Vaido Juknevičiaus Turizmo Sodyba: Atsiliepimai ir Apžvalga

Vaidas Juknevičius kuria turizmo sodybą prie pat Lėvens upės. Kiemas leidžiasi į slėnį, takas veda prie upės. Lankantis V. Juknevičiaus sodyboje Skapiškio pagrindinės mokyklos septintokai ir aštuntokai ruošėsi mūšiui: vilkosi maskuojančių spalvų kostiumus, dėjosi medžiaginius pošalmius ir tvirtus šalmus.

V. Juknevičiaus sodyba siūlo įvairias pramogas, įskaitant dažasvydį. Jo klausimai berniukų nesutrikdė: jie puikiai žinojo ir svarbiausią, ir mažiau svarbias dažasvydžio taisykles. Šįkart stovyklavo tik berniukai - išskirtinai vyriška kariūnų kompanija. Su jais - jų mokytojos. Moksleivių grupės vadovas - organizatorius pramogauja nemokamai. Dviejų dienų stovykla vaikams kainavo po 22 Eur. Po mūšio skapiškėnai skubėjo į karjerą maudytis.

Sodybos veikla apima ne tik pramogas, bet ir edukaciją. Sodyba puikiai tinka stovykloms ir mokyklų ekskursijoms.

Aptarsime ir KTU žygeivių korporacijos “Ąžuolas” istoriją. Ši korporacija, siekia mūsų amžiaus šešto dešimtmečio pabaigą. Tuometinis KPI turistų klubas, vadovaujamas Algio Dainausko, yra šios organizacijos pramotė. Tuo metu į KPI turistų klubą rinkdavosi apie 20 žmonių ir įvykdavo keli žygiai per metus.

Nuo 1960 metų KPI turistų klubui pradėjo vadovauti Juozas Dapkevičius. Suaktyvėjus žygių veiklai, klubui išsiplėtus atsirado,poreikis suskirstyti atskiras grupeles į sekcijas. Į sekcijas pradėta skirstyti pagal fakultetus. Sekcijos nariai rinkdavosi sekcijos vadą, o sekcijų vadai rinkdavo klubo pirmininką.

1964 metais J. Dapkevičius baigė KPI ir pradėjo šefuoti Elektrotechnikos fakulteto žygeivius. Jo bendražygis buvo Julius Beinortas, vėliau vedęs į žygius Panevėžio “Ekrano turistus”, 1974 metais organizavo žygį “Simono Daukanto taku” ir t.t.

Būdamas aiškus lyderis, bet negalėdamas skirti pakankamai laiko, jis į sekciją pakvietė Lietuvos istorijos bei tradicijų žinovą Joną Vitkauską - Fidelį. Šis apimtas įkvėpimo tęsė pradėtą darbą: vadovavo teminiams kultūriniams žygiams, rinko ir kaupė kraštotyros medžiagos archyvą, diegė patriotizmą bei meilę kraštui, nepritardamas tuometinei santvarkai rašė draudžiamas eiles.

1966 metais susiformavo aiški Elektrotechnikos fakulteto sekcija “Eiklios kojos”. Jos pirmas vadas buvo Jonas Vitkauskas (rašęs draudžiamas eiles; šiuo metu jau miręs). Ši sekcija jau turėjo savo uniformą (tamsiai žali marškiniai, šviesios kelnės, šviesus diržas ir kepurė, siūta Lietuvos kareivių uniforminės kepurės pavyzdžiu (nepriklausomos Lietuvos), turėjo ir elgesį pagal turisto statutą, kurio laikomasi iki šių dienų. Buvo atliekami rimti sudėtingi žygiai. Buvo suformuoti konkretūs rimti tikslai.

Iš kartos į kartą keliavo nerašyti žygeivio priesakai:

• Pažink Lietuvą - savo tėvynę, domėkis jos istorija ir kultūra.
• Saugok gamtą, nepamiršk, kad Lietuvoje gyveno tavo protėviai ir gyvens tavo anūkai.
• Tyrinėk tautos papročius ir tradicijas.
• Prižiūrėk ir saugok tautos laisvės paminklus, protėvių kapus ir kitas šventas lietuviams vietas, saugok jas nuo sunaikinimo ir išniekinimo.
• Nepasiduok nutautinimui ir sovietinimui.
• Auklėk savo vaikus tautine dvasia.
• Padėk išsaugoti lietuvybę atimtose iš Lietuvos etnografinėse lietuvių žemėse.
• Ruoškis fiziškai ir dvasiškai kovoti už tėvynės Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Be to buvo vedami žygių dienoraščiai ir žygių ataskaitos. Nuo 1966 iki 1972 metų įvyko nemažai Lietuvos kultūrai išgelbėti skirtų žygių, buvo propaguojama tautinė kultūra. J. Dapkevičius vedė ekspediciją į Čiorna Padina. Jie, Mokslo Akademijos nurodymu, rinko kraštotyrinę medžiagą apie Saratovo srities lietuviškus kaimus, į kuriuos buvo ištremti lietuviai po 1863 metų sukilimo.

