Žižmariškio Vienkiemis: Kaimo Sodybos Aprašymas ir Karstinių Įgriuvų Problema

Žižmariškis - vienkiemis Kupiškio seniūnijoje, Antašavos parapijoje, nutolęs 14 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Kupiškio. Ši vietovė, įsikūrusi prie Pyvesos dešiniojo kranto, iš šiaurės ribojasi su Samanynės mišku.

Žižmariškyje įsikūrusi vienintelė ūkininko Ričardo Barzdenio sodyba, kurią nesunku pasiekti žvyrkeliu pro Antašavą ir Daršiškių kaimą. R. Barzdenis yra žinomas žmogus rajone, o jo vienkiemis turi savitą istoriją.

Vienkiemio Istorija ir Atgimimas

„Čia ne kaimas, o vienkiemis“, - sako Ričardas Barzdenis. Pasak jo, ne visoms vietovėms taip pasiseka kaip Žižmariškiui. Vienkiemis melioracijos buvo nušluotas, bet Ričardo dėka vėl atgimė.

Ūkininko senelis Dominykas su močiute Ona čia persikėlė gyventi iš Navikų kaimo, kai iš Povilo Brazdžiūno nusipirko ūkį. Iš viso turėjo 64 hektarus žemės. Ričardo tėvai, Juozas ir Aldona Liuda Barzdeniai, taip pat gyveno šiame vienkiemyje. Tėvukas buvo savanoris, priklausė Šaulių sąjungai ir buvo ištremtas į Sibirą, kur praleido dešimt metų. Grįžęs į Lietuvą, vedė jau būdamas brandaus amžiaus.

Senoji tėvų sodybvietė su žeme buvo sulyginta 1983 metais. Nebeliko tuo metu ir dar 13-15 kaimyninių vienkiemių Užubaliuose, Daršiškiuose, Kundriškiuose, Vosniūnuose (Panevėžio r.). Grįžęs iš tremties tėvukas klėtyje langą išpjovė ir ten pradėjo kurtis. Iš pradžių buvo du kambariukai, vėliau ir trečią padarė. Tame iš klėties perdarytame name užaugo su broliu.

Naujas namas pastatytas vietoj buvusios pirtelės, kuri vėliau perdaryta į kalvę. Kelias į Daršiškius irgi ėjo ties ta vieta, kur dabar anūkams pastatytas žaidimų namelis, pro naują namą, pro buvusį Baltrėnų vienkiemį, kur šiandien žaliuoja pievos.

Baigęs vidurinę mokyklą, Ričardas įstojo į tuometinę Lietuvos žemės ūkio akademiją, įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę. Sugrįžo dirbti į Antašavą, nes čia buvo gavęs paskyrimą. Gyveno pas tėvus. Kai 1989 metais vedė, kolūkis davė butą Antašavoje. Pradėjo ūkininkauti 50 hektarų žemės turėdamas nuo 1992 metų. Dabar turi vidutinį pieno ūkį, 300 hektarų žemės. Ganyklų plotai aplink namus. Yra keletas pagalbininkų. Padeda ir dukros.

Ūkininkavimas ir Hobis

Žemė Žižmariškyje akmenuota, prie smėlio ir durpės. Ūkininkas su žmona Lidija nutarė užsiimti pienininkyste. Ričardas savo dukroms sako, kad savas ūkis yra sveiko gyvenimo būdo variantas.

Ričardui žvėrininkystė (danieliai ir dėmėtieji elniai), medžiokliniai šunys skalikai - tik hobis. Vilkai neseniai 50 jų sudorojo. Pasak ūkininko, požiūris į vilkus neteisingas. Per mažai jų leidžiama sumedžioti. Lietuvoje vilkų priviso per daug. Nuolat kenčia gyvulių augintojai.

Apsilankę danielių aptvare su sodybos šeimininku nuėjome į čia pat stovintį medinį namelį su terasa. Jo viduje sienos nukabinėtos elnių, stirnų, briedžių ir kitų žvėrių ragais ir kaukolėmis. Tarp jų įsiterpia ir informacija apie lietuvišką medžioklinių šunų skalikų veislę, eksponuojami diplomai, taurės ir kitokie apdovanojimai, gauti skalikų varžybose, vykusiose įvairiose šalyse. Nuo 2008 metų Žižmariškyje pas R. Barzdenį kovo pabaigoje vyksta Aukštaitijos regiono skalikų augintojų sambūriai.

