Statant namą, svarbu pasirūpinti ne tik pačiu pastatu, bet ir jo aplinka. Tvoros ir pamatai yra esminiai elementai, užtikrinantys pastato stabilumą ir saugumą. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius tvorų tipus, medžiagas ir kainas, taip pat pamatus, grunto tipus ir stogo dangos pasirinkimo kriterijus.
Medinė tvora
Pamatai: Svarbiausias Statybos Elementas
Pamatų kaina paprastai sudaro 15-20 proc. viso statinio karkaso kainos, o jei statomas ir rūsys - iki 30 proc. Jei namas statomas ant šlaito arba drėgnoje vietovėje, pamatai kainuos dar daugiau. Daugelis užsakovų renkasi tipinį projektą, norėdami sutaupyti, tačiau tokiuose projektuose būna apskaičiuoti tipiniai pamatai, kuriuos kiekvienu atveju reiktų skaičiuoti atskirai. Prieš skaičiavimus būtina atlikti inžinierinius geologinius tyrimus, kurių metu bus ištirtos grunto savybės planuojamoje statybų aikštelėje. Būsimoje aikštelėje reikia atidžiai nužymėti būsimo pastato kontūrus, nes nedideli ir akiai nepastebimi netikslumai pasirodys statybų metu.
Norint projektą pritaikyti konkrečiai vietovei, reikia žinoti tos vietos grunto tipą, įšalimo gylį ir gruntinių vandenų kiekį, jų lygį, paviršiaus reljefą ir pan. Pamatų liejimą reikėtų patikėti profesionalams, nes nedideli po žeme paslėpti defektai išryškėja ne iš karto. Vėliau juos ištaisyti gali būti labai sunku arba net neįmanoma.
Pamatų Tipai Pagal Konstrukciją
- Juostiniai pamatai: Atlaikys plytinę apdailą ar dujų silikato blokelių sienas.
- Stulpiniai pamatai: Galima kloti pigiausius mažai įgilintus pamatus, jei gruntas nesiplečiantis. Sienojai privalo būti tik mediniai.
- Ištisiniai pamatai: Geriausias variantas - ištisinė gelžbetoninė plokštė po visu namu, kuri yra ir pamato pagrindas, ir rūsio grindys.
- Poliniai pamatai: Pastaruoju metu mažaaukščiams namams vis plačiau imami naudoti.
Pastato pagrindas būna dviejų tipų - natūralus ir dirbtinis. Natūraliu laikomas gruntas, esantis po pamatais ir pasižymintis laikančiosiomis savybėmis. Jos užtikrina pastato stabilumą ir tolygų sėdimą. Geromis laikančiosiomis savybėmis nepasižymintis gruntas, kurį reikia papildomai tvirtinti arba keisti, vadinamas dirbtiniu.
Labai dažnai pamatų tipą ir dydį lemia grunto tipas. Kiek gruntas įšąla, priklauso ne tik nuo geografinės vietos padėties, bet ir nuo gruntinių vandenų. Temperatūrai tapus minusine, drėgnas gruntas peršąla, ledu tampantis vanduo išsiplečia maždaug 10 proc. ir dėl to vyksta grunto plėtimasis. Žiemą gruntas tarsi mėgina išstumti pamatus iš žemės ir, atvirkščiai, mėgina įtraukti pavasarį, kai tirpsta ledas. Kadangi skirtingose pamatų vietose tai vyksta nevienodai, gali prasidėti pamatų deformacijos ar net atsirasti įskilimų. Besiplečiantis gruntas gali pakelti net ir visą pastatą, tačiau skirtingose sklypo vietose skirtingu intensyvumu.
Pamatų tipai
Gruntų Tipai
Visi gruntai skirstomi į dvi grupes: besiplečiančius gruntus ir nesiplečiančius. Besiplečiantiems gruntams priskiriami molingi, smėlingi (smulkaus ir dulkinio smėlio), stabiablokiai gruntai, kuriuose yra daugiau kaip 15 proc. molio priemaišų. Smulkaus smėlio drėgnas gruntas vadinamas plaukiojančiu ir ant tokio statyti negalima. Stambiablokiai gruntai su smėlio priemaišomis, stambaus ir vidutinio stambumo žvyringas smėlis, kuriame nėra molio priemaišų, priskiriami prie nesiplečiančių.
