Užutrakio dvaro sodybos istorija ir architektūra

Vaizdingame pusiasalyje tarp Galvės ir Skaisčio ežerų, pačiame Trakų ežeryno centre, įsikūrusi Užutrakio dvaro sodyba. Tai viena ryškiausių ir kultūriškai vertingiausių dvarų sodybų Lietuvoje, įkurta XIX-XX a. sandūroje.

Pusiasalis ir aplinkinės žemės nuo XVI a. pradžios priklausė totorių didikams. Per savo istoriją pusiasalis pakeitė daug savininkų. XIX a. antrojoje pusėje jį įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius (1835-1891 m.). Tuo metu Tiškevičiai jau rezidavo netoliese - Trakų Vokėje ir Lentvaryje. Galime teigti, kad XIX a. Tiškevičiai buvo LDK sostinių Vilniaus-Trakų ašies saugotojai.

Dvaro sodybą, kurią matome šiandien, įkūrė jo sūnus, taip pat Juozapas (1868-1917), su žmona lenkų kunigaikštyte Jadvyga Svetopolk-Četvertinska.

Dvaro klestėjimo laikotarpis

Dvaro klestėjimo laikotarpis, vadinamas „aukso amžiumi“, truko vos du dešimtmečius - nuo 1897 iki 1917 metų - kai čia gyveno grafas Juozapas Tiškevičius su žmona, lenkų kunigaikštyte Jadvyga Svetopolk-Četvertinska.

Vis dėlto, pasitelkę žymius menininkus iš užsienio - architektą Juzefą Hussą iš Lenkijos ir kraštovaizdžio architektą Édouard'ą François André iš Prancūzijos - dvaro šeimininkai sukūrė išskirtinio grožio architektūros ir gamtos dermę. Kūrėjai subtiliai pajuto ir meistriškai išnaudojo vietovės reljefą bei kraštovaizdžio unikalumą, sukurdami erdvę, kuri žavi ir šiandien.

Pagal lenkų architekto Juzefo Husso projektą ant Galvės ežero kranto, tiesiai prieš Trakų pilį, grafas Juozapas Tiškevičius pastatė prabangius neorenesanso ir neoklasicizmo bruožų turinčius rūmus su įspūdinga, atvirais paviljonais karūnuota terasa. Nuo jos atsiveria kerintys Galvės ežero ir Trakų salos pilies reginiai.

1897-1901 m. ant ežero kranto iškilo elegantiški rūmai, primenantys užmiesčio vilą. Baltuose interjeruose, įrengtuose Liudviko XVI stiliumi, gausybė langų ir veidrodžių kūrė šviesos pripildytų rūmų įspūdį. Pirmajame aukšte yra septynios simetriškos salės su dideliais stačiakampiais langais, o pačiame pastato viduryje - holas ir per stogą apšviečiama laiptinė. Antrajame aukšte - kuklios gyvenamosios patalpos su keturkampiais langais.

Iš pagrindinės arba pokylių salės buvo galima išeiti į ežero terasą, nuo kurios atsivėrė įspūdinga panorama: Galvės ežero vandenyse išnyrantys romantiški viduramžių pilies griuvėsiai, medinis senasis Trakų miestas su bažnyčios bokštų siluetais, Bražuolės kalvynas horizonte.

Priešais rūmus suprojektuoti taisyklingų formų (prancūziški) parteriai su karpomų liepų alėjomis, ornamentiniais gėlynais, marmuro vazomis ir skulptūromis. Didįjį parterį papuošė XVIII a. prancūzų skulptoriaus A. Coysevox skulptūrų, vaizduojančių romėnų deives Dianą ir Florą bei nimfą Hamadriadę, kopijos, o mažąjį - romėnų vyno dievo Bakcho skulptūra ir antikinio stiliaus biustai.

Užutrakio parkas

Unikalus Trakų kraštovaizdis ir išskirtinė vietovės aura darė įtaką ne tik grafo pasirinkimui čia gyventi bei vėlesniam jo ir visos šeimos prisirišimui prie Užutrakio, bet ir ypatingam jo dėmesiui supančiai aplinkai. Ją sutvarkyti grafas patikėjo žymiam prancūzų kraštovaizdžio architektui Eduardui Fransua Andrė.

