Tvarkant vaikų turtą, svarbu žinoti, kokiais atvejais reikalingas notaro ar teismo leidimas. Taip pat būtina įspėti apie esmines klaidas, dėl kurių tėvams gali tekti atlyginti žalą vaikui arba nepilnamečio turtas gali būti tiesiog atimamas.
Advokatas Aleksandras Kovalevskis nurodė, kad dėl turto įgijimo ir tvarkymo nepilnamečių vardu bendru sutarimu sprendžia jų tėvai, atsižvelgdami į vaiko interesus. „Savarankiškai disponuoti savo turtu asmuo gali sulaukęs pilnametystės - 18 metų amžiaus. Tačiau nepilnametis, sulaukęs 16 metų, gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu. Esant tokiam pripažinimui, asmuo įgyja teisę savarankiškai disponuoti savo turtu ir nesulaukęs pilnametystės“, - pridūrė pašnekovas.
Advokatės Loretos Paulavičienės aiškinimu, tėvams yra leidžiama tvarkyti vaikui priklausantį turtą uzufrukto teise, priklausomai nuo vaiko amžiaus, nes tik dėl jo vaikas negali to daryti pats. O tėvų uzufrukto teisė, anot teisininkės, negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš jos taip pat negali būti išieškoma.
Ji pabrėžė, kad vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai - į vaikų turtą, nepriklausomai nuo turto rūšies ar įgijimo būdo. Taigi, vaikų ir tėvų turtas yra atskirtas, todėl vaikai už tėvų prievoles (pvz., skolas) neatsako: negali būti išieškoma nei iš nepilnamečių turto, nei iš pajamų ar produkcijos, gaunamos naudojant vaiko turtą.
Kada tėvams nereikia teismo leidimo
Vis dėlto L. Paulavičienė paminėjo, kad vaiko poreikiai nėra visiškai atskirti nuo bendrų šeimos poreikių: „Pvz., vaikų turto duodamos pajamos gali būti panaudojamos šeimos gyvenamosios patalpos nuomai ar jos išlaikymui, šeimos maistui, poilsiui, naujam šeimos būstui įsigyti ar turimam rekonstruoti ir pan.“
Taigi nepilnamečio turtą (ar iš jo gaunamas pajamas) tėvai, nepažeisdami vaiko interesų, gali naudoti šeimos reikmėms, apibendrino A. Kovalevskis. Jis pridūrė, kad tėvai turi teisę vaikų turtą ne tik nuomoti, tačiau net ir parduoti.
L. Paulavičienės aiškinimu, kai tėvai (ar vienas iš jų) vaiko vardu priima / atsisako priimti palikimą, nori parduoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti vaiko turtą, išankstinio teismo leidimo nereikalaujama. Tačiau tuomet sandoris privalo būti sudarytas notaro, kuris įvertina, ar bus užtikrintos vaiko teisės ir interesai.
„Kaip matome, teisės normos saugo vaiko interesus, tačiau gyvenime būna visko. Viskas priklauso nuo notaro ir tėvų sąžiningumo“, - nurodė pašnekovė.
Kada tėvai negali laisvai tvarkyti vaiko turto?
Vis tik, anot A. Kovalevskio, tam tikrais atvejais tėvai, disponuodami nepilnamečio turtu, privalo gauti išankstinį teismo leidimą. Be jo, L. Paulavičienės teigimu, tėvai neturi teisės:
- perleisti, įkeisti vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį;
- savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą;
- sudaryti nepilnamečių vaikų turto nuomos sutartį ilgesniam nei 5 m. terminui;
- nepilnamečių vaikų vardu sudaryti arbitražinį susitarimą (neteisminis ginčo sprendimas);
- nepilnamečių vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma viršija keturių minimalių algų dydį (2024 m. tai yra 3696 eurai);
- investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį (2024 m. tai yra 9240 eurų).
A. Kovalevskis dar pridūrė, kad tėvai neturi teisės tiesiogiai ar per tarpininkus įsigyti vaikų turto savo nuosavybėn.
Jis išskyrė, kad teisės tvarkyti savo vaiko turto tėvai neturi ir šiais išimtiniais atvejais:
- kai tas turtas įgytas vaiko už savo paties uždirbtas lėšas;
- kai turtas yra skirtas vaiko lavinimo, jo pomėgių tenkinimo ar laisvalaikio organizavimo tikslams;
- kai turtas vaikui buvo dovanotas ar jo paveldėtas su sąlyga, kad tas turtas nebus tvarkomas jo tėvų (jam nebus nustatomas uzufruktas).
Tėvus dėl žalos atlyginimo į teismą gali paduoti ir nepilnametis
L. Paulavičienė paminėjo - jeigu sudarant sandorį kyla interesų konfliktas tarp tėvų arba tarp tėvų ir vaiko, teismas gali paskirti ad hoc globėją, kuris atstovautų vaikui sprendžiant ginčą. O, jei konfliktas kyla tarp vaiko ir vieno iš tėvų, vaiko interesams atstovauja tas, su kuriuo konflikto nėra.
