Užstatymo Zonos Koregavimas Be Sutikimo: Teisiniai Aspektai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami teisiniai aspektai, susiję su užstatymo zonos koregavimu be savininko sutikimo, nagrinėjant įvairias situacijas ir teisės aktus, reglamentuojančius statybos procesus Lietuvoje.

Statybos Leidimai ir Užstatymo Reglamentai

Ūkinio pastato statybai reikalingas leidimas. Jis turi tilpti į užstatomo ploto ribas ir tilpti į nustatytus sklypo užstatymo reglamentus. Dažniausiai Vilniaus rajone yra apie 23% ir 0.4 intensyvumas. Skaičiuokite kiek namas užima ploto ir kiek planuojate pastatyti lyginant su visu sklypu.

Statybos Leidimas Rekonstrukcijai

Ar galima gauti statybos leidimą pastato rekonstrukcijai (sodo, Vilnius), jeigu topo nuotraukoje (ir apskritai) yra likę tik monolitiniai pamatai? Kiek naudos iš senų pamatų - negaliu pasakyti, čia konstruktoriaus žodis, gal juos ir pavyks integruoti į naują statinį. Dabartiniai gyvenamieji namai turi atitikti A++ klasę. Turi būti išlaikyti atstumai nuo kaimynų, suprojektuotos komunikacijos, parkingai, žalios erdvės.

Bendro Įvažiavimo Klausimai

Turite išsiaiškinti bendro keliuko statusą. Ar tai servitutinis keliukas, ar įregistruotas registrų centre, ar dokumentuose užfiksuota, kad turite teisę juo važiuoti?

Žemės Pardavimas ir Bendrasavininkų Sutikimas

Ne, parduoti be bendrasavininkių sutikimo negalite. Turite pirmiausia siūlyti Jiems pirkti Jūsų dalį. Yra du keliai:

1. Darote Naudojimosi tvarką, pasirašote pas Notarą ir parduodate savo dalį.
2. Darote projektą ir pasidalinate žemę, po to parduodate savo žemę.

Valstybinės Žemės Klausimai

Dabar reikia suformuoti sklypą apie namą, išpirkti arba išsinuomoti. Kainos už 1 arą labai skirtingos, priklausomai nuo vietos.

Statyba Miesto Ribose

Galima, bet procesas vyksta kitaip. Projektuojamas naujas namas ir ten numatoma po to nugriauti senąjį, jei jis nėra saugotinas. Gaunate statybos leidimą, pastatote naują namą ir griaunate senąjį.

Angaro Išplėtimo Dokumentacija

Manau, kad reikia paprašyti Projektavimo sąlygų rekonstrukcijai. Kai gausite atsakymą - spręsti apie reikiamus projektus.

Nebaigtos Statybos Fiksavimas

Kviečiatės matininką, kuris padaro Inventorinę bylą kur užfiksuoja jau esamus padarytus darbus ir registruojate Registrų centre.

Valstybinės Žemės Pirkimas

Tas valstybinis sklypelis turi būti iki 4 arų ir atitikti Įsiterpusio sklypo reikalavimus.

Sodybos Atkūrimas Regioniniame Parke

Čia procesas bus ilgas, prašymai, atmetimai, archyvai, gal ir net teismai ir tik tada jau geodeziniai matavimai, namų valdos suformavimas, išmiškinimas, keliuko įteisinimas, kitos komunikacijos. Klausimų daug, bet manau į juos galima rasti atsakymus.

Laikino Namelio Statyba Žemės Ūkio Paskirties Sklype

Prūdą galite kasti iki 10 a. be leidimo, jei sklypas nėra pajūrio ar kitokioje saugotinoje zonoje. Jei į namelius atvesite komunikacijas - jie jau nebus laikini statiniai.

Reikalavimai Pastato Statybai Po Žeme

Mano žiniomis bet koks statinys turi būti min 3 metrai nuo kaimyno ribos.

Valstybinės Žemės Įsigijimas su "Bandotakiu"

Norint įsigyti valstybinę žemę, reikia gauti Savivaldybės pritarimą įsigyti.