1863 metų sukilimas ąžuoliečius patraukė neatsitiktinai. Lankydami tas vietas jie reiškė protestą prieš tuometinę priespaudą. 1863 metų sukilimas asocijavosi su vėliau vykusiom kovom dėl nepriklausomybės, ir todėl, kad vėlesnių nepriklausomybės kovų, kovotojų nebuvo galima lankyti, minėti, o 1863 metų sukilimas nebuvo draudžiama tema, dažniau buvo lankomos tos vietos. Taip buvo ugdomas tautinis patriotizmas, tose vietose buvo dainuojamos Lietuvos kariuomenės ir rezistentų dainos, pagerbiami žuvę už nepriklausomybę kareiviai.

1970 metais Poškose įvyko III žygeivių sąskrydis. Jo tikslas - padėtiišlaikyti lietuvybę didžiausioje Ašmenos krašto lietuvių saloje. Jame dalyvavo ir “Ąžuolas”. Buvo statomos paminklinės lentos prie kultūros paminklų, valomas Bačėnų piliakalnis.

Apie 1967 metus žygyje į Altajų, buvo atidaryta žalia veja, kaip važiuoti traukiniu su maršrutiniais lapais, t.y. važiavimas už dyką įtikinus kasininkę ar stotie viršininką, kad grupė važiuoja rimtais tikslais, pvz.: komjaunuolių takais, ir šis maršrutinis lapas leidžia grupės nariams važiuoti nemokamai. Ant maršrutinio lapo reikėjo parašyti trumpą pavadinimą, atsitiktinai buvo sugalvotas pavadinimas “Ąžuolas”. Taip apie 1967 metus atsirado naujas “Eiklių kojų” pavadinimas, kuris atitiko organizacijos dvasią ir išliko iki šių dienų.

1975 metais J. Dapkevičius pradėjo “Ąžuolo” sekcijos atgaivinimą. Iš senių, be J. Dapkevičiaus, ateidavo Liudas Bumbulis, iš atėjusių naujokų sekcijoje pasiliko tik Linas Kulakauskas (vėliau sekcijos vadovas; aršus tėvynės gynėjas, atkūrus nepriklausomybę tapo Lietuvos savanoriu). Per vėlesnius penkerius metus susiformavo stipri grupė, kuri nuo pat pradžių kryptingai ėmėsi žygeivystės. Pagrindinės nuostatos: pažinti savo kraštą, kultūros paminklus; mylėti ir gerbti gamtą; keliauti ir džiaugtis be alkoholio; nė vieno žygio be tikslo; kiekvienas sutiktas žmogus - Tau bičiulis ir t.t.

1981-85 metai buvo “Ąžuolo” pakylėjimo metai. Sekcijoje dalyvaudavo nuo 20 iki 50 ir daugiau narių. Buvo organizuojama aktyvi žygeiviška veikla. Renkama taryba: sekcijos vadas; gamtosaugininkas; finansininkas; sportorgas; ūkininkas; kraštotyrininkas; metraštininkas. Vykdavo daug vandens žygių; daug pėsčiųjų žygių; kopdavo į kalnus lįsdavo į urvus. Įvestos naujos tradicijos. Buvo auklėjami ir ruošiami vadovavimui naujokai. Buvo renkama kraštotyrinė medžiaga (iš spaudos) apie atskirus Lietuvos rajonus; mokomos dainuoti Lietuvių liaudies dainos, švenčiamos Rasos, Vėlinės, Nauji Metai. Švenčiama “Ąžuolo” šventė, sezono uždarymai, žygio uždarymai, kuriamos dainos ir eilėraščiai.

Ąžuoliečiai puoselėjo ir propagavo Lietuvių tautinę kultūrą. Dainuodavo ir mokindavo kitus lietuvių liaudies dainų, šokdavo tautinius šokius. Į sekciją rinkosi iš visų fakultetų. Buvo auklėjami ir ruošiami vadovavimui naujokai, renkama kraštotyrinė medžiaga (iš spaudos) apie Lietuvos rajonus, mokomasi dainuoti lietuvių liaudies dainų, švenčiamos Rasos, Vėlinės, Naujieji metai bei Ąžuolo šventė, sezono bei žygių uždarymai, kuriamos dainos ir eilėraščiai.