Įžymusis specialistas jau buvo gerai pažįstamas su Tiškevičiais. Jis kūrė Lentvario, Trakų Vokės ir Palangos dvarų parkus. Į Užutrakį E. F. Andrė atvyko 1898 m. ir suplanavo jo kūrybai būdingą mišraus stiliaus parką.

Vaizdingas, garbingos istorijos prisodrintas kraštovaizdis padiktavo būsimo parko planą. E. F. Andrė netruko pastebėti, kad Užutrakio dvaro parkas turėjo puikią vandens temą ir ją sėkmingai išplėtojo.

Užutrakio parke pavienių medžių, želdynų, dirbtinių tvenkinių, ežerų ir salų dėka buvo sukurtas įspūdingas peizažas, kuriame sunku būdavo nusakyti, kurioje vietoje prasideda ir baigiasi riba tarp sausumos ir vandens. Šiam įspūdžiui pasiekti Užutrakio pusiasalyje buvo įrengta daug dekoratyvinių tvenkinių.

E. F. Andre meistriškai išnaudojo kontrastingą pusiasalio peizažą, dirbtinių uolų kompozicijomis pabrėždamas jo kalvas, o didingą Galvės ir Skaisčio spindesį papildydamas pažemėjimuose ir pelkutėse iškastų tvenkinių veidrodžiais.

Šiame parke gyvena voverės, stirnos, priskaičiuojama net 7 šikšnosparnių rūšys. Tvenkiniuose ir šalia jų galima sutikti retų rūšių varlių, paprastąjį ir skiauterėtąjį tritoną, ūdrų. Senuosius parko medžius lanko geniai, meletos, pelėdos.

Parkas - ne vienintelė asmenukės verta vieta. Juozapo Tiškevičiaus iniciatyva XIX a. pabaigoje suprojektuotų dvaro rūmų terasoje atsiveria pasakiški vaizdai į Galvės ežerą ir Trakų salos pilį, o romantišką įspūdį sustiprina praplaukiantys laivai.

Verta aplankyti, nes:

• Itin kruopščiai restauruoti dvaro pastatai užburs prancūzų estetika: rūmų architektūra primena Mažojo Trianono (pranc. Petit Trianon) rūmus Versalyje, Liudviko XVI interjerai su paauksuotais baldais pakeri to meto prabanga.
• Pamatysite didžiajame parteryje atkurtas XVIII a. skulptūras, kurių originalai saugomi Luvro muziejuje. Jų autorius - žymus to meto prancūzų skulptorius Antuanas Coysevox.
• Rūmus juosia prancūziški parteriai ir peizažinis parkas, kur auginamos senovinių veislių rožės, alyvos ir rododendrai.

Pokario laikotarpis ir atgimimas

Po grafo Juozapo Tiškevičiaus mirties (1917 m.) Užutrakį iki Antrojo pasaulinio karo pradžios valdė jo vyriausias sūnus Andrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą, artėjant vokiečių kariuomenei, Juozapas Tiškevičius su šeima paliko dvarą ir persikėlė į Sankt Peterburgą. Pasak Zofijos Potockos (Juozapo Tiškevičiaus dukterėčios), jis mirė 1917 m. Sankt Peterburge, kitų duomenimis - Helsinkyje.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą dvaro sodyba buvo nacionalizuota, karo metu ją valdė vokiečių okupacinė valdžia. Po karo čia veikė KGB aukštų pareigūnų sanatorija, vėliau - pionierių stovykla ir poilsio namai, valstybinė turizmo bazė.

Tuo laikotarpiu dvaro sodyba ypatingai nukentėjo: buvo suardytas originalus rūmų planas, stipriai deformuotas, o vėliau apleistas parkas, kuriame iškilo kraštovaizdį darkantys bei su dvaro architektūra nederantys pastatai, sudaužyti arba išvogti parko mažosios architektūros elementai (vazos, skulptūros).