Ūkininko Sodybos Įkūrimas

Geriausia dabar 2 ha plote daryti Kaimo plėtros projektą, gauti statybos leidimą ir pasistatyti namą. Namą statyti viename iš šonų, kad ateity, pilnai įregistravę 100% baigtumą, galėsite planuoti likusios laisvos žemės pvz. 1,5 ha perspektyvą.

Įvažiavimo į Sklypą Nustatymas

Įvažiavimas į sklypą būna nurodytas Sklypo plane.

Ūkinio Pastato Atskyrimas Daugiabučio Namo Sklype

Taip, galima. Mano patirtimi darbą skirstau į du etapus - pirmas dokumentų analizė, paruošimas ir prašymo savivaldybei pateikimas 150 EUR, plius atsakymo gavimas - 150 EUR. Trukmė 3- 6 mėn. Antras - jei teigiamas atsakymas - projektavimas žemėtvarkinių arba detalių planų, kainos ir terminai aptariami turint sąlygas.

Paskirties Pakeitimas

Jei reikia daryti projektą užtrunka apie metus, o pagrindiniai aspektai dėl būdo keitimo - kokioje teritorijoje sklypas pagal Bendrąjį planą ir kaip buvo šis sklypas suformuotas.

Pastato Naudojimo Paskirties Keitimas

Paskirties keisti nereikia, o tik Naudojimo būdą, parašykite prašymą į Savivaldybę, pridėkite Registro pažymėjimą ir planą, turėtų pakeisti įsakymu be jokių papildomų projektų.

Sklypas Pagal Pasislinkęs Kelis Metrus

Taip, lygiagrečiai darykitės kadastrinius matavimus, ieškokite senu riboženklių, jei jų nėra, kartu su kaimynais nusistatykite naujas ribas ir išsaugokite savo bendrą plotą.

Vasarnamio Statyba Žemės Ūkio Paskirties Sklype

Zemes ukio paskirties sklype statyti be leidimo draudziama, nes gadinate dirvozemi, o gal ir pralaida turi apsaugos zonas. Jei pirtis registruota Registru centre - gal imanoma kazka is jos padaryti. Reikia analizuoti Jusu dokumentus, situacija ir tada numatyti galimybes.

Žemės Ūkio Paskirties Sklypo Vertimas Į Namų Valdą

Pirmiausia reikia atlikti dokumentų, sklypo, bendrojo ir kitų planų analizę. Tada bus galima atsakyti ar galima keisti paskirtį. Tokią analizę darau - terminas apie 2 savaites. Kaina - 300 EUR. Jei po to darysime paskirties keitimą - sumokėta suma įeis į projekto kainą.

Galimi atsakymai:

• keisti negalima
• bus pakeista direktoriaus įsakymu - nieko primokėti nereikės
• bus pakeista formavimo pertvarkymo projektu - primokėti 1700 EUR
• bus pakeista detaliuoju planu - kaina priklausys nuo ploto ir gali siekti 4 - 5 tūkst. EUR.

Detaliųjų Planų Koregavimo Problemos

Korupcijos rizikos analizėje pirmiausia atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisinis reglamentavimas ir jo taikymo praktika sudaro sąlygas piktnaudžiauti detaliojo plano koregavimo procedūra. „Atkreiptinas dėmesys, kad naujai įsigaliojęs teisinis reglamentavimas, nustatantis kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų keitimo ir koregavimo aspektus, tapo dar labiau painesnis ir dviprasmiškesnis, teritorijų planavimo dokumentų keitimo ir koregavimo procedūrų ribos tapo labiau aptakesnės.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 315 punkte įtvirtinta, kad konkrečiu atveju planavimo organizatorius nusprendžia, ar detalusis planas turi būti keičiamas, ar gali būti koreguojamas, išskyrus šiame punkte nurodytus atvejus, kai detalusis planas turi būti keičiamas. Tokiu būdu valstybės ar savivaldybės institucijoms suteikiama dar platesnė diskrecija spręsti dėl procedūros taikymo. Tai, kad patobulintas teisinis reglamentavimas neįnešė aiškumo ar skaidrumo į aptariamų procedūrų procesus, matyti ir praktikoje.

