Skyrybos - psichologiškai ir teisiškai sudėtingas procesas tiek tėvams, tiek vaikams. Išsiskyrimas, net jei pora nebuvo oficialiai susituokusi, yra emociškai ir teisiškai sudėtingas etapas, ypač kai šeimoje auga nepilnamečiai vaikai.
Nors visuomenėje dažnai vartojamas terminas „skyrybos nesusituokus“, teisine prasme tai nėra santuokos nutraukimas, nes santuoka nebuvo sudaryta. Tačiau poros išsiskyrimas, kai yra bendrų nepilnamečių vaikų, neišvengiamai sukelia poreikį išspręsti labai panašius klausimus, kaip ir oficialių skyrybų atveju.
Skiriant nepakankamai dėmesio šių klausimų aptarimui sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (kai skiriamasi bendru sutarimu), taikos sutartyje ar teismo proceso metu, gali atsirasti ateityje nepatogumų keliančių pasekmių. Skyrybos ir vaikų dalybos - vienas nuo kito neatskiriami procesai.
Svarbiausi Klausimai Skyrybų Atveju, Kai Yra Vaikų
Svarbiausi iš jų:
- Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas: su kuriuo iš tėvų vaikas gyvens.
- Išlaikymo (alimentų) vaikui priteisimas ir mokėjimas: kaip bus užtikrinami vaiko materialiniai poreikiai.
- Bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu/motina tvarkos nustatymas: kaip ir kada kitas iš tėvų galės matytis ir bendrauti su vaiku.
- Tėvystės nustatymas (jei dar nebuvo nustatyta): tai yra esminis žingsnis, jei vaiko gimimo liudijime tėvas nėra nurodytas arba tėvystė nebuvo pripažinta anksčiau.
Milda Karklytė - Palevičienė. Tėvų skyrybos vaiko akimis. Taisyklių pastovumas.
Vaiko Gyvenamosios Vietos Nustatymas
Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, visada vadovaujamasi prioritetiniais vaiko interesais. Atsižvelgiama į vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, jo įprastą aplinką, kiekvieno iš tėvų galimybes užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, vaiko amžių, brandą ir jo norus (jei vaikas pakankamai brandus juos išreikšti).
Kaip tai įforminama?
- Tėvų susitarimu: geriausias būdas - tėvams patiems taikiai susitarti, su kuriuo iš jų gyvens vaikas. Tokį susitarimą rekomenduojama įforminti raštu ir patvirtinti teisme. Teismo patvirtintas susitarimas įgyja vykdomojo dokumento galią ir užtikrina didesnį teisinį aiškumą bei apsaugą ateityje.
- Teismo sprendimu: jei tėvai nesutaria, ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžia teismas.
Jeigu šeima turi nepilnamečių vaikų, nutraukiant santuoką visais atvejais turi būti išsprendžiami vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant klausimai.
Kai santuokos nutraukimo procese egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai teismai skiria ypatingą dėmesį. Atsižvelgiant į tai, skyrybos turint vaikų, ypatingai kai tėvai nesutaria dėl vaikų globos, yra pakankamai sudėtingas procesas.
Teismų praktikoje pasisakoma, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant.
Laikoma, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Kai santuoka yra nutraukiama bendru sutuoktinių sutikimu teismo tvarka, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų pagal tėvų susitarimą.
Atvejais, kuomet sutuoktiniai nesutaria ir kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu.
Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija - tėvų valdžios apribojimas. Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalo ją vykdyti.
Tuo tarpu į vaiko norą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų teismas atsižvelgia, tačiau tai teismo neįpareigoja priimant sprendimą dėl globos. Lietuvos teisės aktai numato, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
Europos žmogaus teisių teismas savo sprendimuose nuosekliai laikosi pozicijos, kad geriausių vaiko interesų įvertinimas apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą, o kuo vaikas brandesnis, tuo kyla didesnis poreikis gerbti jo autonomiją.
Tuo atveju, kai sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, vaikas (nepriklausomai nuo jo amžiaus), sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais.
Vis dėlto, vaiko noras tėra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju turi būti išsiaiškinama, ar vaiko norai atitinka jo interesus.
