Lietuva - tai žalumos, ežerų ir plačių lygumų kraštas, todėl turėti nuosavą namą ar sodybą už miesto visada buvo populiaru. Sodybos ir vasarnamiai - populiarūs visoje Lietuvoje. Daugelis gyventojų paveldi sodybas iš šeimų, tačiau nemaža dalis jų įsigyja kaip investiciją ar kaip vietą poilsiui savaitgaliais bei atostogoms. Tad nenuostabu, kad, vos tik atšilus orams, susidomėjimas nekilnojamuoju turtu užmiestyje auga, o kiekviena parduodama sodyba sulaukia didelio pirkėjų dėmesio.
Pirkėjai dažniausiai ieško sodybų, kurios būtų arti vandens - ežero, upės ar tvenkinio. Kitas svarbus kriterijus - atstumas nuo miesto. Vilniečiai dažniausiai domisi Aukštaitijos rajonais, tokiais kaip Zarasai, Molėtai ar Utena, kur gausu ežerų ir gamtos ramybės. Pajūryje ir kurortuose (Druskininkuose, Birštone, Trakuose) esančios sodybos - vienos brangiausių, o pigiausios dažniausiai randamos šiaurinėje Lietuvos dalyje, kur atstumas nuo didmiesčių yra didesnis.
Sodybų Kainų Įvairovė
Sodybų kainos Lietuvoje yra labai įvairios. „Parduodu sodybą“ skelbimas gali reikšti tiek nedidelį ir paprastą užmiesčio kampelį už 5 tūkst. eurų, tiek prabangų, moderniai įrengtą namą su dideliu sklypu, kurio vertė siekia daugiau nei 1 mln. eurų. CAPITAL nekilnojamo turto agentūros platformoje galima rasti tiek autentiškų rąstinių pastatų su istorija, tiek naujai renovuotų sodybų, pritaikytų kaimo turizmui ar moderniam gyvenimui gamtos apsuptyje.
Surasti, kokia parduodama sodyba atitinka Jūsų poreikius, CAPITAL internetinėje svetainėje yra labai paprasta. Galite filtruoti pagal miestą, savivaldybę, kainą, plotą, kambarių skaičių, įrengimo būklę ar net pagal konkrečią gatvę. Taip pat visus pasiūlymus patogu peržiūrėti žemėlapyje, kuriame aiškiai matomas atstumas iki artimiausio vandens telkinio ar miesto.
Ukmergės Rajono Apžvalga
Ukmergės rajonas įsikūręs Lietuvos vidurio lygumose. Vakaruose ir šiaurės vakaruose rajono kraštovaizdį sudaro lygumos, rytiniame pakraštyje prasideda Aukštaičių aukštuma - kalneliai ir kloniai. Teritorijos aukštumas nuo žemumų skiria Šventoji ir jos intakai: Siesartis, Žuvintė, Žirnaja, Riešė, Ukmergėlė, Mūšia. Yra 33 ežerai, didžiausi iš jų: Lėnas (219 ha), Žirnajai (192 ha). Ukmergės rajonas šiaurėje ribojasi su Anykščių, šiaurės vakaruose su Panevėžio, vakaruose su Kėdainių rajonais.
Nuo 1566 m. iki 1950 m. Ukmergė buvo apskrities centras (pavietas), kuriam priklausė didelė Rytų Aukštaitijos dalis. Ukmergės apskrities ribos įvairiais laikotarpiais nuolat keitėsi. Nuo 1919 m. Ukmergės apskričiai priklausė Balninkų, Gelvonų, Kavarsko, Kurklių, Lyduokių, Pabaisko, Pagirių, Panoterių, Siesikų, Šešuolių, Širvintų, Taujėnų, Traupio, Veprių, Želvos ir Ukmergės valsčiai. 1950 m. Šiuo metu rajone yra 12 seniūnijų: Deltuvos, Lyduokių, Pabaisko, Pivonijos, Siesikų, Šešuolių, Taujėnų, Ukmergės, Veprių, Vidiškių, Želvos, Žemaitkiemio (1 miesto ir 11 kaimo), 10 miestelių, 508 kaimai, 104 viensėdžiai. Ukmergės rajono savivaldybėje gyventojų skaičius - 39288, iš jų: mieste - 23450, kaime - 15838 (2011 m.). Ukmergės rajone veikia 22 bendrojo lavinimo mokyklos, dvi iš jų gimnazijos, 6 ikimokyklinio ugdymo įstaigos mieste, Ukmergės technologijų ir verslo mokykla.
