Žvėryno gyventojai jaučiasi negirdimi Vilniaus miesto savivaldybėje dėl būsimų statybų. Šiame Vilniaus mikrorajone pastaruosius kelerius metus daugiabučių kompleksai dygsta kaip ant mielių.
Konfliktas kilo dėl planuojamo biurų pastato Sėlių g. 48. Vystytojų projektas netenkina kaimynystėje gyvenančių žmonių, kurie tikina, kad pakoregavus detalųjį planą nukentės jų gyvenimo kokybė. Tačiau labiausiai žvėryniečiai piktinasi net ne vystytojais, o Vilniaus miesto savivaldybe, kuri esą leidžia sklypo detalųjį planą koreguoti, o ne keisti, taip procesą gerokai palengvindama.
Žvėrynas yra labai autentiškas miesto rajonas, unikalus architektūrine ir savitos atmosferos prasme, taigi, plėtra šiame mikrorajone turi būti vykdoma itin atidžiai ir atsakingai.
Gyventojų nuomonė - tik formalumas?
Pagalbos Žvėryno gyventojai ieškojo net Seime, kur atsiliepė tik vienas parlamentaras - buvęs premjeras Algirdas Butkevičius. Surengtoje spaudos konferencijoje jis sakė, kad jam neatrodo tinkama, jog į gyventojų dalyvavimą teritorijų planavimo procese žiūrima ne kaip į privalumą ir būtinybę, o veikiau kaip į neišvengiamą formalumą.
Seimo narys kritikavo tvarką, kad derinimas su visuomene paliekamas privačiai bendrovei, o savivaldybė nuo proceso nusišalina, bet esą ar privati bendrovė, turinti verslo interesų, tikrai gali tinkamai viešinimą surengti.
A.Butkevičius priminė, kad Sėlių g. planuojamas verslo centras, šio sklypo detaliojo plano pakeitimus beveik visos institucijos buvo suderinusios, beliko Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos patikrinimas.
Tačiau gyventojai jam pateikė daug duomenų, argumentų, faktų, kurie esą kelia klausimų, ar detaliojo plano projektas atitinka galiojančius teisės aktus ir ar tinkamai buvo vykdomas derinimas su visuomene. „Persiuntus tą skundą gavome iš inspekcijos atsakymą, kad viskas atlikta tinkamai.
Visuomenei pateikti atsakymai surašyti motyvuotai, išsamūs, bet susitikus ir dar kartą aptarus šitą klausimą, pradėjome pirštais badyti į pažeidimus. Ir reikia pasakyti, kad inspekcija pasižiūrėjo atidžiau, nes nebuvo pateikta daugybės dokumentų ir pagrindimų, kurie turi eiti kartu su detaliuoju planu. Tai didelis pažeidimas. Po to inspekcija atsisakė tvirtinti detalųjį planą ir pavedė pataisyti pažeidimus“, - teigė A.Butkevičius.
Atmesta dukart
Detaliojo plano rengėjai pateikė pataisymus, tačiau inspekcija atmetė antrą kartą projektą, argumentuodama, kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į gyventojų pastabas ir svarstyta, ar tai nebuvo viešojo intereso pažeidimas.
„Kreipėmės net į Generalinę prokuratūrą, įtardami galimą viešojo intereso pažeidimą, bet Generalinė prokuratūra atsakė, kad viešasis interesas nebuvo pažeistas, ir tyrimo nepradėjo“, - sakė A.Butkevičius.
Vis dėlto inspekcijos sprendimą antrą kartą atmesti detaliojo plano pakeitimo projektą jis pavadino gyventojų laimėjimu, o valstybės - pralaimėjimu, nes priversti institucijas esą pavyko tik įdėjus titaniškas pastangas ir įsikišus politikams.
Kitas dalykas - detalųjį planą tvirtina tarybos nariai, išrinkti politikai, tačiau koregavimą gali patvirtinti administracija, kitaip nei pakeitimą - tuomet vėl reikia tarybos pritarimo.
