Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (LR civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalis). Tačiau, nesutarus tėvams, šis klausimas sprendžiamas teisme.
Vaiko Interesai - Prioritetas
Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (LR civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai - esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti.
Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti ir kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas.
Vaiko Nuomonės Svarba
Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (LR civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis, LR civilinio proceso kodekso 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas.
Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (LR civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis, LR civilinio proceso kodekso 380 straipsnio 1 dalis), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę.
Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vieno iš tėvų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, taip pat negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti. Todėl ta aplinkybė, kad pvz.
Vaiko nuomonė yra tokiose bylose ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę , tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-341/2010) ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pavyzdžiui, skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. vasario 4 d.
Šios amžiaus ribos yra tik orientacinės ir teismas kiekvieną kartą turi įvertinti ne tik vaiko amžių, bet ir jo brandą, bei požiūrį į susiklosčiusią situaciją.
Svarbu paminėti, jog teismo vertinimu, vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų bei sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius.
Gyvenamosios Vietos Pakeitimas
Teismo nustatytą vaiko gyvenamąją vietą vaiko tėvai gali pakeisti bendru sutarimu. Nutarę, kad tikslinga keisti vaiko gyvenamąją vietą, tėvai gali sudaryti sutartį ir kartu su prašymu pateikti teismui.
Įstatymas numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, vienas iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 str. 4 d.) ir atitinkamai dėl bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu/motina pakeitimo, išlaikymo priteisimo. Reiškiant ieškinį visais atvejais reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas atiduotas gyventi su kitais asmenimis.
Aplinkybės, dėl kurių galima kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
Kokioms aplinkybėms esant galima kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo? Aplinkybių gali būti įvairiausių. Įstatyme bei teismų praktikoje konkrečiai nenurodoma, kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės. Kiekvienu atveju jas vertina teismas. Galima paminėti keletą pavyzdžių, dėl ko gali būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta: pvz., tėvo ar motinos, su kuriuo gyvena vaikas elgesio, sveikatos stovio ar materialinės padėties pasikeitimas, pablogėjusi vaiko priežiūra ar auklėjimas, pagerėjusi su vaiku negyvenančio tėvo ar motinos materialinė padėtis, vaiko norų pasikeitimas, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina nesilaikymas, emocinio ryšio trūkumas ir kt..
Pasitaiko situacijų, kai tėvas ar motina dėl įvairiausių priežasčių atiduoda vaiką, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su juo ar ja, senelių, brolių ar seserų priežiūrai. Tai yra pagrindas kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Privaloma Ikiteisminė Mediacija
Nuo 2019 m. sausio 1 d. šeimos bylose privaloma ikiteisminė mediacija. Tėvams nesutariant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, to siekiantis tėvas ar motina turi kreiptis į mediatorių (Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas skelbiamas viešai), kurio pagalba mediacijos metu siekiama taikaus ginčo sprendimo.
Reikia žinoti, kad keičiant vaiko gyvenamąją vietą keičiama ir skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka. Gali būti paliekama nustatyta tvarka veidrodiniu principu, gali būti koreguojama ar naujai nustatoma tvarka. Keičiant vaiko gyvenamąją vietą aptartinas ir vaikui teiktinas išlaikymas. Išlaikymas priteisiamas iš skyrium nuo vaiko gyvenančio tėvo ar motinos.
T.y. Užsienio valstybėse gyvuojanti praktika, kai vaikas pusę laiko gyvena su tėvu, pusę su motina Lietuvos teismuose dar netaikoma gyvenamosios vietos nustatymo pas abu tėvus prasme. Gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų. Vienodą dalyvavimą vaiko ugdyme ir auklėjime galima realizuoti nustatant bendravimo tvarką, užtikrinančią tėvams vienodas galimybes bendrauti su vaiku.
Dar žinotina, kad vaiko gyvenamoji vieta nereiškia kokretaus adreso. Informacija bendro pobūdžio.