Detaliojo plano koregavimas vietoje pilnos teritorijų planavimo dokumentų keitimo procedūros rėmėsi ir tebesiremia savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais įsakymais tik vienam sklypui, o tai atskirais atvejais atveria kelią esminiams detaliojo plano pokyčiams: esmingai išdidinant pastato tūrį, aukštingumą, keičiant sklypo paskirtį“, - teigiama STT atliktame vertinime.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje pateikiamos informacijos galima matyti, kad detaliųjų planų koregavimo procesas vyksta labai intensyviai, per dieną galima suskaičiuoti nuo kelių iki dešimties viešinamų dokumentų.

„Taigi, dviejų teritorijų planavimo procedūrų - detaliųjų planų koregavimo ir keitimo - konkurencija teritorijų planavimo procesą daro painų, neaiškų ir neskaidrų. Keičiant detalųjį planą privaloma praeiti visas detaliojo plano rengimo procedūras, pradedant nuo planavimo sąlygų gavimo, o tai reiškia, kad išduodant naujas planavimo sąlygas bus vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais.

Koreguojant detalųjį planą, planavimo sąlygos praktiškai nerengiamos, o tai reiškia, kad sudaroma galimybė nereaguoti į įvykusius teisės aktų pakeitimus arba pakitusią planuojamos teritorijos aplinką. Galiojantis ir prieš tai galiojęs reglamentavimas leidžia koreguoti detalųjį planą keičiant sprendinius, t. y. numatant visai kitą reglamentą, nei buvo. Dėl to kyla klausimas, ar tai gali būti vadinama detaliojo plano koregavimu.

Be to, atliekant detaliojo plano korektūrą, išlieka galimybė nesivadovauti galiojančiu miesto bendruoju planu, o tik tuo, kuris galiojo detaliojo plano rengimo metu, nes patvirtinus naują bendrąjį planą anksčiau patvirtinti detalieji planai liko galioti. Painumo ir neaiškumo kyla ir tuomet, kai, pavyzdžiui, pakeičiamas žemės naudojimo būdas, aukštingumas, užstatymo intensyvumas, tankis, o užstatymo zona ar linija yra paliekama. Kyla klausimas, ar ir tokiu atveju tai būtų vertinama kaip detaliojo plano koregavimo procedūra, nes keičiami ne visi sprendiniai.

Manytina, kad pats dviejų galimybių - keisti ir koreguoti detalųjį planą - buvimas yra žalingas darnaus, tvaraus ir skaidraus teritorijų planavimo proceso atžvilgiu. Pažymėtina dar ir tai, kad, kaip nurodoma teismų praktikoje, detalusis planas yra individualus teisės aktas, todėl jis gali būti tik keičiamas“, - dėstoma STT analizėje.

Ir čia STT pirštu beda į Aplinkos ministeriją, kuri turi surasti būdų, kaip šią spragą užkišti. „Akivaizdu, kad tik išsprendus sistemines problemas per teisinio reguliavimo tobulinimą ir tinkamos praktikos formavimą būtų pasiektas interesų balansas, sudarytos vienodos veiklos sąlygos verslui, visiems procese dalyvaujantiems subjektams, kiltų mažiau ginčų, dėl ko reikėtų mažiau valstybės lėšų viešojo intereso gynimui vėlesniuose etapuose. Tik aiškios ir nuoseklios taisyklės bei efektyvios jų laikymosi užtikrinimo priemonės leistų pasiekti teisinių santykių stabilumą, keltų pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, užkirstų kelią piktnaudžiavimui procedūromis“, - rašoma STT atliktame antikorupcinio vertinimo ataskaitoje.