Gyventojai piktinasi supaprastintu koregavimu
Sėlių g. 29 daugiabučio namo bendrijos valdybos narė Irmina Šimonėlytė teigė, kad į Seimo narį kreipėsi ir pagalbos sulaukė, kai visos durys į valstybines institucijas gyventojams užsidarė. Raštų gyventojai prirašė krūvas, tačiau tuo metu jau nebegaudavo atsakymų. Susidūrė jie ir su tuo, kad dėl kai kurių klausimų neaišku į ką kreiptis.
Anot gyventojų, detaliojo plano koregavimas buvo inicijuotas administracijos direktoriaus, tad koreguoti galima supaprastinta tvarka, nors esą Sėlių g. 48 sklype buvo keičiami beveik visi parametrai - aukštingumas, aukštų skaičius, pastato tankis ir kt.
Paklausę Vilniaus savivaldybės, kodėl ta tvarka yra supaprastinta, gyventojai sako sulaukę atsakymo, kad dėl to, jog nėra keičiami esminiai sklypo parametrai. „Tai mes bandome suprasti, kas būtų tie esminiai pakeitimai, jeigu beveik visi parametrai administracijos direktoriaus įsakymu siūlomi keisti“, - stebėjosi I.Šimonėlytė.
Ji priminė procesą, kad koregavimo projektas buvo sklandžiai tvirtinamas, nors į gyventojų pastabas nebuvo atsižvelgiama. Neefektyvi gyventojams atrodo ir komunikacija su projekto dalyviais, nes jie galėjo bendrauti su vystytojais.
O esą savivaldybė viešą neformalų aptarimą suorganizavo tik įsikišus žiniasklaidai, tačiau net ir tą susitikimą vedė vystytojų pasamdytas advokatas. „Net nežinau, kas gyventojams gali padėti. Nepadėjo nei dalyvavimas pikete prie savivaldybės, nei mero pažadas susodinti visus, ir gyventojus, ir vystytojus, prie bendro stalo ir bandyti surasti bendrą sprendimą. Mes liekame tarsi nuošalyje, dialogą galime bandyti užmegzti tik rašydami raštus institucijoms, kas atima iš mūsų daug laiko, o ir pačioms institucijoms yra gana sudėtinga“, - kalbėjo I.Šimonėlytė.
Sėlių g. 29 daugiabučio namo bendrijos narys Arūnas Stankevičius antrino kaimynei, kad šio proceso metu jie pastebėjo keistą dalyką: yra Vilnius, yra detalusis planas, o kartu egzistuoja sukurta schema, kaip atskirame sklype plėtotojas gali daryti, ką nori.
Jis akcentavo, kad tai Žvėrynas, visada buvęs unikalus gyvenamasis rajonas, tačiau dabar jie keičiasi į verslo, biurų centrų rajoną. „Mūsų noras būtų, kad jeigu detalusis planas keičiamas, jei sakoma, kad Žvėrynas nuo šiol bus verslo centrų mikrorajonas, tai tegu tai būna sakoma visiems.
Daug gyventojų, privačių asmenų, pirkdami nekilnojamąjį turtą, įvertina, ką perka, kur perka ir ko tikėtis ateityje, nes daugeliu atveju tai jų ilgalaikė investicija. Tad tu darai investiciją, o paskui kažkas viename ar kitame kabinete susiderina ir tai pakeičia, kad tai, kas žinoma visuomenei, nebūtinai yra tiesa. Tai yra teisėtų lūkesčių bet kurio visuomenės nario ignoravimas“, - sakė A.Stankevičius.
Būsimąjį verslo centrą šioje Žvėryno vietoje statys bendrovė „Citus“, tai bus jų biuras, tačiau gyventojai sako nesantys nusiteikę prieš konkretų vystytoją - jiems nerimą labiau kelia procesas, sukurtas manipuliuoti aplinka.