Apie Ukmergės miesto bei rajono vietovių vardų kilmę yra išleistas atskiras leidinys „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė“, kurį sudarė lietuvių kalbininkas, akademikas Zigmas Zinkevičius. Ši knyga - autoriaus dovana gimtajam Ukmergės kraštui. Autorius ištyrė beveik 600 rajono vietovardžių, kuriais pavadinta apie 700 gyvenviečių, nes dalis vietovių yra pasikartojančių pavadinimų. Apie Ukmergės miškų urėdijos prižiūrimus miškus yra išleistas fotoalbumas „Žaliasis slėpinys: nuo Neries, Šventosios -lig Lėno“. Šios knygos autoriai - fotomenininkas Jonas Danauskas ir žurnalistė Aldona Kvedarienė - nuotraukomis ir meniniais tekstais pasakoja apie slėpiningus miškus, nusidriekusius nuo Vilniaus paribio Kernavės link, palei Nerį, Šventosios slėniais ligi pat Lėno. Apie kelias Ukmergės rajono vietoves (Siesiikus, Taujėnus, Vaitkuškį) rašoma kunigo ir istoriko Valerijano Meištovičiaus (Walerian Meysztowicz, 1893-1982) knygoje „Pašnekesiai apie laikus ir žmones“ (Vilnius, 2004, p.
Kultūros Paveldas ir Paminklai Ukmergės Rajone
Ukmergės rajone yra 21 saugoma teritorija, iš jų 13 valstybinių ir 8 savivaldybių draustiniai. Kultūros paveldo departamento duomenimis rajone yra 428 kultūros paveldo objektai. Tarp jų - 136 architektūros, 57 istorijos, 46 archeologijos, 17 dailės objektų. Iš visų rajone esančių kultūros paveldo objektų valstybės saugomi yra 116.
Ukmergiškiams ir svečiams bus įdomu susipažinti su miesto istoriniais faktais, visiems puikiai žinomomis ir ne kartą aplankytomis vietomis - senamiesčiu, dvarais, piliakalniais, gamtos paveldo objektais, miškais, upėmis, kurie puikiai panaudojami žygiams, vandens turizmui.
Muziejai Ukmergės Rajone:
- Ukmergės kraštotyros muziejus (Ukmergė, Kęstučio a.
- Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos etnokultūros muziejus (Ukmergė, J. Tumo-Vaižganto g.
- Ukmergės A. Smetonos gimnazijos istorijos muziejus (Ukmergė, J. Basanavičiaus g.
- Ukmergės Užupio vidurinės mokyklos istorijos muziejus (Ukmergė, Linų g.
Žymūs Paminklai ir Atminimo Vietos:
- Kazimieras Mikalauskas - gydytojas (Δ Ukmergė, parkas prie ligoninės, Vytauto g.
- Ąžuolinė skulptūrinė kompozicija (skulpt. Rimantas ir Stasys Zinkevičiai), skirta iš šio kaimo kilusių medžio drožėjų, kryždirbių Gabrielio ir Kazimiero Katinų atminimui, atidengta 2006 m.
- Kryžius partizanų Vytauto Strazdo-Bebro ir Jono Grybausko-Paukštelio žuvimo vietoje, pastatytas 1992 m.