Ir čia pat Aplinkos ministerijai pateikiamas konkretus pasiūlymas atsisakyti detaliųjų planų koregavimo galimybės: „Siekdami skaidraus, aiškaus, teisiškai nepriekaištingo teritorijų planavimo proceso ir tinkamos, pakankamos šio proceso valstybinės priežiūros, siūlome tobulinti teisinį reglamentavimą ir keisti Teritorijų planavimo įstatymo bei Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 318 punkto nuostatas, atsisakant šiose taisyklėse įtvirtintų detaliųjų planų koregavimo atvejų. Arba numatyti kitą alternatyvų teisinį šių kategorijų reglamentavimą, tinkamai atribojantį detaliųjų planų koregavimo ir keitimo aspektus, pvz., nustatant, kad koregavimas galimas tik taisant technines klaidas arba aiškiai įvardinti esminius sprendinius, kuriuos galima tik keisti ar pan.“

Rekonstrukcija ir Piktnaudžiavimo Galimybės

Antras apsektas, į kurį dėmesį atkreipė STT: statinio naujos statybos ir statinio rekonstrukcijos definicijų tapatumas sudaro sąlygas korupcijos rizikai pasireikšti. Ką tai reiškia? Kaip nustatė STT, dabartinis teisinis reglamentavimas reiškia, kad nesant statinio antžeminės dalies, statytojui ne giliau kaip 0,5 m atradus kažkokį laikančios konstrukcijos elementą, statytojas įgauna teisę interpretuoti statybos rūšį ne kaip naują statybą, o rekonstrukciją bei suteikia teisę didinti priestato plotą ir statyti naują statinį, kuriam netaikomi reikalavimai, skirti naujai statybai. Taigi, apsukrūs statytojai šia spraga gali nesunkiai pasinaudoti.

„Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo nuostatų, didelių skirtumų tarp naujos statybos atstatant buvusį statinį ir rekonstrukcijos sąvokų nėra ir dažnu atveju sudėtinga atskirti šias dvi statybos rūšis. Toks aptariamų nuostatų suniveliavimas sudaro sąlygas korupcijos rizikai pasireikšti, renkantis netinkamą statybos rūšį tam tikroje miesto teritorijoje, o savivaldybės administracija dažniausiai nekvestionuoja šios rūšies pasirinkimo“, - teigiama STT analizėje.

STT klausimų sukėlė savivaldybės darbuotojų veiksmai Ir čia pat pateikiamas konkretus pavyzdys Vilniuje - Ratnyčios g. 38. STT pažymėjo, kad 2021-08-12 Vilniaus miesto savivaldybė išdavė leidimą rekonstruoti statinį (- ius) Ratnyčios g. 38.

Iš IS Infostatyboje esamos informacijos, duomenų bei dokumentų matyti, kad 2021-01-06 Vilniaus miesto savivaldybės administracija patenkino prašymą informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus ir 2021-01-28 įvyko susirinkimas, visuomenei viešai pristatyti rekonstravimo projekto projektiniai pasiūlymai. Projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte nurodoma, kad sklype yra medinis vieno aukšto gyvenamas namas, kurio bendras plotas - 44,45 m2. Sklype rengtas esamo vienbučio gyvenamo namo rekonstravimo į keturis blokuotus vienbučius gyvenamuosius namus projektas. Žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

Aiškinamajame rašte taip pat rašoma, kad esamo pastato antžeminės konstrukcijos nugriaunamos, dalis pamatų išardomi. Nauji pastatai projektuojami ant dalies esamų pamatų, pakeičiamos pamatų laikančios konstrukcijos kitomis, įrengiamos naujos laikančios konstrukcijos. „Sklypo sutvarkymo plane labai aiškiai nurodomi esamas neva rekonstruojamas ir būsimi projektuojami nauji pastatai. Akivaizdu, kad ant 44,45 m2 namo dalies pamatų sudėtinga suprojektuoti 343,9 m2 rekonstruojamą statinį ar šiuo atveju - keturis statinius. Tačiau vis dėl to tokių statinių statyba yra įvardijama kaip vieno pastato rekonstrukcija ir leidimas išduotas būtent rekonstruoti pastatą, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams matant projektinius pasiūlymus“, - rašoma antikorupcinio vertinimo ataskaitoje.

