Uždarų patalpų vėdinimo tipai: reikalavimai ir rekomendacijos

Šiame straipsnyje aptariami uždarų patalpų vėdinimo tipai, reikalavimai ir rekomendacijos, siekiant užtikrinti sveiką ir komfortišką aplinką. Mokslininkai yra nustatę, jog blogai vėdinamų patalpų oras yra kenksmingesnis už atmosferos orą. Taip yra todėl, kad patalpoje yra daug taršos šaltinių, tai - higienos aerozoliai, buities chemikalai, naminiai gyvūnai. Be to, patalpose orą teršia televizoriai bei kompiuterių monitoriai, todėl blogai vėdinant patalpas sutrinka teigiamų ir neigiamų jonų santykis.

Nevėdinamos patalpos turi įtakos ne tik pastato ilgaamžiškumui, bet ir kiekvieno mūsų sveikatai. Labai greitai vėdinimo sistemos naudą pajaučia žmonės, kurių organizmas ypač jautriai reaguoja į šalto oro gūsius bei skersvėjus. Švarus namų oras atsiliepia ir bendrai žmonių savijautai: pagerėja miego kokybė, produktyvumas, sumažėja arba visai išnyksta dulkių sukeliamų alergijų simptomai.

Pastate turi būti suprojektuotos ir įrengtos tokios mikroklimato bei oro kokybės parametrus palaikančios ir reguliuojančios šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, kad normaliai eksploatuojant patalpas normaliomis lauko sąlygomis visose to pastato patalpų veiklos zonose, arba tik numatytose vietose, optimaliai naudojant energiją būtų galima palaikyti norminius mikroklimato bei oro kokybės parametrus.

Pagrindiniai reikalavimai šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemoms

Reglamente išdėstyti pagrindiniai reikalavimai ŠV ir OK sistemoms projektuoti ir įrengti.

• Mikroklimato ir oro kokybės parametrų palaikymo tikslumas nustatomas pagal aplinkos kokybės patalpoje kategoriją, kuri gali būti aukšta (A), vidutinė (B) arba pakankama (C).
• Pastatų, kurių mikroklimatui bei oro kokybei keliami specialūs reikalavimai, projektiniai mikroklimato parametrai priimami pagal atitinkamas tų pastatų higienos, technologijos ir statinių projektavimo normatyvinius dokumentus.
• Mikroklimato parametrai kondicionuojamo oro patalpose turi būti šiluminio komforto ribose.

Viešojo naudojimo, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose šildymo sistemos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad ne darbo metu galėtų veikti mažesne, nei normali tomis sąlygomis, galia. Silpnesnio šildymo režimu veikianti šildymo sistema turi palaikyti patalpoje ne žemesnę kaip 5 ˚C oro temperatūrą (jeigu nėra technologinių reikalavimų palaikyti kitokią oro temperatūrą) ir darbo pradžiai ją vėl pakelti iki projektinės.

Vėdinimo sistemos

Patalpų oro kokybę užtikrina rekuperacinės sistemos. Dažniausiai problemų kyla dėl rekuperacinių sistemų Ekspertas sako, kad šiuo metu mažiausiai problemų atsitinka su vandentiekio, nuotekų ir elektros tinklais. Pasitaiko minėtų sistemų mechaninių pažeidimų, tačiau jie nesunkiai sutvarkomi. Dažniausiai žmonės susiduria su rekuperacinės sistemos gedimais. Ši inžinerinė sistema Lietuvoje atsirado kartu su aukštesniais pastatų energinio naudingumo reikalavimais. Daugiabučiuose ji naudojama gana neseniai - pirmosios ventiliacijos kameros juose įrengtos prieš 5 -6 metus. Kai kuriems gyventojams, tai primoji patirtis su tokio tipo inžinerine sistema, todėl neretai atsiranda nesklandumų ją eksploatuojant. Dažniausiai gedimai kartojasi dėl rekuperacinės sistemos nepriežiūros, o neprižiūrima dėl nežinojimo, kokios yra rekuperacinės sistemos, kaip jos veikia ir kaip jas tinkamai prižiūrėti.