Panašių situacijų Žvėryne esama ir daugiau, todėl gyventojai ketina įkurti Žvėrynų bendrijų asociaciją, kuri atstovautų ne atskiroms gyventojų grupėms, bet leistų matyti visą Žvėryną ir jo problemas.
Savivaldybės pozicija
Vilniaus savivaldybė 15min patvirtino, kad yra išduotas statybos leidimas daugiabučio gyvenamojo namo griovimui Sėlių g. 48. Leidimas statyti nėra išduotas, kadangi dar nėra patvirtintas sklypo Sėlių g. 48 detalusis planas.
Gyventojams prieš Kalėdas, gruodžio 21-ąją, buvo nusiųstas atsakymas į jų užklausą. „Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius žemės sklypas, Sėlių g. 48, priskirtas vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinei zonai.
Šioje teritorijoje galimi skirtingi žemės naudojimo būdai, tarp jų Bendrasis planas numato galimybę nustatyti ir komercinės paskirties objektų teritorijų žemės naudojimo būdą“, - rašoma savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus Mindaugo Pakalnio pasirašytame atsakyme gyventojams „Dėl pasiūlymų ir pastabų dėl rengiamo Sėlių g. 48 detaliojo plano sprendinių“.
Būtent statant negyvenamąsias patalpas maksimalus užstatymo rodiklis siekia 2.0, o maksimalus aukštų skaičius siekia 4. Be to, Bendrasis planas nereglamentuoja tokių dalykų kaip maksimalus aukštingumas ar užstatymo tankis.
Todėl esą parenkant konkrečius užstatymo rodiklius žemės sklype koreguojant Žvėryno gyvenamojo rajono plano sprendinius buvo atsižvelgiama tiek į aplinkinio užstatymo kontekstą, tiek į žemės sklype suplanuotą komercinę veiklą.
Taip pat šiame rašte gyventojams priminta, kad dėl natūralaus apšvietimo užtikrinimo buvo atlikti insoliacijos skaičiavimai, o jie parodė, kad gretimuose gyvenamuosiuose namuose reikalaujamas minimalus insoliacijos kiekis bus išlaikytas. Pakartotiniai skaičiavimai bus atlikti ir rengiant techninį projektą.
Savivaldybės teigimu, aplinkos tarša irgi neviršys normų. „Parengtu Žvėryno gyvenamojo rajono plano sprendinių koregavimu žemės sklype, Sėlių g. 48, nėra keičiami Žvėryno gyvenamojo rajono plano tikslai ir uždaviniai, todėl šio plano keitimas nėra privalomas.
Taip pat koreguojant Žvėryno gyvenamojo rajono plano sprendinius sklype, Sėlių g. 48, nėra būtinas strateginio poveikio aplinkai vertinamas, tuo pačiu ir paties Žvėryno gyvenamojo rajono plano keitimas“, - savivaldybės sprendimus aiškino M.Pakalnis.
Seimo narys A.Butkevičius pranešė, kad kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, Aplinkos ministeriją, Vilniaus miesto savivaldybę „dėl galimų teisės aktų pažeidimų vykdant Vilniaus miesto Žvėryno mikrorajono plėtrą“.
Kaip rašoma pranešime, parlamentaras prašo pagal kompetenciją atsakingai išnagrinėti teritorijų planavimo procesą Sėlių g. 48 sklype, siekiant užtikrinti darnų teritorijų planavimą, taip pat įvertinti galimus teisės aktų pažeidimų atvejus.
Į parlamentarą kreipėsi Žvėryno gyventojai, teigdami, kad planuojamas projektas, jų nuomone, nedera su gyvenamojoje teritorijoje leistinais objektais, o detalusis planas tik koreguojamas, o ne keičiamas.