Nuo 1985 metų keičiasi žmonės “Ąžuole”; seniai išeina, naujokai užima jų pozicijas. Seniai, užauginę rimtą naujokų kartą, sėkmingai perduoda “Ąžuolo” vairą naujai kartai. Toliau tęsiamos žygeiviškos tradicijos, laikomasi nusistovėjusių ąžuolietiškų tradicijų. Beveik kiekvieną savaitgalį, o ypač per šventes išeinama į žygį. Lietuvoje lankomi piliakalniai, dainuojamos dainos ant jų; lankomi kultūros objektai. Prieš žygį ruošiama medžiaga apie tą vietą, kurioje bus keliaujama.

Nuo 1986 m. prigijo nauja tradicija - pavasarį Punios šile sodinti ąžuoliukus. Be pagrindinės veiklos aktyviai dalyvauta sąskrydžiuose, maratonuose - užimta nemažai prizinių vietų.

Po 1988 m. rugsėjo 28-29 d. įvykių Vilniuje, kai prieš taikius mitingo dalyvius buvo panaudotos guminės lazdos ir ašarinės dujos, spalio 5 d. ąžuoliečiai prie Elektronikos rūmų iškėlę trispalvę, pradėjo rinkti parašus su šūkiu: „Mes, KPI studentai ir darbuotojai, reiškiame protestą prieš smurto panaudojimą rugsėjo 28 dieną Vilniuje, Gedimino aikštėje“. Surinkta apie 950 parašų.

Iškart po šios akcijos ąžuoliečiai išvyko į Baltarusijoje esančius lietuviškus kaimus. Pasidaliję į dvi grupes jie apėjo dvi stambiausiais Rimdžiūnų ir Pelesos salas. Grupėm vadovavo Vytenis Kulakauskas ir Egidijus Kepurys. Buvo iškelta Lietuvos trispalvė vėliava, vietiniai lietuviai širdingai priėmė ąžuoliečius, buvo dainuojamos lietuviškos dainos (KGB konkrečių veiksmų nesiėmė).

1988 m. rugsėjo 21 d. atsiskyrė nuo KPI sportinio turizmo klubo - tapo savarankiška organizacija. Nuo šiol ėmė vadintis KPI žygeivių korporacija „Ąžuolas“.

Po metų, 1989 metais 18 ąžuoliečių, vadovaujamų V. Kulakausko, dalyvavo “Atgajos” organizuotame “Taikos žygyje”. “Rinkome šiukšles, registravome gamtos užterštumą, piketavome ir dar šį bei tą vakarais veikdavome” (iš “Ąžuolo” metraščio).

1990 m. „senių“ įtaka organizacijoje ėmė blėsti, atsirado naujų narių: Saulius Jezepčikas-Eželis (1990 m. vadas), Skirmantas Kižys (dalyvavęs „Ąžuolo“ taryboje), Albertas Dusevičius, Rima Šaltenytė, Virgis Giedraitis (žymusis Banzajus) ir kiti.

Kultūros Žurnalo "Liaudies Kultūra" Apžvalga (1988-2003 m.)

Žurnalas "Liaudies kultūra" nuo 1988 iki 2003 metų apėmė įvairias temas, susijusias su civilizacija, filosofija, švietimu, etnologija ir liaudies kūryba. Štai keletas svarbiausių temų, kurios buvo nagrinėjamos:

• Civilizacija: Straipsniai apie kultūrinį polilogą šiuolaikiniame pasaulyje, pasaulinės metacivilizacijos saulėtekį ir civilizacijos sampratą.
• Filosofija: Diskusijos apie filosofijos istoriją, žmogaus būties klausimus ir tautinę pasaulėjautą.
• Švietimas ir Mokymas: Publikacijos apie kultūrinį švietimą, etninę kultūrą mokykloje ir tautinės kultūros ugdymą.
• Etnologija: Tyrimai apie baltų ir arijų kultūrą, sakralinę kalbą Rig Vedos himnuose ir tautos papročius.
• Liaudies Kūryba ir Menas: Straipsniai apie liaudies dainas, tautosaką, liaudies meną ir simbolius.

Žurnalas taip pat skyrė dėmesį kultūros paveldui, muziejininkystei ir regionų kultūrai.

Kaišiadorių Rajono Kultūrinis Gyvenimas 2000-2001 m.

