Užstatymo mastelis - tai pastatų dydžio ir formos santykis su aplinka, įskaitant gretimus pastatus, gatves ir atviras erdves. Tinkamas užstatymo mastelis yra svarbus kuriant harmoningą ir patogią miesto aplinką.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra užstatymo mastelis, kodėl jis svarbus, ir kaip jis gali paveikti miesto kraštovaizdį. Taip pat panagrinėsime keletą konkrečių projektų Lietuvoje, kuriuose užstatymo mastelis tapo diskusijų objektu.
Vilniaus panorama
Užstatymo mastelis ir jo svarba
Užstatymo mastelis yra vienas iš pagrindinių urbanistikos principų. Jis apibrėžia pastato aukštį, plotį ir formą, taip pat jo santykį su aplinka. Tinkamas užstatymo mastelis padeda sukurti patogią ir darnią miesto aplinką, o netinkamas gali sukelti diskomfortą ir vizualinį chaosą.
Užstatymo mastelis svarbus dėl kelių priežasčių:
- Estetika: Tinkamas mastelis padeda sukurti vizualiai patrauklią aplinką.
- Funkcionalumas: Mastelis turi įtakos pastato funkcionalumui ir patogumui.
- Socialinis aspektas: Užstatymo mastelis gali paveikti žmonių bendravimą ir socialinę sąveiką.
- Ekonomika: Tinkamas mastelis gali padidinti nekilnojamojo turto vertę ir pritraukti investicijas.
Netinkamas užstatymo mastelis gali sukelti įvairių problemų, įskaitant:
- Vizualinį diskomfortą
- Šešėliavimą ir apšvietimo problemas
- Transporto spūstis
- Triukšmą
- Socialinę izoliaciją
Užstatymo mastelis Vilniuje: diskusijos ir sprendimai
Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba neseniai svarstė dviejų reikšmingų projektų ateitį - sklypo Gynėjų g. 14 ir teritorijos virš Geležinio Vilko gatvės detaliojo plano sprendinių koregavimo bei gydymo paskirties pastato Pylimo g. 3 (Centro poliklinika) rekonstravimo klausimus.
Pirmuoju klausimu nuspręsta inicijuoti ne tik sklypo Gynėjų g. 14 , bet ir visos gretimos teritorijos konkursą užstatymo koncepcijai ir architektūrinei idėjai nustatyti. Sklypo Gynėjų g. 14 ir teritorijos virš Geležinio Vilko gatvės detaliojo plano sprendinių koregavimui sklype A. Tumėno g. 6, Vilniuje, nustatant šiam sklypui maksimalų pastatų aukštį iki 61 metro (II variantas - iki 72 m), užstatymo tankumą iki 80 procentų ir intensyvumą iki 5,0, visi posėdyje dalyvavę ekspertai nepritarė.
Pažymėta, kad naujai parengtuose Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniuose, kurie šiuo metu jau suderinti su institucijomis, šioje teritorijoje atsisakyta aukštybinių pastatų (didesnių kaip 35 m), atsižvelgiant į LAS Vilniaus skyriaus architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos 2018-06-21 pateiktas išvadas ir rekomendacijas (protokolas Nr. Rekomenduota, išnagrinėjus Naujamiesčio Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą dėl vietovės vertingųjų savybių, inicijuoti ne tik minėto sklypo, bet ir visos gretimos teritorijos konkursą užstatymo koncepcijai ir architektūrinei idėjai nustatyti ir tik po to koreguoti detalųjį planą.
Gydymo paskirties pastato Pylimo g. 3 rekonstrukcija
Visi posėdyje dalyvavę ekspertai, vertindami pateiktus gydymo paskirties pastato Pylimo g. 3 rekonstravimo sprendinius, rekomendavo:
- Sklypo užstatymui taikyti perimetrinį užstatymo tipą būdingą Naujamiesčiui.
- Architektūrinėje išraiškoje siekti kontekstualesnių sprendinių aplinkiniam užstatymui (mastelis, stiklo ir aklinų plokštumų santykis).
- Ypatingą dėmesį skirti Pylimo ir K. Kalinausko gatvių sankryžos formavimui.
- Pastato rekonstravimo sprendiniuose paieškoti vieningo užstatymo sprendimo apjungiant naujai projektuojamą ir esamus pastatus bei išnaudojant vidines erdves.
- Atkreipti dėmesį, kad su projektuojamu užstatymu nutraukiama galimybė suformuoti pėsčiųjų traktą (lygiagretų Pylimo gatvei) tarp P.