Į tai atsakydama Vilniaus savivaldybė pakartojo tą patį, ką jau ne kartą teigė Žvėryno gyventojams. „Pagal šiuo metu galiojančio Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius žemės sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos funkcinę zoną, kurioje galima ne tik gyvenamoji teritorija (vienbučiai, dvibučiai, daugiabučiai ir kt.), bet ir komercinės paskirties objektų teritorijos, t. y. rengiamas detaliojo plano koregavimas neprieštarauja bendrojo plano sprendiniams.
Detalusis planas vis dar yra rengiamas, peržiūrimas ir koreguojamas. Teritorijų planavimo dokumentų rengimas (koregavimas ar keitimas), viešinimas, derinimas ir tvirtinimas yra reglamentuotas teisės aktais (LR teritorijų planavimo įstatymas, kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės ir kitais teisės aktai). Jei yra pažeidžiama nors viena procedūra, parengtas detalusis planas negali būti tvirtinamas.
Norime pabrėžti, kad bendruomenė pastabas koreguojamo detaliojo plano sprendiniams galėjo teikti, kuomet buvo atliekamos viešinimo procedūros. Taip pat svarbu paminėti, kad detalusis planas vis dar yra rengiamas, peržiūrimas ir koreguojamas“, - teigiama savivaldybės komentare.
Teisinės konsultacijos ir gyventojų nuogąstavimai
Sėlių g. 29 namo savininkų bendrijos atstovas Arūnas Stankevičius 15min sakė, kad gyventojai konsultavosi su teisininkais ir išgirdo, jog Vilniuje šiuo metu daryti pakeitimus, kurie įteisina planuojamų statybų pokyčius, labai lengva. „Iš esmės užtenka vieno įsakymo, kuris leidžia apsvarstyti galimybę keisti detalųjį planą vieno sklypo ribose. Tuo remiantis prasideda visas procesas, kurio daugiau niekas nekontroliuoja, tik pati savivaldybė.
O rezultatas yra, kad duodamas leidimas keisti statybų parametrus. Mums teisininkai, kurie specializuojasi šioje srityje, sako, kad tokių pavyzdžių Vilniuje pastaruoju metu daugybė. Tai savivaldybės lygmens sprendimai, tad tai daugiau politinė valia, o ne kažkoks bendras reguliavimas“, - sakė A.Stankevičius.
Dar viena teisininkų įžvalga, anot Sėlių g. 29 gyventojų bendrijos atstovo, yra apie tai, kad savivaldybė savo sprendimais palikusi landą verslininkams neva lengviau pasiekti savo tikslų. Tačiau čia irgi susiduriama su kontrolės išorėje klausimu - tik pati savivaldybė galinti nusistatyti savo veiklos taisykles.
O jeigu miesto taryba nepriima kitokio sprendimo, situacija išlieka tokia pati. „Mes teiravomės ir dėl kreipimosi į prokuratūrą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Bet išgirdome, kad prokurorai tiria, jeigu padarytas nusižengimas, o šiuo atveju nusižengimo nėra, viskas legalu, deklaruojama, kad viskas vyksta pagal galiojančius teisės aktus.
Tai, kad jie padaryti dirbtinai kiauri, to prokuratūra netiria. Tad į juos kreiptis dabar negalim, kol nepadarytas pažeidimas, nes jo teisiniu aspektu ir nėra. Tokioje ir esame situacijoje. Senas namas jau nugriautas, bus formuojamas verslo centrų kvartalas ir Žvėrynas taps ne Žvėrynas“, - kalbėjo A.Stankevičius.
Gyventojai svarsto toliau plėtoti diskusiją, ar viskas šioje situacijoje vykdoma teisingai, taip pat ketinama ieškoti ekspertų, architektų, higienos specialistų, kurie įvertintų projektą ir patartų. Galbūt tokiu būdu pavyktų pasiekti, kad su daromais pakeitimais visi kaimynai bent jau būtų viešai supažindinami, o ne tik jie patys atsitiktinai apie tai sužinotų.