Istoriniai Faktai

„Kupiškėnų enciklopedijoje“ Vidmantas Jankauskas ir Alvydas Totoris pateikia duomenis, kad nuo XVI a. šios vietos priklausė Upytės valsčiaus Gikonių vaitijos Daršiškių kaimui. Nuo XVI a. pab. 1663 metais čia minimas Daršiškių kaimo užusienis Jogailiškis, kuriame gyveno valstietis Matulis. Vėliau šis užusienis jau vadintas Žižmariškiu, bet ilgai buvo negyvenamas. 1825 metais buvo priskirtas Stumbriškio palivarkui, o 1849 metais - Stumbriškio valstybiniam dvarui.

1911 metais matininkai N. Naumovas ir M. Višnevskis kaimą išskirstė į vienkiemius. P. Brazdžiūnas 1914 metais savo ūkį Žižmariškyje už 12 700 rub. pardavė Dominykui Barzdeniui iš Subačiaus valsčiaus, o pats nusipirko Antašavos dvaro centrą.

1949-1956 metais Žižmariškis priklausė „Žalgirio“, 1959-1992 metais - Antašavos kolūkiui. 1982 metais kovo 29 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku vietovė panaikinta. 1992 metais čia naujus namus pasistatė ūkininkas R. Barzdenis.

Karstiniai Reiškiniai Lietuvoje

Nors pastaraisiais dešimtmečiais daugiausia naujų paviršinių karstinių reiškinių paprastai susiformuodavo pavasarį ar rudenį, pernai tokių įgriuvų atsirado jau baigiantis metams, gruodžio mėnesį.

Ypač nerimo sukėlė nauja karstinė įgriuva Vilkų miške, Panevėžio rajone. Ją aptiko į medžioklę išsiruošęs miško savininkas. Medžiotojas pasakoja, kad netikėtoje vietoje atsiradusi įgriuva vos nepasiglemžė jo šunų - juos teko gelbėti iš daugiau kaip 5 metrų gylio duobės, kurios skersmuo buvo apie 6 metrus.

Panevėžio rajone, Krekenavos seniūnijoje esančiame Vilkų miške, atsivėrusi smegduobė nustebino ir karstinius reiškinius tyrinėjančius geologus. Jie atskubėjo apžiūrėti naujų įgriuvų - mat vieta, kur pastebėta smegduobė neįeina į šalies karstinių procesų teritoriją. Atvykę geologai netoli naujosios įgriuvos rado ir kelias daug senesnes smegduobes. Tai rodo, kad tokių karstinių reiškinių čia gali būti ir daugiau. Todėl LGT specialistai dabar tikslina šio karstinio rajono ribas.

Iš naujų smegduobių paminėtina praėjusį pavasarį Pasvalio rajone, Trečionyse, prie Biržų-Raubonių kelio atsiradusi 2,7 m skersmens ir apie metro gylio karstinė įgriuva. Ji tarsi pažymi šio kelio 200 m ilgio ruožą, ties kuriuo nuo 2006 metų susidaro įspūdingi karstiniai reiškiniai. Po vieną naują nedidelę karstinę įgriuvą užfiksuota Biržų, Ringailių, Juodelių, Paežerių kaimuose, dvi - Užubaliuose, šešios - Karajimiškio kaimo vakarinės dalies laukuose.

Smegduobės ir Vienkiemiai

Smegduobėmis itin turtingas Biržų rajonas. Pernai Kirkilų kaime karstinių įgriuvų plotas padidėjo todėl, kad čia prasmego kai kurie ežerėlių krantai. Viena tokių įgriuvų - 12 m ilgio - susidarė Kirkilų (Ilgojo) ežero rytinio pakraščio krante.

Pasak geologų, labai atidžiai reikia stebėti Šlepščių ir Rimgailių kelią, kurio važiuojamoji dalis ties autobusų stotele tarp Šlepščių ir Ežerėlių kaimų jau dabar pastebimai įlinkusi. Tai beveik 8 m ilgio, 4 m pločio ir apie 30 cm gylio įslūga, vietoj kurios bet kada gali susiformuoti nauja karstinė įgriuva.

Naciūnų Kaimo Gyventojų Patirtis

Naciūnų kaime gyvenanti Stasė Briedienė net neabejoja, kad po šeimos namu yra didžiulė ertmė, į kurią bet kada galima nugarmėti. Prieš septynerius metus su šeima į vienkiemį atsikrausčiusi moteris dabar jau turi ne vieną įrodymą, kad šiame name gyventi pavojinga.