Šiandien Užutrakis sparčiai atgimsta: restauruoti rūmai, atstatyti jų terasą XX a. pradžioje puošę paviljonai, tvarkomi ūkiniai dvaro pastatai, iš kurių jau yra restauruoti buvęs svirnas ir arklidė, atkurta buvusi dvaro virtuvė, kurioje įsikūrė jauki kavinė. Sparčiai gražėja ir rūmus juosiantis parkas - atgaivinti keturi tvenkiniai, restauruoti prancūziškieji parteriai, atkurta jų originali geometrinė struktūra su takais, gėlynais, skulptūromis ir vazomis.

Nuo 1991 m. Užutrakio dvaro sodyba yra valstybės saugomos teritorijos - Trakų istorinio nacionalinio parko dalis. Šiandien Užutrakio dvaro sodyba - nacionalinės reikšmės kultūros paminklas, kurį valdo ir puoselėja Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.

Nepaisant ilgą laiką vykstančių restauravimo darbų Užutrakio dvaro sodyba visą laiką naudojama visuomenės kultūros reikmėms. Joje vyksta įvairiausi renginiai - klasikinės muzikos koncertai, parodos, seminarai, konferencijos, spektakliai ir kiti. Stengiamasi, kad parkas ir rūmai būtų atviri lankytojams.

Grafų Tiškevičių šeima

1897 m. Varšuvoje grafas Juozapas Tiškevičius vedė kunigaikštytę Jadvygą Sviatopolk - Četvertinską.

Kunigaikštytė Jadvyga Sviatopolk - Četvertinska gimė 1878 m. Skidelyje (Lenkija). 1897 m. Varšuvoje ji ištekėjo už grafo Juozapo Tiškevičiaus, Užutrakio dvarininko. Zofija Potocka, grafo Vladislovo Tiškevičiaus dukra, prisimena dėdienę kaip elegantišką, ramią ir atsidavusią savo šeimai moterį. Žinoma, kad Jadvyga buvo labai pamaldi ir labdaringa. 1904 m. ji kartu su kitomis Tiškevičių giminės moterimis Vilniuje, Trakų gatvėje, fundavo vargstančioms siuvėjoms prieglaudą „Šv. Jadvygos namai". 1915 m. artėjant vokiečių kariuomenei, Jadvyga su vyru ir vaikais išvyko į Sankt Peterburgą. Po vyro mirties 1917 m. ji su vaikais per Suomiją pateko į Švediją, vėliau - į Varšuvą, iš kurios 1921 m. grįžo į Užutrakį. Mirus vyrui, Jadvyga niekuomet nepaliovė nešioti gedulo. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, grafienė pasitraukė į Kretingos dvarą pas vyro brolį Aleksandrą, kur 1939 m.

Jadvygos ir Juozapo Tiškevičių vaikai:

• Joana Sofija Marija, vyriausioji Juozapo ir Jadvygos dukra, gimė 1898 m. Varšuvoje. 1921 m. ji ištekėjo už Biržų ordinatoriaus sūnaus Stepono Tiškevičiaus. Su juo susilaukė keturių dukrų. Kaip ir tėvas, Joana be galo mylėjo Užutrakio rūmus „... panašius į Petit Trianon Prancūzijoje, tačiau didesnius...". Joana Sofija Marija mirė 1979 m. Paryžiuje.
• Andrius, vyresnysis Juozapo ir Jadvygos sūnus, gimė 1899 m. Vilniuje. Po tėvo mirties 1917 m. paveldėjo Užutrakio ordinaciją, kurią valdė iki Antrojo pasaulinio karo. 1939 m. pabėgo į Londoną, kur 1962 m. vedė Kamilą Ibrahim Achmetovič. Jis mirė 1973 m., nesulaukęs palikuonių.
• Zdislovas Stanislovas Kostka, jaunesnysis Juozapo ir Jadvygos sūnus, gimė 1901 m. Užutrakyje. 1925 m. vedė Teresę Drucka - Liubecką. Su ja susilaukė keturių sūnų. 1939 m. bolševikų buvo suimtas ir ištremtas į Altajaus kraštą, kur 1941 m. mirė.
• Marija, jauniausioji Juozapo ir Jadvygos dukra, gimė 1904 m. Vilniuje. 1928 m. ištekėjo už Zigmanto Vielopolskio. Turėjo tris vaikus. Mirė 1971 m.

