Šiame straipsnyje apžvelgsime turtingiausių Lietuvos verslininkų veiklą ir jų požiūrį į verslą Lietuvoje bei užsienyje. Taip pat aptarsime sodybų statybos projektus Vilniuje.
Vienas iš tokių verslininkų - Gintautas Kūlokas, kuriam buvo suteiktas inovatyviausios sodybos apdovanojimas. Jis yra atstatęs savo tėvo, Sibiro tremtinio, sodybą ir ten įrengęs kultūrinę erdvę kaimo gyventojams. Vidzgalių kaime esančioje sodyboje vyksta poezijos dienos, į kurias sukviečiama daugiau kaip 600 žmonių, žinomi Lietuvos aktoriai, poezijos skaitovai ir muzikantai. Visą renginį organizuoja ir finansuoja G. Kūlokas, o atvykusius dar ir vaišina elniena ar kitu naminiu maistu.
Jo įmonė „Fatalitas“ beveik 15 metų užsiima bemuite (duty free) prekyba Lietuvos pasienyje. G. Kūlokas yra vienintelis bendrovės akcininkas. 2002 m. įkurta įmonė prekiauja pasienio kontrolės postuose Kybartuose, Nidoje, Šalčininkuose, Raigarde (Druskininkuose) ir Ramoniškiuose. Bendrovė taip pat investuoja Baltarusijoje.
Nuo 2017 m. įmonei gali tekti išsikelti iš Rusijos ir Baltarusijos pasienyje veikiančias parduotuves, nes nuo sausio 1 d. bemuitės prekybos punktams nebebus taikomos mokesčių lengvatos. Skaičiuojama, kad dėl galimo parduotuvių uždarymo pasienio kontrolės punktų direkcija neteks 2 mln. eurų, kuriuos iš „Fatalito“ surinkdavo už patalpų nuomą.
Verslininkas G. Kūlokas užsiima ir visuomenine veikla. Šis pavyzdys rodo, kaip verslininkai gali prisidėti prie kultūros ir bendruomenės gerovės.
Žemiau pateikiamas sąrašas sodybų statybos projektų Vilniuje:
- Sodybinio gyvenamojo namo Visorių g. 78 statyba.
- Sodybinio gyvenamojo namo Aidukaičių g. 33 statyba.
- Sodybinio gyvenamojo namo Laumių g.7 statyba.
- Sodybinio gyvenamojo namo Bagušių g. 7 statyba.
Šie projektai rodo, kad sodybų statyba Vilniuje yra aktuali ir populiari.
Šie duomenys atspindi nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą Vilniuje ir gali būti naudingi planuojantiems statybas ar investicijas į nekilnojamąjį turtą.
JAUKUS MAŽO BUTO INTERJERAS | Intro Dizaino įgyvendintas projektas
Tačiau, pasak gamtininko Vaido Karpavičiaus, priešingai nei žmonės įsitikinę, varlės sudaro nedidelę dalį gandro maisto raciono. Jie taip pat pasliekauja, pavadinkime. Bet kai žemė sukaustyta gruodo, jie neturi pasirinkimo. Jie negali maitintis grūdais. Jiems reikia gyvo maisto.
Ir Krosnos miestelio gyventojai pastebi, kad iš šiltų kraštų sugrįžęs gandras priverstas suktis, kaip išmano. Žmonės net gaili paukščio: esą kai parskrido, rytais vandens telkiniai dar buvo užsitraukę ledu. Gandrui tekdavo jį prasikapoti. „Čia mūsų bala, tai snapu prasikirto. Baksėjo, baksėjo jis ten ir paskui išsitraukė varlę. Iš po ledo išsitraukė“, - kalbėjo Angelė.
Anot gamtininkų, parskridusių gandrų pastebima jau ir kituose Lietuvos regionuose. Tačiau paukščių dar tik vienetai. „Šiuo metu turėtų būti ir gandrų daugiau, ir pempių daugiau, ir vyturių daugiau. Ir žiedų turėtų būti daug daugiau. Nes pagal mūsų tradicijas, iki gandrinių turi būti parskridę visi gandrai. Niekaip nespės visi parskristi. Net ir norėdami“, - sako Krosnos gyventojas Vaidas Karpavičius.
tags: #vaidas #karpavicius #sodyba