdies žmogus. Romo dėka mes du kartus aukojome Ukrainai. Jis kepė pyragus, o mes juos pardavinėjome už auką, kurią pervedėme karo nusiaubtai šaliai“, - pasakojo tradicinių amatų centro vadovė Aušra Sidorovienė.
Romo Galiausko Kūrybos Kelias
„Kaip žmogus aš jau solidaus amžiaus, o kaip keramikas - labai jaunas. Man - 52 metai, tačiau keramika mano gyvenime atsirado prieš dešimtmetį. Visą gyvenimą norėjau kažką veikti savo rankomis, tačiau viskas susiklostė pakankamai vėlai. Mano tėtis su keramika nieko bendro neturėjo, bet jis buvo labai nagingas. Tas mane žavėjo. Buvau jauniausias šešių vaikų šeimoje. Tad kaip pagrandukas visur sekiojau paskui tėtį ir mačiau, kaip jis dirbo rankomis. Aš taip pat norėjau viską liesti, jausti!“, - kalbėjo R. Galiauskas.
Kaip pats tikino, jo jaunystė sukosi aplink nepriklausomybės kovas, Sąjūdį, todėl buvo įprasta 20 valandą klausytis „Amerikos balso“, o 21 val. - Vatikano radijo. „Tėtis visuomet buvo ryškiai nusistatęs prieš tarybinę santvarką, todėl mano nuomonė apie laisvę buvo suformuota nuo mažų dienų“, - sakė puodžius.
Po vidurinės Romas mokėsi techniko-mechaniko specialybės. Ją įgijo ir du vyresnieji broliai. Vėliau Romas įstojo į hidromelioracijos technikumą, kur mokėsi ketverius metus iki 1989-ųjų. Nors tuomet jau vyko Sąjūdis, Romas nusprendė pasirinkti kitą kelią.
„Eiti kariauti aš tikrai nenorėjau, nes esu pacifistas. Taigi, slėpdamas nuo tėvų įstojau į kunigų seminariją, kad nereikėtų eiti į armiją. Pati religija ir joje analizuojami klausimai man buvo išties įdomūs. Seminarijoje mokiausi ketverius metus ir, artėjant metui, kada reikėjo įsipareigoti, nusprendžiau išvykti į Prancūziją savanoriauti.
„Grįžome į senelio sodybą Paberžio kaime. Senelis amžiaus pradžioje nusprendė, kad nuotakos bet kur nesives ir nori turėti savo sklypą, namą. Taigi, išdrįso išvykti užsidirbti į Jungtines Amerikos Valstijas. Grįžęs nusipirko sklypą, pasistatė namus.
Grįžęs į gimtinę, R. Galiauskas įsidarbino keramikos įmonėje Dembavoje. „Po daugelio darbo metų įvyko konfliktas. Sakoma, kad toks konfliktas - geras dalykas, nes jame reikia pasirinkti - ar darysi tai, ką pats nori, ar tai, ko nori kiti. Nusprendžiau išeiti iš darbo ir pradėjau mokytis žiesti“, - kalbėjo puodžius.
„Neturėjau net žiedimo staklių. Pirmąsias gavau tokias labai labai senas, spardomas. Po kurio laiko Nomeda Marčėnaitė paskolino man savąsias, kurias vėliau perpirkau. Taip po truputį pradėjau mokytis bei gaminti dubenėlius, puodelius. Puikiai atsimenu savo pirmąjį didelį užsakymą, kurį pateikė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų katedra. Jie paprašė pagaminti penkiasdešimt puodelių. Tai mane labai motyvavo stengtis ir mokytis“, - atviravo R. Galiauskas.
Dar po kurio laiko pakvietimą dirbti gavo ir iš Upytės tradicinių amatų centro. Apžiūrinėjant kūrėjo darbus, pastebima įdomi ir unikali simbolika. „Joje buvo rašoma apie tekstilę, keramiką, architektūrą ir t. t. Ten surinkta visa senoji simbolika, iš kurios ir sėmiausi įkvėpimo piešiniams.
R. Galiauskas edukacijas vaikams ir suaugusiesiems veda ne tik Upytės tradicinių amatų centre, bet ir savo senelio sodyboje Paberžio kaime, Velžio seniūnijoje. Na, o edukacijų metu jis mėgsta pasakoti istoriją apie kiaušinį. Tai padeda lengviau paaiškinti kūrybos procesą.
„Viskas, kas yra pasaulyje atsiradę - iš kiaušinio. Tuo tikėjo mūsų protėviai. Juk ir dabar girdime dilemą „Kas atsirado pirmiau: višta ar kiaušinis?“ Aš sakau - kiaušinis! Protėviai teigė, kad kosmoso begalybėje buvo chaosas, o iš jo susiformavo kiaušinis. Jis nukrito, sudužo ir iš trynio susiformavo saulė, iš baltymo - vandenynas, iš lukšto - kalnai ir t. t. Man tai - labai artima, nes kurdamas aš irgi pasidarau kiaušinį, jį metu, bet kadangi jis šlapias, nedūžta… Tačiau iš jo aš kuriu savo pasaulį, nepriklausomą nuo kitų“, - istoriją dėstė keramikas.
Pokalbį šviesuolis užbaigia pridurdamas, jog keramika - lyg šokis. „Nors gyvenime nesu daug šokęs, bet, manau, kad tai labai panašu.
„Kaip?“: Kaip gimsta keramikos kūriniai?
Puodžiaus Romo Galiausko keramikos darbai. Šaltinis: grazituvusata.lt
Upytės Tradicinių Amatų Centro Paslaugos
Upytės tradicinių amatų centras siūlo įvairias paslaugas, įskaitant:
- Edukacines programas vaikams ir suaugusiems
- Parodas
- Galimybę susipažinti su keramikos gamybos procesu ir Romo Galiausko kūriniais
| Paslauga | Aprašymas |
|---|---|
| Edukacinės programos | Užsiėmimai, skirti supažindinti su tradiciniais amatais, ypač keramika. |
| Parodos | Romo Galiausko ir kitų amatininkų darbų ekspozicijos. |
| Individualūs užsakymai | Galimybė užsisakyti unikalius keramikos gaminius pagal individualius poreikius. |