Vaikai – Didžiausias Turtas: Argumentai ir Prioritetai

Tie, kas esate skaitę laišką Efeziečiams, žinote, kad penktame skyriuje esame raginami branginti savo laiką. Pagal Dievo Žodžio standartus branginantys savo laiką elgiasi kaip išmintingi, o ne kaip kvailiai (Ef 5:15-16). Kaip tai svarbu! Ypač šiais laikais...

Turbūt pastebite, kad laikas nebeteka pamažėlę kaip plati rami upė (taip atrodydavo, kai man buvo gal... ehm penkeri), o lekia, skrieja, tirpsta. Kai ryte pramerkiu akis, jau žinau, kad laiko visiems tos dienos darbams neužteks.

Gal perdaug darbų turiu? O galbūt laikas tiesiog padidino tempą? Sprendimas? Prioritetai. Naudingas pratimas, nes dėliojantis savo prioritetus, labai daug sužinosite apie savo širdį: "kur mano turtas, ten ir mano širdis" (Mt 6:21).

Jei mano didžiausias turtas yra Dievas ir mano santykis su Juo, tuomet diena mano atrodys vienaip. Jei mano didžiausias turtas yra santykis su vaikais ar santykis su vyru, o gal tarnystė, o gal švarūs, kvapnūs namai, o gal pramogos, o gal ramybė... tuomet mano diena atrodys visai kitaip. O savijauta dienos pabaigoje taip pat priklausys nuo to, kas yra mano didžiausias turtas.

Jei mano didžiausias turtas yra švarūs namai, o dienos pabaigoje jie bus švarūs... tuomet ir jausiuos gerai (ir visai nesvarbu, kad likusiems šeimos nariams nerūpi nei švarios grindys, nei kvapnus tualetas... jiems galbūt tereikia mano dėmesio).

Užteks apie mus, brangūs tėčiai ir mamos. Mes esame suaugę ir jau seniai pamiršome tas saulėtas vaikystės dienas, kai mūsų laikas buvo suplanuotas mūsų tėvų, mokytojų, draugų... Juk būdami šešių, septynerių metų mes savo laiko neplanavome, o jį gyvenome pagal tą ritmą, kokį mums diktavo šeima, mokykla, būreliai, atostogos.

Nei mes jo vijomės, nei mes jame strigome, nei pūškavom, nei dūsavom. Tiesiog gyvenom ir tiek. Dabar, kai jau esame suaugę žmonės, patys rūpinamės savo laiku ir jo švaistymu ar nešvaistymu.

O šią savaitę man stuktelėjo (lyg su kuolu per galvą - tai yra skausmingai) - o kas rūpinasi mano vaikų laiku ir jo švaistymu... ar aš kartais nešvaistau savo vaikų laiko?! Nuo kada Ef 5:15-16 tampa aktuali žmogaus gyvenime? Gal tik tuomet, kai sukanka 21? O gal visgi nuo gimimo? Sprendžiam rebusą.

Vaikų laiko planavimas ir prioritetai

Pirmas įkaltis: vaikų mokslai. Ar jums teko persirgti spalvingų užduotėlių ir darbelių manija? 90 procentų (jeigu ne visas šimtas) tų darbelių ir užduotėlių neturi jokios praktinės naudos... ir skirtos tik laiką prastumti. Anglai tam netgi turi tokį mielą pūkuotą pavadinimą: busywork. Perverskit vaikų pratybų sąsiuvinius - tas pats. Sviestas sviestuota, tas pats per tą patį. Nors imk ir pats padaryk ir gyvenk toliau.

Gilinuosi toliau: jei turiu užduotį vaiką išmokyti ką nors apie medžius... aš veduosi vaiką į mišką ir mes susipažįstame su medžiais. Šiais laikais vaikai apie medžius mokomi sėdint suole ir žiūrint į bespalvius paveikslėlius pratybose. Vaikas negali paliesti ąžuolo žievės ar perbraukti per švelnučius maumedžio spyglius pavasarį, bet užtat jis gali iškirpti pavadinimą "ąžuolas" ir "maumedis" ir priklijuoti juos į tinkamą vietą. Padarom copy/paste ir metų gale turim šimtą tokių užduočių...