Mechaninis vėdinimas naudojamas tais atvejais, kai nėra natūralaus vėdinimo arba juo neįmanoma patalpoje išlaikyti norminių oro parametrų.

Viešojo naudojimo pastatų patalpose, kuriose pagrindinis teršalų šaltinis yra žmonių medžiagų apykaitos produktai, oro kokybės kategorija pasirenkama suinteresuotų projekto dalyvių susitarimu. Oro kiekis, atitinkantis vidutinį oro kokybės lygį, nustatomas pagal Reglamento 1 priedą, kitiems lygiams - pagal [5.36, 11 ar 12 lent.]. Bet kuriuo atveju taip pat turi būti patenkinti 22.1 p.

Švarus oras paprastai tiekiamas į tą patalpos dalį, kur oras užterštas mažiausiai, o šalinamas ten, kur teršalai išsiskiria intensyviausiai arba jų koncentracija didžiausia. Įrengiant švaraus oro dušus, vadovaujamasi 25.3 p.

Pašalintas oras kompensuojamas tiesiogiai į aptarnaujamąją patalpą arba gretimas patalpas tiekiamu oru pagal 22 ir 23 p. Mechaniškai pašalintas oras gali būti nekompensuojamas pašildytu, kai patalpos, kurios plotas iki 50 m2, ištraukiamosios sistemos veikia ne ilgiau kaip 2 val.

Švaraus oro dušai įrengiami, kai darbo vietos apspinduliavimo intensyvumas viršija 140 W/m2 (4 priedas) arba, išsiskiriant kenksmingoms medžiagoms į darbo zoną, nėra kitų galimybių nuo jų apsaugoti žmogų.

Oro imamosios angos vieta parenkama pagal teršalų sklidimo atmosferoje ypatumus, reikalavimus tiekiamo oro švarumui, šalinamo oro kiekį ir jo užterštumą (žr. 27.1.

Ortakiai skirstomi į A, B, C ir D sandarumo klases [5.36].

C klasė taikoma kai oro nuotėkis gali kelti pavojų patalpų oro kokybei, sistemos valdymui ar nuotėkis (pasiurbimas) viršija priimtiną (žr. 29.2.4.

Prie tos pačios sistemos gali būti jungiamos kelios patalpos arba įrenginiai, jei nėra pavojaus arba numatoma apsauga, kad kenksmingos, degios ir sprogios medžiagos nesklistų į kitas patalpas ar įrenginius, ar joms susimaišius tarpusavyje nesusidarytų toksiškų ar pavojingų aplinkai medžiagų (žr. 30.2. Oro tiekimo sistemų įranga neturi būti toje pačioje patalpoje su ištraukimo sistemų įranga, jei šalinamas oras yra nemalonaus kvapo ar užterštas ligų užkratais, išskyrus agregatus, atgaunančius šalinamo oro šilumą (taip pat žr. 49.2 ir 49.3 p.).

Šaldymo įranga įrengiama taip, kad jos keliamas triukšmas ir vibracija aptarnaujamose ir gretimose patalpose neviršytų jose leidžiamo lygio ir nepažeistų priešgaisrinės saugos reikalavimų.

Avarinio vėdinimo našumas nustatomas pagal statinio projekto technologinės dalies duomenis.

Atliekant funkcinius matavimus, leidžiamas išmatuotų parametrų neapibrėžtumas nurodytas [5.31, 5.34].

Individualios vėdinimo sistemos privalumai

Geriausia rinktis individualią sistemą D. Romanovskij pasakoja, kad dažniausiai rekuperatorius yra šilumos atgavimo elementas, sumontuotas vėdinimo įrenginyje. Kituose ar panašiuose įrenginiuose toks šilumos atgavimo elementas vadinamas šilumokaičiu. Rekuperatorius vėdinimo įrenginiuose padeda taupyti šilumos energiją, panaudojant išmetamą lauk šiltą patalpų orą tiekiamam į patalpas lauko orui sušildyti. Toks oro rekuperavimas užtikrina patalpose vėdinimą su šilumos atgavimu iki 95 proc. Vėdinimo įrenginiai su įmontuotu rekuperatoriumi skirstomi pagal tris tipus: plokšteliniai (priešpriešinių srautų), rotaciniai ir atskirų srautų.