„Jeigu tėvai netinkamai tvarko vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, institucijos, ginančios vaikų teises, turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo vaikų turto tvarkymo bei reikalauti iš tėvų dėl netinkamo turto tvarkymo padarytos žalos atlyginimo“, - dėstė A. Kovalevskis.
O dėl žalos atlyginimo į teismą per atstovą gali kreiptis ir nepilnametis, atkreipė dėmesį L. Paulavičienė. Vis tik ji pridūrė, kad būnant nepilnamečiu bylinėtis gali būti labai sunku, nebent žala būtų akivaizdi ir ją būtų lengva įrodyti.
„Be to, net jeigu vaikas ir laimėtų procesą, gali atsitikti kaip, kad priteista žala taip ir liks „ant popieriaus“, nes nebus iš ko išieškoti. Pvz., jeigu tėvai turi daug skolų, priklausomybių, miršta ir pan. Aišku, galima ir notaro civilinė atsakomybė, tačiau įrodyti notaro aplaidumą taip pat nėra lengva. Dažniausiai teismas pripažįsta, kad notaras nusižengė „gerai notaro praktikai“ ir tuo viskas pasibaigia“, - komentavo advokatė.
Kada vaiko turtas gali būti atimamas už skolas?
Paklausta, ar Aušros vaikui priklausantį, paveldėtą turtą įstatyminiu atstovu paskirta organizacija gali parduoti už skolas, advokatė visų pirma nurodė, kad vaiko atstovai pagal įstatymą gali būti ne tik tėvai. Ir įvardijo, kad tai gali būti įtėviai ar kiti globėjai, tam tikrais atvejais - ir valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.
Pvz., jeigu tėvai (ar vienas iš jų) netinkamai tvarko savo vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. Tada teismas gali skirti kitą asmenį vaiko turto administratoriumi.
L. Paulavičienės spėjimu, Aušros vaikas (tiksliau - jo atstovas) greičiausiai priėmė palikimą su skolomis, todėl skolų išieškojimas gali būti nukreiptas į vaiko paveldėtą turtą. Ji priminė, kad palikimą priėmęs įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.
O tam, kad taip nenutiktų, palikimą reikia priimti pagal antstolio sudarytą apyrašą. Tokiu atveju už palikėjo skolas įpėdinis atsako tik paveldėtu turtu - į kitą jo turtą išieškojimai nėra nukreipiami. Tad priimant palikimą reikia atkreipti dėmesį, ar skolos neviršys paveldėto turto vertės ir ar palikimą verta priimti.
Teisininkė pažymėjo, kad priimant palikimą be apyrašo apie velionio skolas informacija dažniausiai nėra pateikiama, tad yra galimybė, kad apie skolas bus sužinoma tik priėmus palikimą. Remdamasi Lietuvos teismų nutartimis ji paminėjo, kad, deja, tik nedaugelis pareiškėjų, priimdami palikimą nepilnamečio vardu, prašo apyrašo.
Kaip lavinti vaiko emocinį intelektą
Nekilnojamojo turto dovanojimas ir pardavimas: ką reikia žinoti?
Nekilnojamojo turto dovanojimas - viena dažniausiai pasitaikančių turto perleidimo formų Lietuvoje. Dovanoto turto pardavimas atneša ne tik pajamas, bet kartu ir pareigas bei mokestines prievoles, apie kurias reikia pagalvoti iš anksto. Tokiu būdu įgytas turtas gali būti apmokestintas du kartus: pirmąkart - kaip dovana, o antrąjį - Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) po turto pardavimo.
Svarbu žinoti, kad dovanos gali būti apmokestintos Gyventojų pajamų mokesčiu po jų gavimo. Tačiau yra taikomos išimtys, atsižvelgiant į tai, koks giminystės ryšys sieja dovanotoją ir apdovanotąjį (dovanos gavėją). Tėvų dovanotas turtas nėra apmokestinamas po jo gavimo, kaip ir kitų pirmos, antros eilės giminaičių dovanos. Tai reiškia, kad už tokią dovaną valstybei nereikia mokėti mokesčių.
Nekilnojamąjį turtą galima gauti dovanų ir iš antros eilės bei tolimesnių giminaičių arba visiškai svetimų žmonių. Tačiau tokios dovanos užtraukia mokestinę prievolę. Visos metinės dovanos, kurių bendra vertė viršija 2500 Eur ribą yra apmokestinama GPM mokesčiu.
Dovanojamo turto vertė dažniausiai būna VĮ Registrų centro paskaičiuota vidutinė rinkos kaina dovanojimo dienai. Jei dovana gauta ne iš pirmos eilės giminaičių, tai reiškia, kad jos vertė viršijanti 2500 Eur bus apmokestinama GPM.