- Paminklinis akmuo Didžiosios kovos apygardos (DKA) Plieno rinktinės partizanų apygardos vado Alfonso Morkūno-Plieno, štabo viršininko Prano Grigo-Geniuko bei kitų partizanų žūties vietoje, atidengtas 1997 m. 2001 m.
- Paminklas Didžiosios kovos apygardos (DKA) „Plieno“ rinktinės partizanų, būrio vado Jono Pažūsio-Dagio ir Stasio Zarembos-Beržo žūties vietoje (aut. Romas Navickas), pastatytas 1999 m. (Δ Beržalota, buvusi H.
- Kryžius ir paminklinis akmuo, įamžinantis čia žuvusių dviejų Didžiosios kovos apygardos (DKA) partizanų - Algirdo Rukšos-Zubraus ir Antano Radzevičiaus-Lapo atminimą, pastatytas 1999 m. 2005 m.
- Paminklinis kryžius partizanams Antanui Šalčiūnui-Fricui ir Valerijui Butkui-Tigrui atminti, pastatytas 1999 m.
- Kryžius Didžiosios kovos apygardos (DKA) partizanų ryšininkų ir rėmėjų Vlado ir Bronislavos, antisovietinio judėjimo dalyvių Antano, Edvardo ir Jono Burokų atminimui, pastatytas 2005 m.
- Paminklas Ukmergės krašto laisvės kovotojams ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) pogrindžio leidinio „Varpas“ spaudėjams: Stanislavai Vaineikienei, Vytautui Vaineikiui, Antanui Burokui ir Jonui Algirdui Kujaliui. Paminklas atidengtas 2011 m.
- Medinis atminimo kryžius, pastatytas 1996 m.
- Obeliskas, skirtas visų Taujėnų krašto kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimui, pastatytas 2006 m.
- Boleslovas Dirmantas - advokatas, švietėjas, visuomenės ir politikos veikėjas, Ukmergės apskrities savivaldos organizatorius, pirmasis miesto burmistras (Ukmergė, Kauno g.
- Jonė Deveikė (Deveikytė)-Navakienė - teisės istorikė, visuomenės veikėja (Ukmergė, Vytauto g.
- Vladas Šlaitas - poetas (Ukmergė, Vytauto g.
- Memorialinė lenta 1918 m.
- Memorialinė lenta 1944-1955 m. kovotojams už Lietuvos laisvę (Deltuva, Vytauto g.
- Koplytstulpis 2000-iesiems Kristaus gimimo metams (skulpt.
- Kryžius, sukurtas Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejui, pastatytas 1987 m.
- Paminklas „Karžygys“ (skulpt. Jonas Žentelis), pastatytas 2004 m.
- Koplytstulpis ir paminklas-aukuras (skulpt.
- Paminklas Pabaisko mūšiui paminėti (skulpt. Viktoras Žentelis), pastatytas 2005 m.
- Koplytstulpis pirmosios Pabaisko Švč.
- Paminklinis akmuo Vidiškių miestelio 500 metų jubiliejui (skulpt. Alvydas Pučinskas), pastatytas 2002 m.
- Koplytstulpis, skirtas Baro konfederacijos įvykiams atminti, pastatytas XVIII a. pab.-XIX a. pr.
- Koplytstulpis su šv. Jono Nepomuko skulptūrėle, pastatytas XIX a. pab. (skulpt. Kazimieras Katinas), 1999 m., minint Valų kaimo 300 metų jubiliejų, atstatytas (skulpt.
- Paminklinis akmuo Valų kaimo įkūrimui, pastatytas 1999 m.
- Obeliskas Rusijos ir Prancūzijos 1812 birželio 28 d. mūšiui atminti (arch. Gintautas Karvelis), pastatytas 1998 m.
- Paminklas 1831 m. sukilėliams (arch. Jonas Kovalskis-Kova), atidengtas 1935 m. ant Skerdimų (Majako) kalno, restauruotas 1989 m.