Taip pat rekuperacinės sistemos gali būti centralizuotos arba individualios. Centralizuotos rekuperacinės sistemos priežiūra yra paprastesnė, nes už ją atsakingas pastato administratorius, kuris yra susipažinęs su šios sistemos eksploatavimo taisyklėmis, tačiau šios sistemos tipas turi trūkumą - nėra galimybės pačiam valdyti reikiamo oro srauto. Pašnekovas įsitikinęs, kad geriau turėti individualią sistemą. Tokiu atveju pats gali susireguliuoti srautus, dienotvarkę ir pats rūpintis filtrais. Gyventojas, įsirengęs individualią sistemą, pats gali nuspręsti, kaip gerai turi būti vėdinamos patalpos, atsižvelgti į žmonių skaičių ar kvapų koncentraciją. Individuli sistema leidžia susiprogramuoti tam tikrus dienos veikimo scenarijus. Pavyzdžiui, vasarą, kai lauke karšta, tiekiamo ir šalinamo oro srautą galima pamažinti, o vakare ar naktį padidinti. Taip per karščius patalpos neprikaista, o naktį būna vėsios.

Rekuperatoriai yra ventiliacijos įrengimai, kurie turi dirbti nuolat. Reikia atsižvelgti į tai, kad pastatai šiandien yra ypač sandarūs. Išjungus ventiliaciją patalpose pradeda trūkti oro, atsiranda drėgmės perteklius ir palanki terpė plisti užkrečiamosioms ligoms. Rekuperatorius puikiai išvalo iš lauko tiekiamą orą, todėl mažėja alergenų koncentracija. Anot specialisto, kai kurie gyventojai klysta manydami, kad išjungus rekuperatorių sutaupoma šildymo išlaidoms. Pats įrenginio pavadinimas „rekuperatorius“ - „rekuperuoti“ sufleruoja atsakymą į klausimą, kodėl rekuperatoriaus negalima išjungti: oro srautams pasikeičiant, šaltas oras yra pašildomas padedant šiltam orui - taip atgaunama šiluma. Sistemą būtina išjungti vieninteliu atveju - kai daromas remontas. Priešingu atveju, visa sistema bus užteršta statybinėmis dulkėmis. Anot eksperto, filtrus būtina keisti dėl tiekiamo oro kokybės, skleidžiamo rekuperatoriaus garso ir teisingo jo funkcionavimo. Tiekiamo oro filtras sulaiko ore esančias kietąsias daleles ir mikroorganizmus, žiedadulkes. Šalinamojo oro filtras apsaugo įrenginį nuo iš patalpų traukiamų dulkių. Ventiliacijos įrengimas su užkimštais filtrais anksčiau ar vėliau nustoja veikti. Rekomenduotina filtrus keisti kas 3 -4 mėnesius arba kaip nurodyta gamintojo rekomendacijose.

„Tinkamai prižiūrint rinkoje esančius rekuperacijos sistemų įrengimus jų efektyvumas gali siekti net 98 procentus“.

Kaip įrengti vėdinimo sistemą garaže?

Specialisto Mindaugo Džiugo pastebėjimu, paprastai gyvenamųjų namų garažuose numatomas natūralus vėdinimas. Oras į patalpą priteka per orlaides, kurios įrengiamos ir komplektuojamos kartu su garaže numatytais langais. Oro kiekis yra nustatomas 12,0 m3/(h.m2), t. y. Kitas specialistas - projektų vadovas Genadijus Žarikovas - patarė garaže įrengti drėgmės ištraukimo sistemą. Jei garažo patalpa yra didesnė, nebeužteks aukščiau paminėto ventiliatoriaus galingumo. Jei, tarkime, garažo plotas būtų 30 kvadratinių metrų, tuomet reikėtų atitinkamo ventiliatoriaus, kuris ištrauktų 540 kubinių metrų oro per vieną valandą.