Pažymėtina, kad vaiko apklausos metu dažnai nustatoma, kad tėvas ar motina, siekiantis, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, darė įtaką vaiko apsisprendimui, pavyzdžiui, žadant nupirkti, ko vaikas nori. Tokiais atvejais į vaiko norą, jeigu jis neatitinka vaiko interesų apsaugos, neatsižvelgiama.
Išlaikymas (Alimentai) Vaikui
Abu tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo susituokę, ar ne, ir ar gyvena kartu. Skyrium gyvenantis tėvas (ar motina) privalo mokėti alimentus vaikui.
Kada mokami alimentai?
Pareiga mokėti alimentus atsiranda nuo vaiko gimimo ir tęsiasi iki jo pilnametystės (18 metų) arba ilgiau, jei vaikas mokosi pagal dieninės studijų programą (iki 24 metų) ir jam reikalinga parama.
Kiek mokėti?
Konkretaus alimentų dydžio įstatymai griežtai nenustato. Jis priklauso nuo vaiko būtinųjų poreikių (maistas, apranga, būstas, sveikata, ugdymas, laisvalaikis) ir abiejų tėvų turtinės padėties.
Teismų praktikoje dažnai orientuojamasi, kad minimalus išlaikymas vienam vaikui turėtų būti ne mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos (MMA), tačiau kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.
Kaip mokėti?
Alimentai gali būti mokami periodinėmis išmokomis (dažniausiai kas mėnesį) arba vienkartine suma, taip pat turtu (jei tai nepažeidžia vaiko interesų).
Kartais nutraukdami santuoką tėvai nenumato išlaikymo vaikui, ar numato labai mažą sumą. Teismai vis rečiau tvirtina tokius susitarimus, tačiau pasitaiko atvejų, kai esant geriems tėvų santykiams išlaikymo suma nenustatoma arba nustatoma labai maža.
Siekiant išvengti galimų nesutarimų ateityje ir užtikrinti tinkamą išlaikymą vaikui, tėvai nutraukdami santuoką turėtų numatyti proporcingą esamiems ir būsimiems vaiko poreikiams išlaikymą.
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ilgą laiką formuojama praktika, abiejų tėvų teikiamo, vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą.
Dar viena tėvų galimai daroma klaida susijusi su išlaikymu - numatomas išlaikymo mokėjimas tik iki vaiko pilnametystės. Tėvai, spręsdami dėl vaiko išlaikymo, gali neapgalvoti, jog vaikui 18 metų sukanka dar būnant 11-12 klasėje, o vaiko poreikiai išlieka nekintantys iki pat vidurinės mokyklos baigimo ar net ilgiau.
Remiantis aktualia teismų praktika, tais atvejais, kai santuoka nutraukiama bendru sutarimu, ar sudaroma taikos sutartis santuokos nutraukimo procese, svarstydami dėl vaiko išlaikymo trukmės tėvai gali numatyti vaiko išlaikymą ne tik iki pilnametystės, bet ir iki vidurinės mokyklos baigimo ar net kol vaikui sukaks 24 metai.
Tačiau pabrėžtina, kad pilnamečio vaiko išlaikymas būna nustatomas tik įstatyme numatytais atvejais: vaikams kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų.
Kita tėvų daroma klaida - jau mokant nustatytą išlaikymą. Kartais tarp vaiko tėvų susiklosto tokia praktika, jog išlaikymo suma yra ne pervedama, o mokama grynaisiais pinigais. Tokioje situacijoje savo teisėmis piktnaudžiaujanti pusė gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o iškart po to - į antstolį dėl neišmokėto išlaikymo išieškojimo.
Galiausiai rečiau praktikoje pasitaikantis, tačiau ne ką mažiau svarbus dalykas, į kurį reikėtų atkeipti dėmesį - išlaikymas ne periodinėmis išmokomis ar pinigine suma, o turtu. Tokiais atvejais išlaikymą turintis teikti vienas iš tėvų nusprendžia vaiko nuosavybėn perduoti butą, namą, ar kitą turtą.
Pirma, vaikas turtu galės savarankiškai naudotis tik sulaukęs pilnametystės, taigi iki 18 metų turtu rūpinsis tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
Trečia, Lietuvos respublikos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatyme yra numatyta kompensacija asmenims, įsigyjantiems savo pirmąjį būstą.
Dažniausiai alimentai yra priteisiami periodinėmis išmokomis (kas mėnesį). Skyrybos turint vaikų gali būti sudėtingos, bet su tinkamu planavimu ir informacija, galima padaryti šį procesą kuo mažiau skausmingą visiems susijusiems asmenims.