Pastato V. Kudirkos gatvėje projektiniai pasiūlymai
Projektinių pasiūlymų bendrieji statinių rodikliai:
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Sklypo plotas | 3111 kv. m |
| Sklypo užstatymo plotas | 2333.25 kv. m (75 proc. sklypo ploto) |
| Užstatymo intensyvumas | 1,9 |
| Pastato bendrasis plotas | 5925,30 kv. m |
Vyriausiojo miesto architekto skyriaus specialistai, išanalizavę pastato aukštį 3D žemėlapyje, pažymėjo, kad projektuojamo pastato aukštis negali viršyti aplinkoje vyraujančio pastatų aukščio. Šiuo metu suprojektuotas pastatas per 1,5-2 aukštus iškyla tiek virš buvusios „Vilniaus Tauro“ alaus daryklos vietoje kylančio gyvenamųjų namų kvartalo, tiek virš Z. Sierakausko gatvėje susiklosčiusio istorinio užstatymo.
Vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio nuomone, „prieš dešimtmetį palei V. Kudirkos gatvę iškilę pastatai, nors ir agresyvūs savo morfologija bei architektūrine išraiška, atsižvelgia į gamtos padiktuotą situaciją - prie šlaito priartėja ne aukštesniais kaip 3-4 aukštų korpusais. Šiuo atveju 6-7 aukštų pastatas, projektuojamas prie pat šlaito viršutinės briaunos, niveliuoja ir naikina svarbų Vilniaus miestovaizdžio elementą, uzurpuoja erdvę ir agresyviai dominuoja kraštovaizdyje. Reikia sprendinių, kurie užtikrintų pastato darną kraštovaizdyje, neleistų jam dominuoti greta stovinčių pastatų formuojamose miesto panoramose.“
Išnagrinėjus sklypo ir jo prieigų sutvarkymo sprendinius, Vyriausiojo miesto architekto skyriaus specialistai išreiškė pastabą dėl negyvos atraminėmis sienomis užgožtos V. Kudirkos gatvės išklotinės. Pastebėta, kad viešo svarstymo metu bendruomenė turėjo daug pasiūlymų dėl greta esančio skverelio tvarkymo ir atgaivinimo, kurie gali būti vertingi rengiant teritorijos sutvarkymo sprendinius.
V. Kudirkos gatvės išklotinę rekomenduota formuoti kuriant žmogišką mastelį, vengiant atraminių sienų, o tvarkant greta esantį skverelį geriau išanalizuoti ir įvertinti bendruomenės pastabas ir jo panaudojimo galimybes. Su pakoreguotais projektinių pasiūlymų sprendiniais visuomenė turėtų būti supažindinama pakartotinai.
„Aketuri architektai“/Architektų vizualizacija
Šiaulių aikštės problematika: užstatymo mastelio pokyčiai
Pasak vieno iš kūrybinių dirbtuvių organizatorių LAS Šiaulių skyriaus pirmininko architekto Šarūno Sabaliausko, miesto centrinės aikštės problematika - plati ir sunkiai išsprendžiama. II Pasaulinio karo metu buvo sugriautas aikštę formavęs užstatymas (95% Šiaulių užstatymo), o jį atstatant nesilaikyta urbanistinio tęstinumo: pakeistas aikštės užstatymo mąstelis, dalis aikštės perimetro apželdinta medžiais, stipriai pasikeitė transporto intensivumas. Aikštės erdvė buvo pritaikyta okupantų paminklo pastatymui ir paradams prieš jį.
Kūrybinių dirbtuvių metu analizuojamos erdvės paminklas ar architektūrinis akcentas, skirtas pagerbti žuvusiems už Tautos Laisvę ir Nepriklausomybę (nustatyti Laisvės kovotojų atminimo įamžinimo priemonių (paminklas,memorialas, skulptūrų grupė, meninis akcentas ir t.t.) pobūdį ir meninę raišką).
Pasak vertinimo komisijos, visi trys apdovanoti darbai atitiko vieną iš svarbiausių kriterijų - harmoningą aikštės integravimą į egzistuojančią miesto struktūrą (XVIII a. reguliarų Šiaulių centro planą), vizualinių, funkcinių ryšių išsaugojimas ir atkūrimas.
Pasak komisijos nario architekto V.Rudoko, kūrybinių dirbtuvių rezultatai apskritai skatina persvarstyti strategines nuostatas dėl aikštės ir paminklo. Dauguma dirbtuvių projektų pademonstravo, jog aikštės erdvinei kompozicijai paminklas nėra būtinas. Antra vertus, pasak architekto, sprendimas statyti paminklą yra daugiau politinis, negu gimęs iš „ visuomenės užsakymo“.
Beje, kadangi vieno geriausio darbo išrinkta nebuvo, tolimesnis aikštės projektavimo procesas nėra iki galo aiškus. Pasak Šiaulių miesto vyr. architektės, komisijos narės Rasos Budrytės, tikriausiai su bendrove „Urbanistika“ (kuri rengia miesto centro detalųjį planą) bus kviečiamos dirbti visos trys laureatų komandos. Deataliojo plano koncepcija turi būti parengta ir patvirtinta iki 2011 m.
Kūrybinių dirbtuvių projektų ekspozicija patalpinta Šiaulių kultūros centre (Aušros al. 31), o nuo balandžio 19 d. ją planuojama perkelti į Parodų rūmus (Vilniaus g. 245).