Vis dėlto, Genadijaus Žarikovo pastebėjimu, geriausia būtų, kad garažo savininkas kreiptųsi į bendrovę, užsiimančią vėdinimo sistemų įrengimu. "Kaip, kur ir kokį sumontuoti ventiliatorių - tai tiksliausiai galima įvertinti ir patarti pamačius konkrečią patalpą. Darbas, garaže įrengiant šią vėdinimo sistemą, užtruktų maždaug vieną dieną.

Vėdinimas garinimosi patalpoje

Garinimosi patalpoje, kaip ir bet kurioje kitoje uždaros erdvės, oro cirkuliacija ir ventiliacija yra labai svarbios. Tinkama ventiliacija užtikrina sveiką ir malonią aplinką, kurioje galima mėgautis atsipalaidavimu. Tai padeda išvengti drėgmės kaupimosi ir prasto oro, kuris gali sukelti diskomfortą.

Oro cirkuliacija leidžia palaikyti optimalią temperatūrą ir drėgmę, kas padeda išlaikyti malonų garų pojūtį. Garinimosi patalpoje turėtų būti įrengti ventiliatoriai, kurie padeda oro judėjimui. Natūrali ventiliacija taip pat gali būti naudinga, ypač jei pirtis yra pastatyta šalia langų ar durų, leidžiančių įeiti šviežiam orui.

Norint pasiekti idealią oro cirkuliaciją, svarbu atkreipti dėmesį į ventiliacijos sistemą. Rekomenduojama turėti priverstinę ventiliaciją, kuri padeda išspręsti specifines problemas, pavyzdžiui, kai garinimosi patalpa yra rūsyje. Gerai suplanuota ventiliacija ne tik pagerina oro kokybę, bet ir užtikrina, kad garai ir šiluma būtų tolygiai paskirstyti visoje erdvėje.

Taigi, tinkama ventiliacija ir oro cirkuliacija yra būtinybė, norint sukurti komfortišką aplinką garinimosi patalpoje. Tai leidžia mėgautis pirties teikiamais privalumais, nesukeliant diskomforto ar nepatogumų, kas yra itin svarbu užtikrinant visapusišką atsipalaidavimą ir gerovę.

Autonominės šaldymo vitrinos

Autonominė šaldymo vitrina (dar vadinama „plug-in“ arba vitrina su integruotu agregatu) dažniausiai pasirenkama tada, kai reikia greitai įsirengti šaltą ekspoziciją be sudėtingų vamzdynų ir rekonstrukcijų. Žemiau - 12 kriterijų, kurie leidžia susidėlioti aiškią atranką ir priimti sprendimą, tinkantį jūsų produktui, patalpai ir eksploatacijos biudžetui.

Autonominė vitrina - tai šaldymo įrenginys, kuriame šaldymo mazgas (kompresorius, kondensatorius ir t. t.) yra integruotas pačiame korpuse. Ką būtina suprasti: autonominė vitrina šalina šilumą iš produkto zonos, bet tą šilumą (didele dalimi) atiduoda į patalpą. Jei planuojate didesnį projektą (daug vitrinų vienoje salėje), verta pasidaryti bent bazinį palyginimą ir pagalvoti apie patalpų šilumos balansą.

Autonominė vitrina dalį šilumos „išmeta“ į patalpą. Ką numatyti: jeigu patalpoje jaučiamas karštis/druknumas, verta įvertinti oro kondicionavimo sprendimus ir (ar) vėdinimo sistemas. Net geriausia vitrina prastai veiks, jei stovės netinkamoje vietoje.