Teismų Praktikos Pavyzdys
Nagrinėjant konkrečius atvejus, teismų praktika atskleidžia svarbius aspektus, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Panagrinėkime vieną pavyzdį iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Praktika
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Ieškovas, be kitų reikalavimų, prašė nustatyti dukters gyvenamąją vietą su juo. Ieškovas nurodė, kad, teismui bendru sutuoktinių sutarimu nutraukus jo ir atsakovės santuoką, nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, nepilnametės dukters - su atsakove. Tačiau atsakovė išvyko dirbti į užsienį, dukrą palikusi ieškovo priežiūrai. Kai atsakovė būna Lietuvoje, ji ir nepilnametė dukra apsistoja atsakovės motinos namuose. Kadangi atsakovė pageidauja gyventi aktyviai, dažnai išvyksta iš Lietuvos, neturi Lietuvoje ar užsienyje nuolatinės gyvenamosios vietos, ieškovo nuomone, jos gyvenimo būdas nėra pritaikytas nepilnamečiam vaikui tinkamai auginti.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Kasacinis teismas išaiškino, kad tėvai, prašydami teismo patvirtinti sutartį, kuria nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, be kita ko, turi būti įvertinę esmines aplinkybes - savo pasirengimą ir galimybes faktiškai gyventi su vaiku ir juo rūpintis. Nors tėvo (motinos) pasirengimas faktiškai gyventi su vaiku ir juo rūpintis iš esmės yra subjektyvi aplinkybė, atspindinti tėvo (motinos) norą, siekį faktiškai auginti vaiką, ji pasireiškia per objektyvų (realų) asmens elgesį, jo pasirinktus prioritetus. Todėl situacija, kada, teismo sprendimu patvirtinus tėvų sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvas (motina), su kuriuo šia sutartimi nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, realiai faktiškai su vaiku kartu negyvena ir juo nesirūpina, perduodamas (palikdamas) vaiką auginti kitam tėvui, reiškia pirmiau nurodytų esminių aplinkybių, t. y. tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, pasirengimo ir (ar) galimybių faktiškai gyventi su vaiku ir juo rūpintis pasikeitimą po teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kasacinis teismas konstatavo, kad nutraukus santuoką abu vaikai faktiškai liko ieškovo priežiūroje, nes atsakovė išvyko į užsienį dirbti. Kadangi atsakovė gyvenamąsias valstybes keitė, mergaitė ir toliau gyveno su ieškovu ir vyresniuoju broliu. Ieškovė šiuo metu įsikūrusi Norvegijos Karalystėje. Esant tokioms aplinkybėmis, kasacinis teismas sprendė, kad byloje nustatytas atsakovės elgesys rodo jos pasirengimo faktiškai gyventi su vaiku ir juo rūpintis pasikeitimą po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo. Atsakovė, nepaisant savo deklaruojamo noro auginti dukterį, pasirinko kitus prioritetus, visų pirma savo ekonominių ir asmeninių interesų užtikrinimą.
Pasisakydamas dėl atsakovės argumento, jog laikinas vaiko perdavimas kitam asmeniui nėra pakankamas pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą, kasacinis teismas nurodė, kad laikini sprendimai turi: turėti aiškų tikslą, pavyzdžiui, sugrąžinti vaiką į šeimą;apimti aiškius tarpinius sprendimus, veiksmus, kuriais siekiama pakeisti laikiną situaciją;būti pakankamai aiškiai apibrėžti laiko atžvilgiu, nes vaikui svarbiausia yra pastovumas, žinojimas, kiek ilgai gali trukti viena ar kita situacija, nuo ko priklauso jos pasikeitimas ir pan.
Kasacinis teismas konstatavo, kad laikinas dukters palikimas pas tėtį atitiko prieš tai nurodytus kriterijus, tačiau situacija nesikeitė ir tapo pastovi. Mergaitė ir toliau gyveno su tėčiu, pradėjo lankyti mokyklą. Ieškovė jokių veiksmų laikinai situacijai pakeisti nesiėmė iki pat ieškovo kreipimosi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Taip pat kasacinis teismas nurodė, kad ne mažiau svarbi aplinkybė sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo yra motinos išvykimas gyventi į užsienio valstybę po teismo sprendimo, kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ir ketinimas ten perkelti vaiką. Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas.
Kadangi dukters nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, kasacinis teismas sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog atsakovės siekis perkelti dukrą gyventi į užsienį yra esminis aplinkybių pasikeitimas, o atsakovė neįrodė, kad vaiko įprastos aplinkos keitimas geriausiai atitiktų jo interesus.
Šis pavyzdys iliustruoja, kaip teismas vertina pasikeitusias aplinkybes, tėvų pasirengimą rūpintis vaiku ir vaiko interesus, sprendžiant dėl gyvenamosios vietos pakeitimo.
Apibendrinimas
Apibendrinant, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimas yra kompleksinis procesas, reikalaujantis atidaus įvertinimo ir individualaus požiūrio į kiekvieną situaciją. Nutraukiant santuoką, vienas esminių klausimų, kuris turi būti aptartas bei nustatytas - nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Kaip žinia, dažniausiai, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su mama, tačiau gali būti ir nustatyta ir su tėčiu. Laikui bėgant, gali pasikeiti gyvenimo aplinkybės, sudarančios pagrindą teigti, kad gyvenamoji vieta vaikui tapo nesaugi, todėl kitas vienas iš tėvų kreipiasi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei nustatymo su juo (ir atitinkamai dėl išlaikymo priteisimo iš kitos pusės.).
Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas; vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei būklei, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų Lietuvos Aukščiausiojo teismo2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, yra: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis kaip vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Teismai, nustatę, kad vaikui užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos bei tenkamos sąlygos būtų užtikrintos ir pas kitą vieną iš tėvų, pažymi, kad esant analogiškoms tėvo ir motinos gyvenimo sąlygoms, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas (atsižvelgiant į jo amžių, turimus socialinius kontaktus, diagnozuotus sveikatos sutrikimus), nepagrįstai sąlygotų visų jo, per itin ilgą laiką, susiformavusių socialinių ryšių nutraukimą. Adaptacija naujoje gyvenamojoje vietoje gali turėti neigiamų pasekmių tiek vaiko emocinei sveikatai, tiek ir ugdymo procesui, kas visiškai neatitiktų paties nepilnamečio vaiko interesų. Esant nustatytoms aplinkybės teismas nusprendė nekeisti vaiko gyvenamosios vietos.
