Sodininkų bendrijos Lietuvoje yra populiari gyvenamoji vieta, ypač vasaros sezono metu, kai žmonės ieško ramios aplinkos poilsio ir žemės ūkio veiklai.
Tačiau ne visiems statiniams sodų bendrijose reikia statybos leidimo. Yra nustatyti tam tikri reikalavimai, pagal kuriuos tam tikro dydžio pastatai gali būti statomi be statybos leidimo.
Pagal Lietuvos įstatymus, statant namą sodų bendrijoje, reikėtų atsižvelgti į kelis svarbius aspektus: statinio paskirtį, dydį ir vietą.
Pagal galiojančias taisykles, nepriklausomai nuo paskirties, mažesni statiniai sodų bendrijose, kurių plotas neviršija tam tikro dydžio, gali būti statomi be statybos leidimo.
- Statinio paskirtis - statinys turi būti naudojamas tik pagal paskirtį, pavyzdžiui, kaip poilsio namelis, vasarnamis, vasaros sodo namas, o ne nuolatinio gyvenimo būstas.
- Statinio dydis - gyvenamojo namo plotas turi būti iki 50 m², o ūkinio pobūdžio pastato - iki 80 m².
- Teritorijų planavimas - net jei statinis atitinka šiuos dydžio reikalavimus, būtina patikrinti, ar sodų bendrijos teritorijoje pagal vietos savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus leidžiama statyti tokius pastatus.
- Statinio vieta - statinio vieta sodų bendrijoje taip pat turi atitikti bendruosius teritorijų planavimo reikalavimus.
Nors statybos leidimo nereikės, dažnai reikės pranešti savivaldybei apie numatomą statybą ir pateikti informaciją apie pastatą.
Kartais gali būti specialių sąlygų, pagal kurias tam tikri statiniai gali būti statomi didesni už nustatytus dydžius, tačiau tokiu atveju reikės gauti statybos leidimą.
Sodo namo šiltinimas, kaip statinio rekonstravimas ar remontas, gali būti atliekamas nerengiant teritorijų planavimo dokumentų, tačiau privaloma užtikrinti, kad pastorėjusios sienos nepažeistų minimalaus 3 metrų atstumo iki sklypo ribos be kaimyno sutikimo.
Sodo namo šiltinimas paprastai klasifikuojamas kaip statinio paprastasis remontas arba rekonstravimas (jei keičiami statinio išorės matmenys).
Atliekant darbus privaloma užtikrinti, kad statiniai nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.
Sodininkų bendrijos teritorija ir jos naudojimas
Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą.
Vadovaujantis Žemės įstatymu, mėgėjų sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei.
Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Bendrojo naudojimo žemė
Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu ir žemės mokesčiu neapmokestinama.
Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės.
Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra bendrijų iniciatyva įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iš bendrijų išperkama arba perduodama savivaldybėms ir (arba) savivaldybių valdomoms įmonėms.
Kai bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių (gatvių) kadastriniai matavimai yra atlikti ir keliai (gatvės) įregistruoti (įregistruotos) bendrijos nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre, bendrijų iniciatyva (bendrijos narių susirinkimo sprendimu) ir savivaldybės sutikimu keliai (gatvės) perleidžiami (perleidžiamos) savivaldybei nuosavybės teise sudarant sandorį.
Mėgėjų sodo teritorija ir keliai (gatvės) turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į mėgėjų sodo teritoriją atlikti pareigų specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai.
Statybos reikalavimai
Mėgėjų sodo teritorijoje nuosavybės teise valdomuose sodo sklypuose sodininkai (nekeisdami žemės naudojimo paskirties) statyti ar rekonstruoti gali tik parengę projektą (Statybos įstatymo nustatyta tvarka) bei gavę statybos leidimą (vienam gyvenamam ar sodo namui ir vienam jo priklausiniui).
Projektuojant, rekonstruojant, statant naują statinį keičiant statinio paskirtį, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv. m.
Mažinant atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu.
Pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.
Tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos.
Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
Želdinių tvarkymas ir priežiūra
Medžius ir krūmus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, - rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą.
Dekoratyvinės gyvatvorės sodinamos taip, kad užaugusios jų šakos nesiskverbtų į kaimyninį sklypą, gyvatvorės medžiai turi būti nuolat karpomi ir prižiūrimi, išlaikant jų aukštį iki 1,0-1,2 m.
Svarbiausia (pagal Želdynų įstatymą ir Žemės įstatymą) - nepažeisti kaimyninių žemės sklypų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų bei gyventojų teisių.
Ginčai dėl želdinių pasodinimo ir priežiūros, pažeidžiant kaimynų interesus, sprendžiami civiline tvarka.
Todėl, jei gretimo sklypo savininkas nepaiso teisėtų pretenzijų ir nesiekia susitarimo, belieka kreiptis į teismą.
Sodininkų teisės ir pareigos
Privačiose žemės valdose esančius želdinius sklypų savininkai ar valdytojai turi teisę tvarkyti savo nuožiūra.
Tačiau svarbu nepažeisti kaimyninių žemės sklypų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų bei gyventojų teisių.
Siekiant išvengti konfliktų, rekomenduojama laikytis sodininkų bendrijos vidaus tvarkos ir kitų taisyklių, nustatančių reikalavimus statinių statybai bei augalų priežiūrai ir tvarkymui sklypuose.
Jei šių reikalavimų laikytis nėra galimybės, būtina gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar bendrijos valdybos sutikimą arba sudaryti kaimynų susitarimą.
Jei ankščiau gauti sodininkų bendrijos valdybos sutikimai ar kaimynų susitarimai statyti arba želdinti per arti ribų yra pamesti (prarasti), rekomenduotina gauti rašytinius kaimynų sutikimus (susitarimus) bei pateikti jų kopijas sodininkų bendrijos valdybai saugojimui.
Už mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrijos bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą bei naudojimą atsakinga pati sodininkų bendrija.
Apibendrinant, svarbu, kad sodininkai laikytųsi nustatytų taisyklių ir reikalavimų, kad būtų užtikrinta darniai gyvenanti bendruomenė ir išvengta konfliktų.