- Uoliniai gruntai: Ypač tvirti, nesispaudžia, atsparūs vandeniui ir šalčiui, neišplaunami ir nesiplečiantys. Pamatus galima kloti tiesiai ant jų, tačiau tokie gruntai mūsų kraštuose labai reti.
- Smėlio gruntai: Sudaro dalelytės nuo 0,1 iki 2 mm. Jie skirstomi į žvirgždėtus, stambius, vidutinio stambumo ir dulkinius.
- Molingi gruntai: (Smėlio ir molio mišinys) yra labai smulkių dalelyčių (mažiau negu 0,005 mm), kurios turi daugybę kapiliarių, todėl lengvai sugeria vandenį.
Renkantis aikštelę statyboms, vertėtų rinktis vietą su nesiplečiančiu arba mažiausiai besiplečiančiu gruntu. Jis peršalimo lygyje, kuriame bus klojami pamatai, yra vienalytis. Prieš klojant pamatus reikėtų paruošti pagalvę iš nesiplečiančio grunto (smėlio, žvirgždėto smėlio ir pan.). Pagalvė drėgname grunte veiks kaip drenažas. Virš pamatų ir hidroizoliacijos, kuri saugo pamatus nuo kapiliarinės drėgmės, eina ne žemesnis kaip 0,5 m cokolis.
Mažai įgilinto pamato konstrukcinę schemą reikia sudaryti tik apskaičiavus galimas gruntinio pagrindo deformacijas. Šios deformacijos turi būti mažesnės už leidžiamas pasirinktos konstrukcijos namui, todėl antžeminė namo dalis vertinama ne tik kaip apkrova, bet ir kaip aktyvus konstrukcijos elementas: standesnio statinio mažesnės sąlyginės gruntinio pagrindo deformacijos. Namo sienų medžiaga tiesiogiai susijusi su grunto plėtimusi: mažesniam yra didesnis sienojų pasirinkimas.
Pamatų Hidroizoliacija
Hidroizoliacija saugo pamatus nuo kapiliarinės drėgmės. Vienas hidroizoliacijos būdas - apsauginių ekranų sukūrimas. Nuo seno tam naudojamas sutankintas paprastas molis (40-50 cm. sluoksnis). Kiek geresnis variantas yra betonitinis molis, nes jis saugo pamatus būdamas 1-2 cm. storio. Naujausias gaminys - polimerinės geomembranos. Jų privalumai: ilgaamžiškumas, atsparumas agresyviai aplinkai, atsparumas konstrukcijų deformacijai ir grunto judėjimui.
Nuo seno pamatų apsaugai naudojamas bitumas - įprasta, paprasta ir nebrangi medžiaga, tačiau reikia nepamiršti šios medžiagos trūkumų - eksploatacijos laikas neviršija 6 metų. Naftos bitumo trumpalaikiškumas leido rinkoje atsirasti rimties konkurentams - sintetinės smaloms (polimerams). Tepamai hidroizoliacijai priskiriamos ir cementinės-polimerinės mastikos, kurias sudaro sausas cemento ir mineralinių priedų mišinys.
| Hidroizoliacijos Tipas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Bitumas | Paprastas, nebrangus | Trumpalaikis (iki 6 metų), neatsparus žemai temperatūrai |
| Sintetinės smalos (Polimerai) | Ilgaamžiškesnis už bitumą | Gali būti brangesnis |
| Cementinės-polimerinės mastikos | Gerai sukimba su pagrindu, atsparios deformacijoms | Reikalauja kruopštaus paruošimo |
Rūsio hidroizoliacijos pradžiamokslis: kuri sistema tinkamiausia jūsų projektui?