- Stela, įamžinanti žydų sinagogą, veikusią XIX a., pastatyta 2008 m.
- Koplytstulpis „Rūpintojėlis“ (skulpt.
- Paminklas „Rūpintojėlis“ (skulpt. Rimantas Zinkevičius), pastatytas 2008 m.
- Paminklinis akmuo, įamžinantis Siesikų miestelio pirmosios mokyklos, veikusios nuo 1885 m., atminimą, atidengtas 2003 m.
- Skulptūra Vidiškių mokyklos 100 metų jubiliejui (skulpt. Julius Urbonavičius), pastatyta 2001 m.
- Paminklinis akmuo Vidiškių mokyklos 100 metų jubiliejui (skulpt. Alvydas Pučinskas), pastatytas 2002 m.
- Koplytstulpis - Vargo mokyklos simbolis (skulpt. Rimantas Zinkevičius), pastatytas 1989 m.
- Šaulių kryžius (skulpt. Rapolas Diečkus), pastatytas 1928 m., 1952 m. nugriautas, 1989 m.
- Skulptūra, sukurta Lietuvos kariuomenės 90-mečio ąžuolynui (skulpt. Vaidas Ramoška), pastatyta 2008 m.
- Laisvės paminklas, pastatytas 1928 m., 1951 m. nugriautas, 1989 m. pastatyta paminklo kopija (skulpt.
- Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, pastatytas apie 1929-1930 m., 1956 m. nugriautas, 1989 m.
- Lietuvos nepriklausomybės paminklas „Lituania Restituta“ (Atkurtoji Lietuva) (skulpt. L. Truikys), pastatytas 1930 m., 1951 m. nugriautas, 1990 m. atstatytas (skulpt.
- Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas ir stogastulpis, pastatyti 1928 m., 1949 m. nugriauti, 1989 m. atstatyti (skulpt.
- Obeliskas - paminklas „Lietuvos laisvei“ (aut. Pranas ir Karolis Račeliai), pastatytas 1934 m., 1952 m. nugriautas. 1989 m. pastatyta paminklo kopija (skulpt.
- Koplytstulpis, skirtas 1946-1948 m. šioje vietoje likusių užkastų Žemaitkiemio valsčiuje ir Vidiškių apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardų partizanų atminimui (skulpt. Jonas Virbalas), pastatytas 1990 m.
- Paminklas žuvusiems 1941 m. sukilėliams, 1944-1953 m.
- Paminklas šioje vietoje užkastų, 1945-1953 m. Želvos apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimui (skulpt. Henrikas Šilgalis), pastatytas 1991 m.
- Paminklinis akmuo 1945-1948 m. Žemaitkiemio apylinkėse žuvusiems Lietuvos gynėjams, pastatytas 1998 m.
- Paminklas žuvusiems Vyčio apygardos partizanams, pastatytas 1989 m.
- Paminklinis akmuo žuvusiems Didžiosios Kovos apygardos „Plieno“ būrio partizanams (skulpt.
- Paminklas, skirtas Lietuvos laisvės gynėjų atminimui (skulpt. J.
- Kryžius 1944-1955 m. žuvusiems partizanams atminti (skulpt. Pranas Kaziūnas), pastatytas 2001 m.
- Kryžius, skirtas 1946-1948 m. Žemaitkiemio valsčiuje ir Vidiškių apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardų partizanų atminimui (skulpt. Jonas Virbalas), pastatytas 1989 m.
- Kryžius kilusiems iš šio krašto kovotojams ir žuvusiems Lietuvos partizanams atminti, pastatytas 1998 m.
- Kryžius žuvusiems Lietuvos partizanams, pastatytas 2001 m.
- Kryžius žuvusiems Lietuvos partizanams (skulpt. Pranas Kaziūnas), pastatytas 2001 m.