Tačiau gali atsirasti gyvenimo aplinkybių, sudarančių pagrindą keiti vaiko gyvenamąją vietą, kaip pvz. vieno iš tėvų liga, priklausomybių atsiradimas, pajamų dydžio pasikeitimas, kitų vaikų atsiradimas, dėl ko yra sudėtinga tinkamai prižiūrėti vaiką. Tačiau kiekvienoje byloje tai yra atskirai bei individualiai nustatomos aplinkybės.
Vaiko gerovė ir interesai yra prioritetas, ypač sprendžiant klausimus, susijusius su jo gyvenamąja vieta ir priežiūra. Lietuvos teisės aktai ir teismų praktika numato įvairius aspektus, į kuriuos atsižvelgiama siekiant užtikrinti geriausias sąlygas nepilnamečiam vaikui augti ir vystytis.
Aplinkybės, Įvertinamos Nustatant Vaiko Gyvenamąją Vietą
Kaip jau minėta teismas spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vertina svarbių aplinkybių visumą, kuri leidžia nustatyti, kuris iš tėvų gali geriausiai užtikrinti vaiko interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Atkreiptinas dėmesys, jog teismų vertinimu, ikimokyklinio amžiaus vaikui daugiau reikia motinos globos, kadangi tokio amžiaus vaiko priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims. Materialinė tėvų padėtis, nors ir nėra lemiantis faktorius, tačiau turi įtakos tėvų galimybėms suteikti vaikui tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, todėl pirmiausia būtina įsitikinti, ar tėvai turės galimybes užtikrinti nuolatinę gyvenamąją vietą.
Kaip rodo teismų praktika, vaiko išreikštas noras gyventi su vienu iš tėvų gali turėti lemiamą reikšmę byloje dėl gyvenamosios vietos nustatymo, ypač tada kai tėvų vaikui sudaromos gyvenamosios aplinkos sąlygos yra iš esmės tokios pačios.
Kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos
Kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. pirmiausia būtina įsitikinti, ar tėvai turės galimybes užtikrinti nuolatinę gyvenamąją vietą.
Sprendžiant, ar toks namo naudojimas bendriems šeimos poreikiams tenkinti nepažeidžia I. S. ir J. G. S. interesų, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytinos: ar namo parametrai - vieta, dydis, suplanavimas ir kt. atitinka vaikų interesus (pvz., ar, atsižvelgiant į individualius I. S. ir J. G. S. poreikius, jiems nereikėtų gyventi kitoje vietoje); ar namas yra tinkamas konkrečiai šeimai; ar vaikų interesai nepažeidžiami šeimai priimant „vidinius“ sprendimus dėl namo naudojimo tvarkos (pvz., ar I. S. ir J. G. S. skiriama pakankamai vietos name, atsižvelgiant į šeimos sudėtį); ar vaikų paveldėto turto pakanka jų prievolėms, susijusioms su paveldėtu turtu, įvykdyti (pvz., ar mokesčiams ir įmokoms, susijusiems su paveldėtu namu, užtenka I. S. ir J. G.
Taigi išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi rentos gavėjas išreiškia pasitikėjimą konkrečiu asmeniu, sutikdamas būti jo prižiūrimas, šiam teikiant atitinkama forma išlaikymą natūra, ir perduodamas rentos mokėtojui nuosavybės teisę į savo nekilnojamąjį turtą. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi negali būti įpareigotas teikti išlaikymą, t. y. priežiūrą, gyvenamąją vietą, maitinimą ir t. t., rentos mokėtojo sutuoktinis, kuris įstatyme nustatyta forma nėra išreiškęs savo valios atlikti tokius veiksmus rentos gavėjui, o šis savo ruožtu nėra išreiškęs pasitikėjimo rentos mokėtojo sutuoktiniu ir gali nepageidauti būti nuo jo priklausomas (nuolat prižiūrimas, esant reikalui, maitinamas, slaugomas ir pan.).
Aplinkybė, jog rentos gavėjas sudaro sutartį su vienu iš sutuoktinių, antrajam neišreiškus valios prisiimti iš šio sandorio kylančių teisių ir pareigų, teikia pagrindą daryti išvadą, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu rentos gavėjo perduotas kitai šios sutarties šaliai - rentos mokėtojui nekilnojamasis daiktas tampa asmenine rentos mokėtojo nuosavybe net ir tuo atveju, kai išlaikymo iki gyvos galvos sutartis sudaroma ir daiktas perduodama santuokos metu.
Apibendrinant, galima teigti, kad sprendimai dėl nepilnamečių vaikų priežiūros yra priimami atsižvelgiant į platų aplinkybių spektrą, siekiant užtikrinti vaiko gerovę ir interesus.
Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas, atsižvelgiant į vaiko interesus ir susiklosčiusias aplinkybes. Teismų praktika rodo, kad kiekvienas atvejis yra individualus ir reikalauja atidaus įvertinimo.