Galiausiai STT klausimų sukėlė Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojų veiksmai. STT nurodė, kad 2021-02-11 IS Infostatyba pateikiamas prašymas Nr. PSP-100-210211-00409 pritarti projektiniams pasiūlymams tų pačių keturių blokuotų vienbučių gyvenamųjų namų Ratnyčios g. 38, Vilniuje, rekonstravimo projektui. Vilniaus savivaldybės administracijos atsakingas asmuo, tikrinęs šiuos projektinius pasiūlymus ir prie jo pridedamus dokumentus, atmetė prašymą.

IS Infostatyboje pateikiamose pastabose dėl atmetimo nurodoma, kad „<...> įvertinę Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 11 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 5 straipsnyje minimus architektūros kokybės kriterijus bei nagrinėjamos teritorijos konteksto urbanistinę situaciją, kurioje vyrauja vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų užstatymas, informuojame, kad pritarti projektiniams pasiūlymams negalime ir teikiame šias pastabas: prašome nagrinėti sklype planuojamų blokuotų vienbučių pastatų skaičiaus mažinimą atkreipiant dėmesį į gyvenamosios aplinkos užstatymo principą bei parametrus: siekiant darnios teritorijos plėtros 8,71 arų sklype toleruotinas būstų skaičius būtų ne didesnis nei 3 būstai. <...> Planuojamų gyvenamųjų patalpų insoliacija, natūralus ir dirbtinis apšvietimas turi atitikti STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimus. Automobilių stovėjimo vietas numatyti sklypo ribose nepažeidžiant gretimų sklypų naudotojų pagrįstų interesų bei vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Atlikus Projektinių pasiūlymų koregavimą pagal pateiktas pastabas juos viešinti STR 1.04.04:2017 nustatyta tvarka <...>“.

Tačiau, kaip nustatė STT, IS Infostatyba nei informacijos apie projektinių pasiūlymų koregavimą, nei apie koreguotų viešinimą, nėra. „Dar daugiau - informacinėje sistemoje nėra ir pritarimo projektiniams pasiūlymams. Po 2021-02-11 atmesto prašymo pritarti projektiniams pasiūlymams eina 2021-04-26 prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą dvibučiam gyvenamam namui rekonstruoti.

Tęsti statybos leidimo dokumento išdavimo procesą VMSA nepritarus projektiniams pasiūlymams leidžia Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatos, nustatančios atvejus, kada projektinių pasiūlymų pateikimas ir pritarimas nėra privalomas, o projektuotojas (statytojas) savo nuožiūra gali juos teikti tiek viešinimui, tiek pritarimui. Apie tai, kad projektiniams pasiūlymams nėra pritarta, nurodoma ir statytojo viešoje erdvėje pateikiamoje informacijoje apie statomus statinius. Be to, ten pat nurodoma, kad pastatytų namų kiekis yra 4“, - pažymėta STT ataskaitoje.

Taip pat STT atkreipė dėmesį, kad nepateikiant pritarimui pakoreguotų projektinių pasiūlymų, išvengta pakartotinės viešinimo procedūros, taip pat projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, kuri teikiama derinti savivaldybės administracijos direktoriui.

Galiausiai STT kilo klausimas, ar techniniame projekte pateikiamas suprojektuotas dvibutis yra buvusio rekonstruojamo 44,45 m2 vienbučio vietoje. O dabar grįžkime prie Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojų, kurių veiksmai STT sukėlė įtarimų.