Ar autonominė šaldymo vitrina skleidžia daug šilumos į patalpą? Dažniausiai taip - autonominė vitrina šilumą, kurią „paima“ iš produkto zonos, atiduoda į patalpą per kondensatorių. Kuo daugiau vitrinų ir kuo šiltesnė aplinka, tuo svarbesnis vėdinimas/kondicionavimas ir teisinga pastatymo vieta.

Ką svarbu žinoti apie autonomines šaldymo vitrinas:

• Pradėkite nuo produkto grupės ir tikslinės temperatūros.
• Atvira vitrina parduoda greičiau (patogumas pirkėjui), bet dažnai „pralaimi“ energijos sąnaudoms ir temperatūros stabilumui, ypač vasarą arba prie intensyvių srautų.
• Dinaminis šaldymas (su oro cirkuliacija) padeda tolygiau paskirstyti temperatūrą ir greičiau „atsigauti“ po atidarymų, bet gali džiovinti jautresnius produktus.
• „Litrai“ specifikacijoje ne visada atspindi realią ekspoziciją.
• Vitrinos kaina - tik startas.

Net geriausia vitrina prastai veiks, jei stovės netinkamoje vietoje. Didelė dalis eksploatacijos problemų kyla ne dėl „blogos vitrinos“, o dėl priežiūros stokos. Kas padeda išvengti prastovų: aiškus priežiūros planas ir serviso partneris.

Kad pasiūlymas būtų tikslus, paruoškite: patalpų planą, planuojamą vitrinų vietą, produktų grupes, darbo laiką ir pageidaujamą temperatūros režimą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie autonomines šaldymo vitrinas:

• Kiek elektros sunaudoja autonominė vitrina ir kaip palyginti modelius? Palyginkite gamintojo nurodomą kWh/24h (ar metinį rodiklį) ir būtinai pasižiūrėkite bandymo sąlygas (klimato klasę). Tikras vartojimas priklauso nuo atidarymų, durų/uždengimo, aplinkos temperatūros ir priežiūros.
• Ar R290 (propanas) vitrinos yra saugios? Jos projektuojamos pagal taikomus saugos reikalavimus, bet R290 yra degus šaltnešis, todėl būtina laikytis gamintojo montavimo instrukcijų, pastatymo reikalavimų ir taikomų standartų.
• Kuo skiriasi dinaminis ir statinis šaldymas vitrinoje? Dinaminis šaldymas geriau išlygina temperatūrą ir greičiau atsistato po atidarymų, bet gali labiau džiovinti produktą. Statinis šaldymas dažnai palankesnis drėgmei, tačiau gali būti lėtesnis ir netolygus kai kuriose zonose.
• Kur negalima statyti vitrinos? Venkite tiesioginės saulės, šilumos šaltinių, intensyvių skersvėjų (prie durų), vietų, kur oro užuolaida „pučia“ tiesiai į vitriną, ir situacijų, kai nesilaikoma gamintojo reikalaujamų oro tarpų iki sienų.
• Ką daryti, jei vitrina nepasiekia temperatūros arba produktai džiūsta? Pirmiausia patikrinkite pastatymo vietą (oro srautai, šilumos šaltiniai), švarą (kondensatorius), nustatymus ir atitirpinimo režimą. Jei problema kartojasi, kreipkitės į servisą - tai dažnai pigiau nei nuolatiniai produkto nuostoliai.

Reikia autonominės vitrinos parinkimo jūsų patalpai? Atsiųskite patalpų planą, vitrinų vietą ir produktų sąrašą - paruošime konkretų pasiūlymą ir, jei reikia, suderinsime su vėdinimo/kondicionavimo sprendiniais.

Apibendrinant, tinkamas uždarų patalpų vėdinimas yra būtinas, siekiant užtikrinti sveiką ir komfortišką aplinką. Svarbu atsižvelgti į įvairius veiksnius, tokius kaip patalpų paskirtis, žmonių skaičius, teršalų šaltiniai ir energijos sąnaudos, kad būtų galima pasirinkti tinkamiausią vėdinimo sistemą.

tags: #uzdaros #patalpos #ventiliacija