Kiti projektai Žvėryne
Prie Žvėryne tyvuliuojančio tvenkinio turėtų iškilti keturių aukštų daugiabutis su požemine automobilių stovėjimo aikštele.Pasak bendruomenės valdybos pirmininkės Danutės Jokubėnienės, mažesnė bėda būtų, jei ten būtų statomas kotedžas. Tačiau dabar detaliajame plane numatytas griozdas jautrioje ir gražioje rajono vietoje.
Anot D.Jokubėnienės, viskas prasidėjo, kai nedidelis sklypas prie tvenkinio buvo grąžintas savininkui, po to kelis kartus perparduotas.Sumanymas statyti daugiabutį su požemine aikštele Žvėryno bendruomenei atrodo netinkamas jau vien dėl to, kad toje vietoje po žeme teka daugybė šaltinių, maitinančių tvenkinius, kurie ir taip jau senka.
„Be to, prie sklypo nėra privažiavimo, tad sugalvota prie pat tvenkinio kranto, apsaugos zonoje, tiesti kelią“, - stebėjosi D.Jokubėnienė. Siūlomas įvažiavimas į sklypą - vos 2 metrai nuo tvenkinio kranto, tai iš esmės nepriimtina kultūros vertybės atžvilgiu.Kuriozas: kelias planuojamas ne tik vandens telkinio apsaugos zonoje, bet net jo šlaite. Beje, toje vietoje jis itin aukštas, 6-8 metrų. Tiesiant kelią šlaitą reikėtų arba visiškai nukasti, arba pilti daugybę grunto.
Formuodamas sklypą restitucijai šioje teritorijoje Miesto plėtros departamentas privalėjo numatyti ir privažiavimą prie jo.Jau prieš penkerius metus per to paties sklypo detaliojo plano svarstymą aktyvistai siūlė ieškoti kito, alternatyvaus, kelio į sklypą.
Vienas pasiūlymų buvo kreiptis į savivaldybę dėl galimo įvažiavimo iš Blindžių gatvės. Tuo metu ši buvusio stadiono teritorija priklausė Užsienio reikalų ministerijai.Dabar šioje teritorijoje jau planuojamos statybos, tad savivaldybė privalėtų ieškoti kitų būdų šiai problemai išspręsti.
Anksčiau jie buvo pareiškę, kad užstatymo aukštis iki 22 metrų leistinas Žvėryno šiaurinės dalies planavimui, o šiai teritorijai, esančiai šalia kultūros vertybės, ant tvenkinio skardžio, neturėtų būti taikomas.Jų įsitikinimu, negalimas šiai teritorijai ir detaliojo plano siūlomas 70 procentų užstatymo tankis, kuris pažeistų ne tik kultūros vertybės vizualinę apsaugą, bet ir aplink esančios rekreacinės teritorijos egzistavimą.
Prieštaraujantys statyboms bendruomenės nariai priminė, kad darbai planuojami antrojoje Neries terasoje, saugomoje kaip upės karkasas.Žvėryno vandens malūno tvenkiniai maitinami ne tik šaltinio Latgalių gatvėje ir aplink esančių versmių, bet ir gruntinio vandens, atitekančio iš šiaurinės Karoliniškių kalvų dalies, todėl teritorijos detaliajam planui buvo būtini hidrologiniai tyrimai. Jie nebuvo pateikti.
Žvėryno bendruomenės atstovai išgirdo neigiamą atsakymą.Vandens malūnas yra šalia numatyto keturių aukštų daugiabučio namo. Tačiau Kultūros paveldo departamento vadovai įsitikinę, kad specialiojo plano net neįmanoma parengti, nes teritorija mažesnė negu 2 hektarų.Tiesa, vandens malūnas, kaip ir sklypas planuojamam daugiabučiui, patenka į Vilniaus senamiesčio ir miesto istorinės dalies apsaugos zoną.Jai taikomi paveldosaugos reikalavimai.