„Kelis kartus tam pačiam savivaldybės valstybės tarnautojui atmetus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą dėl techninių aspektų pastarasis dokumentas, suderinus su visomis privalomomis institucijomis, 2021-08-12 dieną išduodamas kito savivaldybės valstybės tarnautojo. „Tačiau reikia pažymėti, kad vis dėlto realiai pastatyti keturi, o ne du gyvenamieji pastatai, tai galime matyti statytojo viešojoje erdvėje pateikiamose statybų nuotraukose ir projekto aprašyme (namų kiekis - 4). Antra vertus, kyla abejonių dėl to, ar keturi blokuoti vienbučiai tame pačiame žemės sklype nėra daugiabutis. Šio žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, o daugiabutis pastatas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostata, - tai trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas“, - teigiama STT vertinime.

Ir čia STT nustatė dar vieną įdomią detalę: statytojas statybas pradėjo neturėdamas savivaldybės išduoto statybos leidimo.

„Būtina pažymėti faktą, kad 2021-06-18 statytojas sumoka įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. Tai reiškia, kad jis pradėjo ir pastatė statinius dar neturėjęs išduoto statybą leidžiančio dokumento (SLD Nr. LRS-01-210812-00113 rekonstruoti statinį išduotas 2021-08-12). Tačiau techninis projektas nagrinėjamas, jam teikiamos pastabos bei institucijų pritarimai ar nepritarimai, projektuotojų yra taisomas nuo 2021-06-01 iki 2021-07-27. Atsižvelgiant į tai, kad statinys jau pastatytas, techninio projekto taisymas šiuo atveju yra tik formalus procesas, kadangi paties statinio ar kitų techninių parametrų pakeisti ar pritaikyti techniniam projektui būtų sudėtinga, o galbūt neįmanoma“, - konstatavo STT.

Savivaldybės Veiksmai ir Naujas Statybos Leidimas

Dėl šio atveju Vilniaus miesto savivaldybės išduoto statybos leidimo teisėtumo STT paprašė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atlikti tyrimą. Ši Delfi teigė tyrimą jau pradėjusi.

Delfi užfiksavo dėmesio vertą detalę. STT savo antikorupcinio vertinimo išvadas paskelbė birželio 13 d. Jose keliamas nuogąstavimas, kad savivaldybė Ratnyčios g. 38 galėjo išduoti neteisėtą statybos leidimą. Ir pavedė atlikti Statybos inspekcijai tyrimą dėl išduoto leidimo teisėtumo. Tačiau tą pačią dieną, kai viešai buvo paskelbtos STT išvados, Vilniaus savivaldybė Ratnyčios g. 38 išdavė naują statybos leidimą.

Taigi, savivaldybės paklausėme, kodėl ji nusprendė išduoti naują statybos leidimą? Kuo šis statybos leidimas skyrėsi nuo pirmojo?

Savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas perdavė tokį atsakymą: „Atsakant į pirmąjį ir antrąjį klausimus - pirmasis statybą leidžiantis dokumentas buvo išduodamas projekto 0 (nulinei) laidai ir įteisinti savavališką statybą. Nukrypstant nuo pirminio projekto (Laida 0) buvo parengta projekto Laida A, pateiktas prašymas ir panaikinant pirminį statybą leidžiantį dokumentą išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Antrasis leidimas buvo išduodamas A laidai ir taip pat savavališkai statybai įteisinti, nes statant nebuvo laikomasi 0 (nulinės) projekto laidos.“

Be to, savivaldybės klausėme, kurie jos darbuotojai dėjo parašus ant abiejų statybos leidimų adresu Ratnyčios g. 38? Vis dėlto savivaldybė konkrečių pavardžių neįvardijo.

Taip pat paklausėme, ar savivaldybės vadovai atliko vidinį patikrinimą dėl šiame sklype išduoto statybos leidimo? Galiausiai, savivaldybės vertinimu, ar šiame sklype galėjo būti suderintos statybos, į kurias dėmesį atkreipė STT?

I. Kuzas perdavė štai tokį atsakymą: „Vidinio patikrinimo neatlikome. Minimas statybą leidžiantis dokumentas jau pripažintas negaliojančiu.

Ši lentelė apibendrina pagrindinius žemės naudojimo paskirties keitimo aspektus ir galimas kainas:

tags: #uzstatymo #zonos #koregavima #be #sutikimo