Tvoros: Saugumo ir Privatumo Garantas
Užtvarai ir tvoros, pagamintos iš kelių rūšių statybinių medžiagų, vadinamos kombinuotomis. Kelių medžiagų, pvz., medienos ir plytų, akmens ir vielos tinklo, profnastilo ir plytų, betono blokelių ir suvirintų sekcijų derinys gali sukurti pačio įvairiausio dizaino tvoras. Labai svarbus veiksnys yra išlaidų mažinimas: kombinuotos tvoros su plytiniais stulpais statyba bus pigesnė, nei tvora, pastatyta vien iš plytų.
Kombinuota tvora su plytiniais stulpais
Kombinuotų Tvorų Elementai
- Dekoratyviniai betono blokai: Gaminami modernia įranga ir naudojami kaip atramos montuojant tvoras. Priekinis dekoratyvinio betoninio bloko paviršius yra skaldyto akmens imitacija. Jie yra stiprūs, patvarūs, atsparūs visoms oro sąlygoms ir yra gana nebrangūs. Vienas blokas pakeičia 12 plytų, todėl statant atramas iš blokų galima sutaupyti laiko ir pinigų.
- Plytiniai stulpai: Mūrinami iš apdailos plytų. Tokie tvorų stulpai yra tvirti, atsparūs įvairioms oro sąlygoms, dekoratyvūs, puikiai dera prie kitų pastatų iš plytų.
- Gelžbetoniniai stulpai: Neturi tokios patrauklios išvaizdos kaip stulpai iš plytų ar blokų, tačiau yra labai tvirti, ilgaamžiai ir prieinami net nelabai pasiturintiems klientams.
Kombinuotoms tvoroms reikalingi poliniai gręžtiniai arba monolitiniai juostiniai pamatai, beje, pastarieji geriau. Šiuo atveju tvora bus patvaresnė ir stabilesnė.
Stogo Danga: Apsauga ir Estetika
Stogo danga - vienas svarbiausių fasado akcentų. Sukurkite unikalius derinius pasirinkdami panašius langų ar jų apvadų ir stogo atspalvius - taip turėsite sėkmingai užbaigtą fasado vaizdą. Lietuvoje dažniausiai yra pasirenkama stogo skarda, beasbestinis šiferis, bituminės dangos (čerpelės ar prilydoma danga) bei keraminės ir betoninės čerpės. Išskirtinesni pasirinkimai - skalūnas, fibrocementinės plokštelės.
Stogo dangos
Stogo Dangos Pasirinkimo Kriterijai
- Stogo nuolydis: Skirtingo nuolydžio stogai paprastai dengiami skirtingomis stogo dangomis. Tarkim, čerpės gali būti montuojamos tik ant šlaitinių stogų, o prilydoma danga - ant plokščių arba labai mažą nuolydį turinčių stogų.
- Stogo konstrukcija: Svarbu tampa, ar stogo danga bus klojama ant naujos ar senos konstrukcijos medienos, kiek svers pati stogo danga (itin aktualu renovuojant stogą), kokia galima sniego bei vėjo įtaka stogui ir pan.
- Stogo montavimas: Kiekviena stogo danga turi savo montavimo instrukcijas, tad labai svarbu jų laikytis, kad stogas tarnautų ilgai.
- Stogo dangos ilgaamžiškumas: Kiekvienas gamintojas savo dangai suteikia garantiją, tad norint įsigyti originalią prekę, stogo dangą vertėtų rinktis iš patikimo, ilgametę patirtį turinčio pardavėjo.
Stogo Dangos Kainos
Stogo dangos kaina - vienas pagrindinių klausimų iš ją besirenkančių. Dažniausiai kaina skaičiuojama vienam kvadratiniam metrui. Reikėtų nepamiršti, kad stogo konstrukciją sudaro ne tik pati stogo danga, bet ir jos tvirtinimo elementai bei montavimo darbai, tad ir lyginti reikėtų bendrą stogo kvadratinio metro kainą.
Reitinguojant stogo dangas pagal kainą, iš pigiausių būtų bituminė danga (bituminiai lakštai, prilydoma danga) ar plieninė stogo skarda, brangiausių - čerpės ar natūralaus akmens skalūnas.