2000-2001 metais Kaišiadorių rajone vyko įvairūs kultūriniai renginiai, kurie atspindėjo regiono gyventojų aktyvumą ir domėjimąsi kultūra. Štai keletas svarbiausių įvykių:

• Literatūriniai renginiai: Literatų klubo "Gija" kūrybos pristatymai, poezijos vakarai ir knygų pristatymai viešojoje bibliotekoje.
• Valstybinių švenčių minėjimai: Vasario 16-osios minėjimai su istoriniais filmais, parodomis ir koncertais.
• Muziejų veikla: Tarptautinės muziejaus dienos proga organizuoti susitikimai su muziejaus rėmėjais ir akcijos "Visuomenė muziejams".
• Religiniai renginiai: Šv. Mišios katedroje, vyskupų vizitai ir religinių knygų pristatymai.
• Švietimo renginiai: Seminarai kultūros įstaigų darbuotojams, konferencijos mokyklų aktualijomis ir tarptautiniai seminarai specialiosios pedagogikos klausimais.
• Meno parodos: Audinių parodos LOC galerijoje ir dailės parodos kultūros centre.

Šie renginiai rodo, kad Kaišiadorių rajonas aktyviai puoselėjo kultūrą ir švietimą, organizuodamas įvairius renginius, skirtus skirtingoms auditorijoms.

Žemės Ūkio Naujienos ir Įvykiai Lietuvoje 2024-2025 m.

Pastaraisiais metais Lietuvos žemės ūkis susidūrė su įvairiais iššūkiais ir galimybėmis. Štai keletas svarbiausių įvykių ir naujienų:

• Konkursai ir apdovanojimai: Respublikinio konkurso „Metų ūkis 2025“ laimėtojų apdovanojimai, geriausių Anykščių rajono ūkininkų pagerbimas Obuolinių metu.
• Lauko dienos ir seminarai: LŽŪKT organizuotos lauko dienos „Kokybiški žoliniai pašarai gyvulininkystės ūkiams“, „Tvarus ūkininkavimas šiandien ir rytoj“ konferencijos.
• Technologijos ir inovacijos: Investicijos į melžimo robotus, organinių trąšų naudojimas, dirvožemio tyrimai ir gyvosios dirvožemio laboratorijos.
• Renginiai ir šventės: „Grybų šventė 2024“ Varėnoje, „Žemės ūkio diena mieste“ Vilniuje, paroda „Inno panorama“ Kaune.
• Parama ir konsultacijos: ES parama smulkiesiems ūkiams, Konsultavimo tarnybos paslaugos ir programėlė „NMA agro“.

Šie įvykiai rodo, kad Lietuvos žemės ūkis siekia tvarumo, inovacijų ir bendradarbiavimo, kad būtų sėkmingai įveikti iššūkiai ir išnaudotos galimybės.

Molėtų Gimnazijos Istorija ir Veikla

Molėtų gimnazija per savo istoriją nuėjo ilgą ir įdomų kelią. Štai keletas svarbiausių įvykių ir pasiekimų:

• 1980-1997 m.: Sustiprintas matematikos mokymas, gimnazijos klasių atidarymas ir gimnazijos statuso suteikimas.
• 1998-2004 m.: Profilinio mokymo eksperimentas, gimnazijos pastato renovacija ir gamtosauginio komiteto įkūrimas.
• 2005-2011 m.: Talentų konkursai, sveikatinimo projektai, gimnazijos laikraščio leidimas ir tarptautiniai projektai su Slovėnija ir Lenkija.
• 2012-2015 m.: Gimnazijos priestato atidarymas, debatų klubo įsteigimas, UNESCO asocijuotųjų mokyklų tinklo narystė ir bendradarbiavimo sutartys su kitomis mokyklomis.
• 2016 m.: Dalyvavimas Erasmus+ programoje, mokytojų apdovanojimai ir laimėjimai konkursuose.

Šie įvykiai rodo, kad Molėtų gimnazija nuolat tobulėjo ir siekė aukštos kokybės švietimo, įtraukdama mokinius į įvairias veiklas ir projektus.

Apibendrinant, Vaido Juknevičiaus turizmo sodyba yra puiki vieta poilsiui ir aktyviam laisvalaikiui gamtoje. Sodyba siūlo ne tik pramogas, bet ir edukacines programas, kurios praturtina lankytojų patirtį. Įvairūs kultūriniai ir žemės ūkio įvykiai pabrėžia regiono gyventojų aktyvumą ir domėjimąsi kultūra bei žemės ūkiu. Molėtų gimnazijos istorija ir veikla rodo, kad švietimas ir jaunimo ugdymas yra svarbūs regiono prioritetai.

tags: #vaidas #juknevicius #turizmo #sodyba