Juozapo ir Jadvygos dukra Joana prisimena: "Gražūs rūmų salonai buvo apstatyti Liudviko XVI stiliaus baldais. Ant sienų kabojo gobelenai ir paveikslai. Gobelenų salė, buvusi šalia pokylių salės, be tinkančių muziejams gobelenų, buvo papuošta dideliu pasteliniu šeimininkės portretu, tapytu Tiškevičių giminės dailininko lenko Kazimiero Mordasevičiaus (1859-1923). Šis žinomas ir gerai apmokamas dailininkas, dirbo ne tik valdovų bei aristokratų šeimoms (tapė Rusijos carus Aleksandrą II ir Aleksandrą III), bet tapė ir lenkų romantikus: Šopeną, Mickevičių, Slovackį. Kazimieras Mordasevičius viešėjo Užutrakyje 1900 m.

Grafienės kabinete stovėjo medinis specialus siuvinėjimo rėmas, ant kurio buvo siuvinėjami įvairaus dydžio darbai: staltiesės, arnotai. Maži staliukai, komodos ir lentynėlės buvo pilnos vertingų mažmožių. Grafienė kolekcionavo meniškus nuotraukų rėmus ir juvelyrinius dirbinius, padarytus emalės - cloisonne technika. "Ant mano motinos darbo stalo, - prisimena dukra - stovėjo žymaus prancūzų juvelyro Faberže rėmelių kolekcija.

Šiandien kiekvienas apsilankęs Užutrakyje gali patirti visa tai, kas sukurta daugiau nei prieš šimtmetį - vaikštinėdamas senojo parko takais, grožėdamasis architektūra ar tiesiog sustodamas pasigėrėti vaizdais, kurie skirtingais metų laikais palieka vis kitokio Užutrakio įspūdį.

Naudinga informacija lankytojams

Adresas: Užtrakio g.

Užutrakio dvaro rūmai (Užtrakio g. 17, Trakai):

• Spalio - balandžio mėn. atviri lankytojams penktadieniais - sekmadieniais nuo 11 iki 16 val. Pirmadieniais - ketvirtadieniais bei valstybinių švenčių dienomis nedirba.
• Gegužės - rugsėjo mėn. Užutrakio dvaro rūmai atviri trečiadieniais - sekmadieniais nuo 11 iki 19 val. Pirmadieniais ir antradieniais - uždaryti.
• Bilieto kaina - 3 Eur, lengvatinis bilietas - 1,5 Eur.

Pirmajame dvaro rūmų aukšte veikia tarptautinė rūmų interjerų paroda „Atrasti namai“. Antrajame Užutrakio dvaro rūmų aukšte - paveikslų paroda iš įvairių Europos vietų - „Menas ir epocha: Aleksandras Šturmanas (1869-1944). Keliaujantis menininkas“.

Trakų istorinis nacionalinis parkas siūlo ekskursiją po Užutrakio dvaro sodybą, kurios metu aplankoma dvaro sodybos buvusioji ūkinė dalis bei rūmai. Supažindinama su dvaro sodybos ir ją įkūrusios grafų Tiškevičių šeimos istorija, atliktais ir vykdomais dvaro sodybos restauracijos darbais. Keliaujama ir po 80 hektarų Užutrakio dvaro parką, pasakojama apie jo augmeniją ir gyvūniją bei parko kūrimo ir restauracijos meną. Ekskursiją galima užsisakyti telefonu - 8 528 55006 arba el.

Sekmadieniais Užutrakio dvaro sodybos Baltojoje salėje (1 a.) skamba klasikinės muzikos garsai -tai yra nuolat vykstančių koncertų ciklas su LRT Klasika. Koncertų grafikas.

Žiemos savaitgaliais rekomenduojame užsukti paragauti prancūziškos virtuvės patiekalų į Užutrakio dvaro parke prie Galvės ežero įsikūrusį restoraną „Fransua terasa“ (Užtrakio g. 8 638 63827). Nuo restorano terasos (žiemą terasa veikia savaitgaliais) atsiveria Galvėje iškilusios Trakų bažnyčios ir pilies vaizdai.

tags: #uzutrakio #dvaro #sodyba #nathan #kalish