- Kryžius Avižieniuose gyvenusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų, žuvusių už Lietuvos laisvę, atminimui, pastatytas 2001 m.
- Skulptūra „Varpas“, įamžinanti pirmosios, įsteigtos 1966 m., Atkočių mokyklos atminimą, pastatyta 2006 m.
- Kryžius atgimstančiai Lietuvai, pastatytas 1988 m. prieš Pabaisko Švč.
- Kryžius, įamžinantis Lietuvos Atgimimą (skulpt. Pranas Kaziūnas), pastatytas 1991 m.
- Šv. Marijos koplytstulpis, skirtas Atgimimo ir Atkuriamos Lietuvos metams pažymėti (skulpt. Marijus Petrauskas), pastatytas 1990 m.
- Kryžius jubiliejiniams 2000-iesiems metams (skulpt. Remigijus Rudokas), pastatytas 2000 m.
- Kryžius jubiliejiniams 2000-iesiems metams (skulpt.
- Paminklas „Kristaus stovykla“ („Laiminantis Kristus“), pastatytas 1934 m.
- Prisikėlimo kryžius „Kentėjusiems, kenčiantiems, kentėsiantiems“ (skulpt. Vladas Urbanavičius), pastatytas 2000 m.
- Paminklinis akmuo išnykusiems kaimams (skulpt.
- „Dovydiškių rūpintojėlis“ (skulpt.
- Koplytstulpis Šv. Jonui (skulpt. Jonas Tvarkūnas) (Žemaitkiemis, „Žemaitkiemio seniūnija“),
- Koplytstulpis Šv.
- Koplytstulpis Šv.
- „Varpas“ (skulpt.
- Šv. Kazimierui (skulpt.
- „Balansas“ (skulpt.
- „Europos pagrobimas“ (skulpt.
- „Geldutė“ (skulpt.
- „Gyvybės globėja“ (skulpt.
- „Išmestas tinklas“ (skulpt.
- „Jaunystė“ (skulpt.
- „Labora“ (skulpt.
- „Laiko spiralė“ (skulpt.
- „Medus“ (skulpt.
- „Neptūnas“ (skulpt.
- „Neršianti žuvis“ (skulpt.
- „Plūdė“ (skulpt.
- „Protėvio dvasia“ (skulpt.
- „Stulpas laivui pririšti“ (skulpt.
- „Šeima“ (skulpt.
- „Upelio dvasia“ (skulpt.
- „Vandens keliai“ (skulpt.
- „Veidas“ (skulpt.
- „Vėliavnešiai“ (skulpt.
- „Vilkmergė“ (skulpt.
- Stogastulpis su daugeliu šventųjų skulptūrų (skulpt.
- Stogastulpis su Nukryžiuotojo skulptūra (skulpt.
- Ąžuolinių figūrų kompozicija (skulpt. Vaidotas Ramoška) - 12 pumpurų, simbolizuojančių jauno žmogaus ugdymo kelią, pastatyta 1999 m.
- Amžių sandūros skulptūrų skveras, įkurtas 1999 m.
CAPITAL - tai nekilnojamo turto agentūra, vienijanti patyrusius ir savo darbą puikiai išmanančius brokerius. Čia kiekvienas klientas sulaukia profesionalios pagalbos ieškant optimaliausio būsto pirkimo ar nuomos varianto. Nesvarbu, ar ieškote naujos statybos buto, jaukaus namo, kotedžo, sodybos, vasarnamio, garažo ar sklypo, CAPITAL brokeriai pasirūpins, kad paieškos būtų sklandžios, o sprendimas atitiktų tiek Jūsų poreikius, tiek finansines galimybes. Jei svarstote apie savo turto pardavimą, mūsų specialistai padės įvertinti objekto rinkos vertę, parengs patrauklų skelbimą, pasirūpins reklama įvairiuose kanaluose ir pritrauks potencialius pirkėjus, kad pardavimo procesas būtų greitas ir saugus.