Gilinuosi dar giliau. Mokyklos modelis - 45 minutes trunkanti gimtosios kalbos pamoka. Jonukas jau moka skaityti MAMA MALĖ, o Petriukas dar nemoka. Mokytoja juk viena, o tokių Jonukų ir Petriukų dar penki sėdi (arba visi dešimt). Rezultatas? Vienas vaikas mokomas kitų mokančiųjų sąskaita. Slenka minutės, slenka pamokos. Petriukas jau išmoko skaityti MAMA MALĖ, o Jonukas nuo laukimo visai prarado norą mokytis. Sprendimas? Žinoma, apkaltinti Jonuką nepaklusimu... kaip gi kitaip.

O jeigu rimtai - kiek brangaus Jonuko laiko buvo iššvaistyta šiame visiškai standartiniame ir įprastame mokykliniame scenarijuje?

Klausiu savęs: koks yra mano gyvenimo tikslas? Atsakau: pažinti Dievą, pažinti Dievą, pažinti Dievą. Atleiskit, bet taip jau yra. Jei nesiekčiau šio tikslo, visi kiti dalykai netektų prasmės. Ok. Klausiu toliau: o koks yra mano vaikų gyvenimo tikslas?

Wow. Bet juk tai yra pasiekiama. Ir iš tikrųjų gerai suplanavus laiką, galima bent dalį šių niekučių susiveikti. Bet ar toks yra mano vaikų gyvenimo tikslas? Jeigu mano tikslas yra pažinti Dievą, tai kodėl jų tikslas turi būti kažkoks kitoks? Ir jei aš žinau, kad jų tikslas yra pažinti Dievą ir džiaugtis Juo amžinai, kodėl aš visą jų laiką švaistau būtent ant visų pranykstančių niekučių? Investuoju į jų IQ...

Ps. nesakau, kad žinios yra blogai. Bet aš visgi manau, kad yra siaubinga nuodėmė vaikus ištaškyti brangiuose būreliuose ir mokyklose ir nesuteikti jiems galimybės pažinti Dievo. Kalbu kaip tikinti tikintiems, nes šiaip paėmus bendrais standartais mano argumentai visuomenėje atrodytų kaip tikra kvailystė...

Susideliokim prioritetus... ir ne vien tik sau, bet ir mūsų vaikams. Koks yra mūsų gyvenimo tikslas? Suformuluokim atsakymą ir ant jo deliokimės dienos ir savaitės planus.

Kadangi, praeitame įraše jau minėjau, kad norėčiau pakeisti savo įrašų formatą, perdaug neišsiplėsiu apie mūsų mokslus. Noriu taupyti savo ir jūsų laiką. Gimtoji kalba, pasaulio pažinimas, etika. Vaivorykštės vadovėlyje temos sukosi apie derlių, maistą, duona, sveiką mityba, darbą bei jo prasmę. Tad viską ir surišom į vieną vietą - kepėme indišką Naan duoną (ir ne vieną kartą, nes toks gardumėlis...), youtube šiek tiek pasižiūrėjom linksmą siužetą vaikams apie vitaminus (lietuvių kalba...).

Buvo progų pamąstyti apie darbą ir apie savo rankomis nudirbto dirbinio vertę. O taip pat ir apie duoną - kai ji perkama, kai kepama namie. laikoma šventa? Mes su vaikais į šį pamąstymą nesigilinom, tačiau galbūt ateityje dar sugrįšim prie šios temos.

Su rašymu / dailyraščiu kiek apstojom, nes Emilija susilaužė dešinę ranką (batutas, batutas, batutas). Are you hungry?

Matematika. Dvi savaites rišome paskutinis siūlo galus. Pirmiausia reikėjo iki plaukų galiukų įtvirtinti atimtį ir sudėtį iki 10. Kadangi Emilija informaciją doroja vizualiai, pasigaminau paprastas korteles su sudėties ir atimties veiksmais ir su jomis tvirtinom žinias.

Kad nebūtų nuobodu, sugalvojom tokį monstriuko žaidimą. Jis žaidžiamas taip: ant stalo išdelioju šusnį kortelių su atimtim / sudėtim. Emilija traukia po vieną ir sprendžia. Jei atsako greitai ir teisingai - tuomet kortelė tenka jai, o jei nežino arba naudojasi pagalbinėm priemonėm (pirštais ar skaičių juosta), tuomet kortelė tenka monstriukui. Kas tas monstriukas? Tai paprasčiausias sąsiuvinys, kuris mėgsta valgyti korteles. Aš pasistengiu padaryti kuo juokingesnius žiaumojimo garsus - to pakanka sudoroti dvidešimt sudeties / atimties veiksmš. Tuomet lengvai nusisekusias korteles dedu į atskirą krūvą, o sunkesnes vėl kartoji kitą kartą.

