Veiverių seniūnija: Savickų sodybos istorija

Lietuvos likimas ilgą laiką buvo biurokratų stalčiuose. Tačiau... ne viskas klostėsi taip, kaip planuota.

Lietuvai pareikalavus, Lenkijos vadovybė pasiūlė derybas. Sutiko ir 1920 metų rugsėjo 29 dieną Suvalkuose prasidėjo šalių derybos.

Deja, Lenkijos kariuomenė užėmė pietinę ir rytinę Lietuvos dalį nuo Gardino iki Vilniaus. Jie planavo nuversti Lietuvos valdžią ir sudaryti savo lenkišką ministrų kabinetą.

Po atkaklių kautynių lenkai pagaliau buvo atremti. Dieną prie Širvintų lietuviai sudavė „paliakams“ triuškinantį smūgį. Lietuviai paėmė трофеями patrankos, devyni minosvaidžiai ir 20 kulkosvaidžių.

Traukiantis lenkams iš Vilniaus krašto, liepos mėnesį Vilnių užėmė rusai. Vilniaus kraštą pripažino Lietuvai tik savo Maskvos sutartimi su Rusija pripažintą teritoriją.

Įstaigos iš Kauno persikėlė į sostinę Vilnių. Tačiau Lietuvos likimas vėl pakibo ant plauko prasidėjus Antrajam pasauliniam karui.

Sodyboje gimė duktė Onutė. Pasitraukusiam sūnui Antanui, slapyvardžiu pradėjo kruviną partizano kelią Aro būryje, Pakuonio krašte. Jis veikė Daukšiagirės, Alšininkų ir Margininkų apylinkėse.

1947 metų vasario 8 dienos Tauro apygardos vado Žvejo įsakymu Nr. 361 puslapyje rašė Juozas Lukša. Pasų skyriaus viršininkas ltn. Ona Karvelytė paruošė Marijampolės bolševikams įspūdingą Užgavėnių „blynų balių“.

Vadas Žvejys įsakymu Nr. 15 buvo paskirtas 24 Maironio kuopos vadu, betarpiškai pavaldžiu Žvejui. Kovo 29 dienos įsakymu Nr. 17 Tauro apygardos štabą. Balandžio 10 dienos apygardos vado įsakymu Nr. 18. Analogiškas padėkas ir pagyrimus, remiantis rinktinės vado raportais Nr. 24.

Vilkaviškio geležinkelio stotį, kur buvome sutarę susitikti. Atsbildėjo Karaliaučius-Maskva traukinys. Tris červoncus, „poniškai“ atvažiavome į Kauną. Atėjo į Senamiestį, pro Katedrą atėjo į Rotušės aikštę.

Čekistų „uodegos“, Vytas prasmuko pro Rotušės aikštės 9-ojo namo duris. Netrukus į butą triukšmingai suvirto keli civiliai ir du MGB leitenantai. - Podnimaisia, bandit! Odevaisia bystreje! (Kelkis, bandite! Į svetainę ir pasodino kampe ant kėdės, pastatytos atlošu į kambario pusę.

Atsargiai, kaip buvo įpratęs, Mažytis atėjo prie Rotušės aikštės 9-ojo namo. Arti nieko įtartino nepastebėjęs, laiptais pakilo į antrą aukštą, sutriko... į laiptinę, užtrenkė duris ir keliais šuoliais išbėgo laukan.

Palikę nukautą čekistą kapitoną, partizanai pasuko Kalniečių gatve. Prie Kalniečių gatvės namo Nr. 3 rusišką laikraštį skaitė įtartinas tipas. Jis sulankstė laikraštį ir pakilo nuo suoliuko.

Kambaryje buvo pilna MVD šutvės. Aišku - patekau į pasalą... Sėdėjo prie ginklais apkrauto stalo, kiti trys stovėjo netoli jų . Ir drąsiai žengiau porą žingsnių priekin. Žinojau, kuo visa tai baigsis... Pradėti, nes kitos išeities nebuvo. Kad kritišku momentu nereikia nusiminti.