Situacija Lapių gatvėje
Keli susirūpinę vilniečiai kreipėsi į „Delfi“ redakciją įtardami galimai neteisėtus veiksmus vystant vieną NT projektą.Gyventojų teigimu, Žvėryne, Lapių gatvėje, vystomas NT projektas, kurio oficiali paskirtis dokumentuose yra administracinė. Projektiniuose pasiūlymuose, kurie skelbiami viešai ir yra visiems prieinami, matyti, kad šiame statinyje numatyta ir gyvenamosios paskirties patalpų - butų.
Pirmieji šio Lapių gatvėje vystomo projekto pasiūlymai Vilniaus miesto savivaldybei buvo pateikti dar 2018 metais. Tuomet atsakingi savivaldybės ekspertai projektą su pastabomis grąžino projektuotojams. Šie projektą pakoregavo ir 2019 metais savivaldybėje jis buvo patvirtintas.
Kaip „Delfi“ redakcijai pasakoja projekto vystymo eigą stebėję vilniečiai, 2020 metais, jau pradėjus statybas, projekto rengėjai dar kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydami patvirtinti tam tikrus pakeitimus, tarp jų ir antstatų įrengimą.
Šių naujausių projekto pasiūlymų, kurie taip pat yra prieinami viešai, vasario pradžioje nagrinėtose vizualizacijose buvo matyti, kad keliose antstatuose esančiose patalpose pavaizduotos lovos, staliukai. Tai Žvėryno gyventojams sukėlė pasipiktinimą: ar vystytojas tikisi, kad apeis įstatymus, ribojančius pastato dydį, ir pasitelkdamas antstatus kaip technines patalpas, įrengs jose apartamentus?
Anot jų, daug klausimų kelia oficialus pastato statusas. Kaip jau buvo minėta, tai - administracinės paskirties pastatas, todėl kyla klausimų, ar jam galioja tokie patys maksimalaus užstatymo, tankio ir pan. reglamentai.
„Delfi Būstas“ atsakymų į gyventojų keliamus klausimus pasiteiravo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI). Gautame atsakyme teigiama, kad nei užstatymo intensyvumo, nei užstatymo tankio apskaičiavimas nepriklauso nuo pastato paskirties.
Pastato paskirtis, kaip teigiama VTPSI atsakyme, turi atitikti teritorijų planavimo dokumentais nustatytą žemės sklypo naudojimo būdą. Tačiau atitinkamos paskirties pastate gali būti ir kitų paskirčių patalpų nei esamo pastato paskirtis.
Kalbant apie antstatus, VTPSI aiškina, kad tai - patalpa (patalpos), įrengta (įrengtos) virš pastato viršutinio aukšto, turinti (turinčios) atskirą stogą ir kurios (kurių) plotas, matuojamas pagal jos (jų) sienų išorės matmenis, yra mažesnis nei pusė pastato viršutinio aukšto ploto.
Kai antstato plotas yra didesnis nei pusė pastato viršutinio aukšto ploto, jis laikomas pastato aukštu. „Bendruoju atveju antstato (kaip ir kitų statinių dalių) paskirtis nustatoma pagal jo naudojimo tikslą (pvz., žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai)“, - teigia VTPSI.
Minėto projekto Lapių gatvėje vystytojas yra UAB „Ikeira“, o projektuotojai - UAB „JP Architektūra“. Projekto vadovas yra Algirdas Kaušpėdas, o projekto dalies vadovas - Vilija Kaušpėdienė.
„Delfi“ pasiteiravo architekto A. Kaušpėdo, kodėl šiemet nuspręsta siūlyti projekto pakeitimus ir kaip projekto rengėjai reaguoja į gyventojų nuogąstavimus. Anot A. Kaušpėdo, projekto keitimai yra gana įprasta praktika vystant nekilnojamojo turto projektus, kai pradėjus statybas koreguojami tam tikri techninio projekto sprendiniai.