Taip pat labai trumopai užgriebėm trijų dėmenų sumą (pvz. 1 + 1 + 2 = 4) bei tokią stai išraišką: 2 + 2 = 3 + 1; 5 - 2 = 2 + 1.

Prieš įšokant į naują temą (t.y. sudėtis iki 20) dar pasisvečiavome pas kelintinius skaičius. Pasismaginome iš peties. Ačiū Pinterest, kuris neleidi man vakare ramiai užmigti...

1. Beržai lapų fone. Prieš pradedant reikėtų lengvai nusiimančia lipnia juosta (pvz.tokia gumine elektrikų izoliacija) suklijuoti beržus. Mes naudojom paprastą lipnią juostą, bet vėliau ji sunkiau nusiima. Tuomet guašu tepliojam lapus. Laukiam, kol išdžius. Nuimam lipnią juostą. Marginam beržų kamienus ir piešiam šešėlius.

2. Perspektyva darže. Kadangi Sofija beržų daryti nenorėjo, su ja piešėme perspektyvą. Taip pat labai smagus darbelis. Mažiausiam (nors jau nebeilgai jis bus mažiausias) Matui labiausiai patiko štampuoti moliūgą. Štampavom įvairiausiais daiktais - lego kaladėlėm, kempine, teptukais, pirštais, morkų galais ir t.t.

3. Aplikacija: rudeniniai medžiai. Mintis buvo tokia: iškiprit daug stilizuotų medžių formų ir įkalbėti juos papuošti visus perimetro gyventojus (tai ir tėtį, ir mamą, ir senelius..)... tačiau kažkaip grandioziškumo visgi nepasiekėm, o likom prie Emilijos ir Sofijos miškelio.

4. Šaltos ir šiltos spalvos. Kadangi orai atšalo per naktį... buvo gera proga pakalbėti apie šaltį ir šilumą. Na žinote: šilumos dar nepamiršom, o ir šaltis jau toks žiemiškas. Ta proga pakalbėjom ir apie tai, kad ir spalvos turi savo temperatūrą: būna šiltos ir šaltos. Nuspalvinom labai smagų darbelį: diena - naktis, šiltos - šaltos spalvos. Smagus ir paprastas. Ir dar kokia terapija mamai...

5. Simetriška mozaika. Šiuos darėm besimokindami apie Babiloniją, tačiau pabaigus supratau, kad labai naudinga veikla tiek ugdant simetrijos suvokimą, tiek mokant atidumo, skaičiavimo. Darbelio užduotis tokia: ant languoto popieriaus sukurti pasikartojantį raštą ir kažkokį simetrišką piešinio fragmentą.

Simetriją išgaunam taip: aš nupiešiu vieną pusę, o vaikai turi tą patį atkartoti kitoje pusėje. Pasunkinimas: aš piešiu savo lape ir diktuoju vaikams langelių pozicijas, kurias reikia užspalvinti.

Išvyka. Nusprendėm pamatyti rudenišką Kernavę. Buvom vasarą, dabar ir rudenį, liko dar du sezonai. Vasarą buvo labai gražu, o rudenį... labai, labai gražu. O čia žiūrėkit - medis įaugęs į tvorą... o gal tvora į medį. Grįžus namo, reikėjo viską įamžinti. Čia jau mano ir Emilijos nauja tradicija - išsitraukėm dažus, sugalvojom kompoziciją ir piešėm.. nuo pradžios iki galo. Štai tiek.

Gyvename laikais, kai daugelis dalykų yra palyginti lengvai pasiekiami - dauguma turi prieigą prie naujausių technologijų, o prekės gali būti pristatomos iki pat namų durų. Neretai tai veda prie situacijų, kai vaikas parduotuvėje karštligiškai prašo nupirkti jam kokį nors visiškai nebūtiną daiktą. Dėl to svarbu mažuosius edukuoti apie pinigų vertę ir padėti suvokti, kad viskas kainuoja, dažnai ir labai nemažai.