Staiga pasikėlė nususęs emvedistas ir prisiartinęs ėmė mane krėsti. Šovinių... Mane krėtusįjį... Taip „apdalijau“ visus ir moviau durų link. Iššoko dar vienas. Nedelsdamas paleidau šūvį į jį. Rankomis griebė man už kojos. Apkabino ir kąsdamas norėjo mane parversti. Paleidau dar vieną šūvį.. To jam užteko. Žemyn. Žaliakalnio „Brazilką.

Užmetėme akį - rusiškas. Matėme, kad jo ranka leidžiasi į kišenę. Kiekviena sekundė brangi... Pasprukome... Ir prigarmėję galybė emvedistų. „Atėjo partizanas ir visus iššaudė. Tik aš vienas išlikau... Aš - tūpt! Jis man pykšt, aš - kebėkšt!..

Tuomet 1947 metų rugsėjo 23 dieną Mažytis Kaune, Rotušės aikštės name Nr. 9 (dabar Rotušės aikštės Nr. 7) MGB būstinę. Raudonuose karstuose suguldytų nukautų čekistų laidotuvių kortežas. Nukautųjų ordinus ir medalius... Maršus... „Smotrite, bl...di, što vy nadielali!

1956 metais paleistas į laisvę grįžo į Kauną. Vaikystėje augęs Klaipėdoje, Baltijos pajūryje, Vytautas buvo geras plaukikas. Vytautas nuvyko į Odesą. Virš vandens iškilusią salą pasikaitinti prieš saulutę... Nuplaukę į salą pajuto artėjančios audros požymius ir pavėlavo grįžti į krantą.

Įšokę į grėsmingai aukštėjančias jūros bangas, vyrai sunkiai tolo nuo salos. Sąmonės ir pradėjo skęsti... Juodosios jūros gelmėse. Lietuvos Laisvės kovotojai. Savais keliais. Lauke dribo šlapias sniegas. Sintautų-Karaliaučiaus link.

Kuro-Jaunučio keturių vyrų grupė atsargas, ruošėsi tolimesnei kelionei. Srities sienos. Šešupę. Nualintais Rytprūsių laukais. Vieną vakarą, pereinant Šešupę, ties Kudirkos Naumiesčiu, ant lyno varpučio gijomis, L. Vizgirda-Keleivis, sakydamas: „Dabar jau arba генерал или капрал - mat sustingsi in ragą“... Vandenį iki pat pažastų įkrito L. Vizgirda-Keleivis.

Įveikę dar du kilometrus, partizanai rado sugriautą sodybą. Partizanai rado dar ne visai sugriuvusio gyvenamojo namo belangį kambarį. Aplink užkurtą, jau įšilusią krosnelę partizanai pasiklojo lentų gultus. Kiekvieną valandą keistis, vienas iš grupės narių stojo sargybon. Visą dieną vyrai ilsėjosi.

Pamatę apgriuvusių pastatų liekanas stabtelėjo pailsėti. Nors ir trumpą žiemos dieną tuose urvuose partizanai labai sušalo. Temti nuo šalčio kalendami dantimis išlindome iš savo urvų. Už poros kilometrų išėję į plentą, vyrai rizikavo žygiuoti keliu. Lenkijos sienos apie 20 kilometrų partizanai tikėjosi įveikti iki vidurnakčio.

Plentu pasuko vos tolumoje įžiūrimos miško juostos link. Prisilaužę sausų šakų susikūrė laužą ir šildėsi sugrubusias rankas. Gruodžio 21 dienos rytas. Partizanai susikūrė laužą ir vieno budinčiojo saugomi sumigo.

Vyrams kelią pastojo spygliuotos vielos užtvaros ir apkasai. Prosovietinės Lenkijos siena. „Staigiais šuoliais peršokome per apkasus. (...) Nukirpę vielų užtvaras atsidūrėme prie balos. Atsargiai žengdami krūmais, partizanai priartėjo prie keliuko. Prasiveržimo kautynės buvo sunkios. Laimingai, net nesužeisti prasiveržė į Lenkijos pusę.