Svarbu, kad tėvai bendradarbiautų ir visada laikytųsi vaiko geriausių interesų. Visada rekomenduojame pasitarti su skyrybų teisininkais.
Minimalaus mėnesinio išlaikymo dydis vaikui Lietuvoje
| Rodiklis | Suma |
|---|---|
| Minimali mėnesinė alga (MMA) | 777 eurai (atskaičius mokesčius) |
| Rekomenduojamas minimalus išlaikymas vaikui (abiejų tėvų) | 777 eurai |
Svarbu paminėti, kad tai tik orientacinis dydis, ir vaiko poreikiai gali būti didesni, atsižvelgiant į individualias aplinkybes.
Milda Karklytė - Palevičienė. Tėvų skyrybos vaiko akimis. Taisyklių pastovumas.
Bendravimo su Skyrium Gyvenančiu Tėvu/Motina Tvarka
Skyrium gyvenantis tėvas (ar motina) turi ne tik pareigą, bet ir teisę bendrauti su savo vaiku, o vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais.
Pirma klaida yra pastebima atvejais, kai nėra nustatoma tiksli bendravimo su vaiku tvarka. Esant geriems tarpusavio santykiams tėvai neapgalvoja būtinybės tiksliai susitarti kokiomis švenčių, atostogų ar savaitės dienomis vaikas matysis su kiekvienu iš tėvų, neaptaria tikslios vaiko pasiėmimo vietos ir laiko.
Siekiant išvengti tokių situacijų būtina tiksliai apibrėžti bendravimo tvarką - numatyti kokias šventines dienas, atostogas ar savaitės dienas vaikas praleidžia su kartu negyvenančiu tėvu ar motina, tiksliai nustatyti vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vietą, laiką.
Nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku.
Pažymėtina, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Ši pareiga neišnyksta net ir po skyrybų bylos.
Taikus Susitarimas - Geriausias Sprendimas
Taip, ir tai yra pats geriausias bei pigiausias kelias. Tėvų gebėjimas susitarti dėl su vaikais susijusių klausimų rodo jų brandą ir atsakomybę.
Taikūs susitarimai:
- Mažiau traumuoja vaikus.
- Leidžia išsaugoti pagarbius tėvų santykius.
- Sutaupo laiko ir pinigų, kurie būtų išleisti teisminiams ginčams.
Net jei iš pradžių atrodo sunku, verta pabandyti ieškoti kompromisų, jei reikia - pasitelkiant mediatorių pagalbą.
Jei taikiai susitarti nepavyksta, ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ar bendravimo tvarkos sprendžia teismas. Prieš kreipiantis į teismą dėl šeimos ginčų, dažnai yra privaloma mediacijos procedūra.
Teismo procesas gali būti ilgesnis ir brangesnis, tačiau kartais tai yra vienintelė išeitis, kai viena iš šalių elgiasi nesąžiningai ar neįmanoma rasti kompromiso.
Lietuvoje visiems, norintiems oficialiai išsiskirti, yra privaloma mediacija. Ir tik tuo atveju, jei pora, tarpininkaujant mediatoriui, neranda kompromiso, skyrybų byla pasiekia teismą.
Dokumentai, Reikalingi Pradedant Procesą
Norint pradėti spręsti su vaikais susijusius klausimus po išsiskyrimo (net jei nebuvote susituokę), reikės šių pagrindinių dokumentų:
- Vaiko (-ų) gimimo liudijimas (-ai).
- Jūsų asmens tapatybės dokumentas.
- Kito tėvo (motinos) asmens duomenys ir žinoma kontaktinė informacija.
- Duomenys apie Jūsų ir kito tėvo (motinos) gaunamas pajamas ir turimą turtą (pvz., darbo užmokesčio pažymos, banko išrašai, nekilnojamojo turto registro išrašai).
- Informacija apie vaiko poreikius ir išlaidas (pvz., išlaidos darželiui/mokyklai, būreliams, sveikatos priežiūrai).
- Jei yra, ankstesni susitarimai ar teismo sprendimai, susiję su vaiku.
Tikslų dokumentų sąrašą aptarsime konsultacijos metu, įvertinę Jūsų individualią situaciją.