Dovanotą turtą parduoti galite bet kada, nors ir iš karto po to, kai jis tik įregistruojamas jūsų nuosavybe. Šioje situacijoje svarbu pasidomėti mokestinėmis prievolėmis po tokio turto pardavimo.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) gautam pelnui bus taikomas jei: Turtą parduosite nuosavybės teise neišlaikę 10 m. Pelnas apskaičiuojamas iš pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytos parduodamo turto kainos atėmus dovanojimo sutartyje nurodytą turto kainą.
6 pagrindiniai dovanoto turto pardavimo žingsniai:
- Susipažinti su dovanoto turto detalėmis bei atidžiai išnagrinėti visus dokumentus.
- Turto įvertinimas. Rekomenduojama pasinaudoti nepriklausomo vertintojo paslaugomis, kad būtų nustatyta sąžininga ir tiksli dovanoto turto rinkos vertė.
- Reklama ir rinkodara. Siekiant pritraukti potencialius pirkėjus, būtina sukurti aukštos kokybės reklaminius skelbimus, kurie pabrėžtų jūsų turto privalumus ir patrauklumą.
- Derybos. Būkite atidiems ir ramiai įvertinti visus pasiūlymus.
- Konsultacijos su specialistais. Vykstant deryboms, visada būtina pasikonsultuoti su specialistais, tokiais kaip teisininkai ar nekilnojamojo turto brokeriai, siekiant užtikrinti visų teisinių aspektų tvarką ir padaryti teisingus sprendimus pasirašant preliminariąją pirkimo - patrdavimo sutartį.
- Sandorio sudarymas notarų biure. Šiam etapui prireiks visų sandorio sudarymui reikiamų dokumentų, pažymų bei leidimų ir tikslios informacijos apie jūsų ir pirkėjo susitarimą.
Buto pardavimas turint nepilnamečių vaikų: svarbūs pokyčiai
Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo civilinio kodekso pataisa, kuri numato, kad teismo leidimo parduodant turtą, priklausantį šeimai su nepilnamečiais vaikais, nebereikės. Jei parduoti norimas būstas yra Jūsų šeimos vienintelis gyvenamasis turtas, kur esate deklaravę gyvenamąją vietą, tuomet bus reikalingas notaro sutikimas turtą parduoti.
Pagrindiniai reikalavimai tokio turto pardavimo sutikimui išlieka: nepilnamečiai vaikai negali likti be gyvenamojo būsto, neturi būti pažeistos vaikų teisės į gyvenimo sąlygas, turi išlikti sąlygos vaikų fiziniam, protiniam ir dvasiniam vystymuisi.
Nuo šiol leidimus parduoti turtą išduos notarai. Teismai šią paslaugą teikdavo nemokamai, o pas notarus ji bus mokama. Notarams nustatoma galimybė tokiu atveju imti papildomą įkainį už pagal įstatymus papildomai pavestus atlikti patikrinimo veiksmus.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. notarai perima teisę spręsti, ar nepilnamečio vaiko teisės nebus pažeistos perkamą būstą įkeičiant bankui ar kitai kredito įstaigai. Teismo leidimo, norint įkeisti turtą bankui, nebereikės. Šią funkciją atliks notaras.
Ši tvarka galioja nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam Civiliniam kodeksui. Pagal ją, teismo leidimo reikia, jei turite nepilnametį vaiką ir norite parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti ar apriboti nuosavybės teises į turimą šeimos gyvenamąją patalpą. Bet jei norite parduoti kitą nekilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, žemės sklypą, negyvenamosios paskirties pastatus, teismo leidimo nereikia. Jo nereikia ir tuo atveju, jei turite daugiau kaip vieną gyvenamąją patalpą ir norimoje parduoti ar įkeisti patalpoje negyvenate.
Paveldimo turto mokestis
Mokesčio mokėtojai:
- Nuolatiniai Lietuvos gyventojai.
- Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai.
Mokesčio objektas:
- Nuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas turtas (nekilnojamasis daiktas, kilnojamasis daiktas, vertybiniai popieriai, pinigai).
- Nenuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas: kilnojamasis daiktas, kurį pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisiškai įregistruoti Lietuvoje, Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis daiktas.
Mokesčio tarifai:
- kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 procentai;
- kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 procentų.
Mokesčio lengvatos:
- Mokesčiu neapmokestinama: vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas; vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas; paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų.
Gyventojas, paveldėjęs turtą Lietuvos Respublikoje, mokestį sumoka prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, išskyrus atvejus, kai savivaldybės tarybos sprendimu mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas arba nuo jo sumokėjimo atleista. Deklaruoti paveldėtą turtą nereikia.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas žiūrės teismo interesų?
Notaras, kuris galės atsisakyti tvirtinti sandorį, jeigu nustatys, kad juo gali būti pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai.
Kokius dokumentus reikės pateikti notarui?
Tėvams reikės pateikti notarui dokumentus / duomenis, patvirtinančius šeimos turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), duomenis apie perleidžiamą šeimos turtą, duomenis apie būsimą sandorį (ketinamą įsigyti naują šeimos turtą) ar kitus reikalingus duomenis.