Pirma, svarbu išmokyti vaikus atskirti norus nuo poreikių, t. y. dalykus, kurių jie nori, nuo tų, kurių jiems iš tiesų reikia. Vaikų norai paprastai būna impulsyvūs ir spontaniški. Jie kyla matant reklamas arba pastebėjus, kad tam tikrą madingą daiktą ar žaislą turi draugai. Tad ką daryti, jei vaikas užsispyrusiai prašo naujausios „Xbox“ žaidimų konsolės? Nepakanka pasakyti griežto „ne“.

Verta pasidomėti, kodėl vaikas tokio daikto nori. Jei jo argumentai paprasti - tiesiog noras pažaisti, galima drauge nueiti į vaiko kambarį ir paklausti, kaip dažnai jis žaidžia su kiekvienu iš savo kitų turimų žaislų. Taip pat galima susitarti dėl taisyklės, kad mainais į naują žaislą vaikas atiduos vieną iš savo jau turimų.

Vienas pagrindinių ekonomikos teorijos principų - paskatos daro įtaką elgesiui. Tad išties naudinga vaikų finansinės atsakomybės jausmą ir suvokimą apie pinigų vertę ugdyti suteikiant galimybes užsidirbti atliekant tam tikrus namų ruošos darbus ar kitas užduotis, ypač jei mažieji jų imasi neraginami. Tačiau svarbu elgtis apdairiai.

Pasak „Citadele“ banko ekspertų, susitvarkyti kambarį, išsiplauti lėkštę ar atlikti namų darbus yra vaiko pareiga, už kurią tėvai neturėtų mokėti pinigų. Daugelis vaikų nesupranta kainos ir išlaidų sąvokų, jei patys pinigų neužsidirba ir jų netaupo. Tam gali praversti paprasčiausia taupyklė ar mobilioji programėlė, kai vaikas jau naudojasi mobiliuoju telefonu. Verta įsigyti ar pasigaminti netgi ne vieną, o tris taupykles arba naudoti dėžutę su trimis skyreliais. Tai leis mažiesiems efektyviau tvarkytis su kišenpinigiais. Vaikai su tėvų pagalba turėtų paskirstyti savo pinigus visoms šioms sritims.

Gaudami kišenpinigių vaikai mokosi planuoti savo finansus ir gali pinigus išleisti norimiems pirkiniams. Tai padeda išvengti ginčų parduotuvėje. Vaikui užsinorėjus tam tikro daikto tampa nesudėtinga paaiškinti, kad jis gali jį įsigyti pats.

Aukoti skirti pinigai taip pat svarbūs. Jie padeda išmokyti vaikus atjausti sunkiau besiverčiančius. Būtina vaikui paaiškinti, kodėl reikia taupyti ir aukoti. Taip pat svarbu tai demonstruoti savo pavyzdžiu, kitaip vaikams gali būti sunku suprasti.

Dar viena svarbi taisyklė: pirmiausia pinigai paskirstomi taupyti ir aukoti, o tik tada - einamosioms išlaidoms. Beje, tėvai kišenpinigių vaikui gali duoti ne tik grynaisiais, bet ir pervesti į banko kortelę (įprastai vaikams jos nieko nekainuoja).

Pasak „Citadele“ banko valdybos narės, atsakingos už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę, Rūtos Ežerskienės, „kišenpinigius pervesdami į sąskaitą, susietą su vaiko banko kortele, tėvai taip pat gali kartu su vaiku patikrinti operacijų ataskaitą ir aptarti, kam vaikas išleido pinigus, kaip jam sekėsi atsidėti ir sutaupyti sutartą skiriamų pinigų dalį.

Vaikams ir paaugliams dažnai nelengva suvokti, kad, pačiam susitaupius tam tikram daiktui, jis gali teikti gerokai daugiau laimės nei tada, kai norus išpildo tėvai. Tad reikėtų padėti vaikams suprasti, kad disciplinuotas taupymas, o vėliau ir investavimas padės įsigyti trokštamą daiktą. Be to, galima patarti vaikui savo iškeltą tikslą vizualizuoti ant lentos ar popieriaus lapo. Tai bus jo svajonės priminimas.

Ši lentelė padės vaikams suprasti, kaip paskirstyti kišenpinigius:

Taupyklės gali padėti vaikams suprasti pinigų vertę.

tags: #vaikai #didziausias #turtas