Atvykę naujakuriai nieko blogo neįtarė net ir tada, kai Stasės mamos padovanoto namo kieme, vieną rytą vos keli metrai nuo langų išvydo smegduobę. Apie pusantro metro pločio ir metro gylio duobę jie patys užpylė žemėmis. Maždaug prieš pusmetį moteris, būdama namuose, po grindimis išgirdo garsų braškėjimą ir stiprų dundesį. Išėjusi į kiemą S. Briedienė nieko įtartina nepastebėjo. Tačiau nerimą dar labiau pakurstė jos sutuoktinis Rimantas. Vyras prisipažino, kad tokį garsą namuose jis jau kartą girdėjęs. Tai atsitiko praėjusių metų sausį, kai S. Briedienė gulėjo ligoninėje.

Sodybos gyventojams nerimą kėlė ir daugiau įtartinų požymių: skylanti namo siena, vienoje namo dalyje iš po grindų besiveržiantis šaltis ir drėgmė.

Geologiniai Tyrimai ir Savivaldybės Pagalba

Praėjusį rudenį į S. Briedienės sodybą buvo atvažiavę geologai. Jie nemokamai netoli namo rankiniu būdu padarė du gręžinius bei atliko vadinamuosius elektotomografinius tyrimus. Nustatyta, kad po namu, maždaug pustrečio metro gylyje, iš tiesų yra tuštuma ir gyventi name - pavojinga.

Geologijos tarnyba pranešė Biržų rajono savivaldybės administracijai, kad „geologinė situacija šiame sklype yra potencialiai pavojinga naujų karstinių įgriuvų susidarymo atžvilgiu ir gyventojų saugumas sietinas su padidinta rizika“.

Po ilgų svarstymų Biržų rajono taryba nusprendė skirti iš rajono biudžeto 8000 eurų, kad sodyboje būtų atlikti keliasdešimties metrų gylio geologiniai gręžiniai. Po to bus padaryta išvada, ar name pavojinga gyventi ar ne.

Karstinių Įgriuvų Susidarymo Priežastys

Dėl ko žemėje atsiveria gilios įgriuvos (geologai jas vadina karstinėmis)? Pasirodo, kalčiausias minkštas požeminis gruntas. Ten, kur arti žemės paviršiaus stūkso karbonatinių klinčių, dolomito ar gipso klodai, požeminis vanduo šias minkštas uolienas ilgainiui išplauna. Kai susiformuoja pakankamai didelė požeminė ertmė, dirva staiga įgriuva - štai ir visa paslaptis. Ypač minkštų gipso klinčių klodų yra aplink Pasvalį bei Biržus. Tas pats klodas tęsiasi ir į Latviją, kone iki pat Rygos. Tad karstinių įgriuvų gausu ir kaimyninėje Latvijoje.

Tokių vandens išplautų požeminių įgriuvų ir net didžiulių urvų gausu daug kur pasaulyje: Čekijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Kinijoje, JAV, Argentinoje ir t.t. O pavadinimas „karstinė įgriuva“ kilęs iš regiono Slovėnijoje, kuris vadinamas Kras, kurio vokiškas pavadinimas yra „Karst“. Ten buvo ištirtos pirmosios tokios įgriuvos.

Lietuvoje užregistruota apie 15 000 smegduobių. Jos išsibarsčiusios didesniame nei 700 kvadratinių kilometrų plote.

Karvės Ola

Lietuvoje bene garsiausia įgriuva (tiksliau - visa jų virtinė), yra Biržų pašonėje. Dar 1964 metais ši vieta paskelbta geologiniu draustiniu. Čia užsukęs rasi Ievos, Lapės, Geologų smegduobes, bet pati didžiausia ir garsiausia - Karvės duobė.

Žmonės pasakoja, kad po to niekas nebedrįso leistis į olą, ten tik buvo metamos Mantagailiškio dvarponio karvių gaišenos. Tačiau praėjo du amžiai, Karvės olos, kaip ir kitų įgriuvų šlaitai, įvirto. Tad, ištyrę Karvės olą, speleologai rado keletą ilgų gilių urvų. O prieš dešimtmetį staiga vėl virtęs šlaitas beveik visai užvertė landą į karvės olos dugną.

tags: #uzubaliuose #kaimo #sodyba