Projekto vadovas tęsia, kad projekto vystytojas būsimo pastato Lapių gatvėje aukštį yra numatęs pagal šiuo metu visuomenei pristatomą naująjį Vilniaus miesto bendrąjį planą, kuris dar nėra patvirtintas. Architektas pabrėžia, kad šiuo metu suplanuotas pastato aukštis neviršija būsimų aukščio ribojimo reglamentų.
Pasak A. Kaušpėdo, projektuojamame pastate numatomos administracinės (biuro) paskirties patalpos ir gyvenamieji butai. Antstatai taip pat tiks ir administracinei, ir gyvenamajai paskirčiai.
Savivaldybės pozicija dėl antstatų
Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausias architektas Mindaugas Pakalnis „Delfi Būstas“ sako, kad jau pradėjus vystyti projektą dar kartą teikti pasiūlymus dėl jo keitimo yra kiekvieno, projekto autoriaus teisė. M. Pakalnis tęsia, kad tokie atvejai nėra labai dažni ir jie būna dviejų rūšių: kai projektiniai pasiūlymai teikiami antrą kartą prieš statybas arba tik jas pradėjus, kol objektas dar nėra pastatytas, ir norima padaryti pakeitimus sulaukus savivaldybės ir gyventojų reakcijos. Ir yra kitas atvejis, susijęs su nelegalia statyba.
M. Pakalnis pripažįsta, kad antstatus reglamentuojantys teisės aktai yra pasenę ir sudaro galimybes įgyvendinti tai, ko kiti statybas reglamentuojantys teisės aktai neleidžia. „Tokiu būdu atsiranda ir cokoloniai aukštai, antstatai, mansardos, kuriose dar įrengiama antrasolė, ir jau vietoj 4 aukštų namo turime 7 aukštų namą.
Pagal įstatymą tokios konstrukcijos yra galimos. Pirmiausia, tai yra įstatymų bėda. Reikia aiškiau apibrėžti, kas yra aukštas. Jeigu tas antstatas yra gyvenamos patalpos, tai akivaizdu, kad tai aukštas. Aš suprantu, jei tas antstatas yra lifto patalpa, ar ventiliacinių įrenginių vieta ant stogo. Tokiu atveju tai yra techniniai antstatai. Bet, kai yra statomas papildomas aukštas su funkcija, tai turėtų būti laikoma aukštu. Bet, deja, teisės aktai sako kitaip“, - komentuoja Vilniaus miesto Vyriausiasis architektas.
Architektų bendruomenės nuomonė
Apie tokiais atvejais susidarančią prieštaringą situaciją savo nuomonę turi Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas Aurimas Sasnauskas. Anot jo, projektuojant antstatus dažniausiai įstatymai nepažeidžiami, tačiau spragų juose tikrai yra. „Architektų sąjunga nepritaria tokiam architektūrinio projektavimo keliui ir ieško būdų, kaip su tokio tipo projektavimo būdais kovoti.
Tam yra įkurta Vilniaus skyriaus architektūros-urbanistikos ekspertų taryba, į kurią periodiškai Vilniaus miesto Vyriausiojo miesto architekto skyrius atsiunčia nagrinėti pasirinktus atskirus projektus, kurie kelia klausimų dėl architektūrinių sprendinių kokybės. Architektų sąjunga organizuoja ir architektūrinius konkursus, kuriuose vertinama architektūrinė kokybė.
Pašnekovas tęsia, kad architektas su užsakovu suderina projektavimo užduotį pasirašydamas projektavimo sutartį. Matydamas, kad užsakovo norai yra neadekvatūs arba yra noras ieškoti landų įstatymuose, architektas visada turi teisę nesutikti su užsakovo projektavimo užduotimi.