Netikėtai troboje viešėjęs šeimininkų svečias prašneko lietuviškai. „Tautiečio paslaugomis naudojomės apie 15 kilometrų. Atleidę, traukėme pėsčiomis Pšeroslio link,“ - rašė Juozas Lukša. Milicijos būstinės langus nuvežė žygūnus dar 15 kilometrų.

Ankstyvus svečius sutiko gana palankiai. Šeimininkė seklyčioje paklojo guolius. Sumigo. Dvyliktą valandą Skrajūną pakeitė Audronis. Kiemo trobon įbėgusi šeimininkė. Rogėse įmestą gerą glėbį šieno ir pasuko Smolnikų gyvenvietės link. Lėtai, kad sulauktų vakaro sutemų.

Smolnikų kaime artėjo prie partizanų pozicijų. Sušukau: „Ruki v verch !“ - rašė Juozas Lukša. Šūktelėjo: „Idz do djabla, panie poručnik! Prie labai nustebusių savo pavaldinių... Lenkų sovietinių PPŠ automatų ugnis trenkė į partizanus. Nuslopino.

Netekę rogių ir žemėlapio, Audronio ir Skrajūno grupė žengė pėsčiomis. Artėjant gruodžio 22-osios vakarui, vyrai tolumoje pamatė vienišą trobelę. Suėję vidun rastais malkų likučiais užsikūrė krosnelę.

Žengdami plentu partizanai sustabdė sutiktą pastotę. Sušokę į roges paprašė žmogų pavėžyti. Kalbus žmogus be ginčų nuvežė partizanus į Slobodkos kaimą. Išvydo gana draugišką vežiko ir Liutinsko pasisveikinimą. Liutinskų šeima ruošėsi šv. Kalėdoms. Partizanų nuovargį pasiūlė nuošaliame kambaryje pailsėti.

Pamiršę Kūčių stalą ir šventišką nuotaiką, partizanai nuėjo nakvoti į tvartą. Grauželių kaime gyvenusį rėmėją Jurkūną. Artėjo traukinys... Sujudo minia, (...) įsispraudėm ir mudu.

Skrajūnas ir Audronis pateko į švedų garlaivį, plaukusį į Švediją. Kovo viduryje išleisti laisvėn, atvyko į Stokholmą.

Apygardos vado Žvejo 1947 metų spalio 10 dienos įsakymu Nr. 60 viršininkas kapitonas Jonas Aleščikas-Rymantas. Sodyboje. Būstine. Buvo lengva užmaskuoti be pašalinių pagalbos - tereikėjo nuversti malkų rietuvę.

Pečiulaičio-Lakštingalos teigimu, vietinio niekšelio Pažėros išduotas, per šv. Kūčių naktį išėjęs iš štabo būstinės, Jurgis skubėjo aplankyti savo žmoną. Tačiau buvo priverstas trauktis į laukus. Pakelėje rymančios liepos Jurgį Račylą-Šarvą nužudė priešo kulkosvaidžio serija.

Įsakymas Nr. 1. Nelygios kovos metus. Tvirtą žingsnį kovos priekyje ir kiekvieną kartą artėjame prie pergalės. Lemiama valanda negali būti toli. Abejonių. Duotai priesaikai, (...) ir garbingai kovai. Mus įpareigoja šią laisvę išpirkti krauju ir gyvybe. Tik žiaurioje ir nelygioje kovoje. Į kovą, į pergalę, į tikrą pergalę! § 2. Ėmėsi jam pavesto darbo. Darbo vaisiai buvo matomi diena po dienos. Bet...

Tauro apygardos vadui Žvejui pagrįstai nerimą kėlė šv. bei kitų prityrusių partizanų netektis. Pulkininkas Žvejys išreiškė įsakymu Lietuvos Laisvės kovotojams. Įsakymas Nr. 4. Perėmus rinktinę, raportu apie tai pranešti man. Nuostolių: netekome daug ir labai brangių asmenų.

Iki 1944 m. Viduje. Ypač 1945-1946 m. Pradėjus formuotis LSSR NKVD-NKGB archyvui. Raštvedybą, vienokių ar kitokių dokumentų trūkumas buvo nuolatinis 1945-1946 m.

1944 m. Saugumo komisarui J.Bartašiūnui, kad Šiaulių aps. Viršininkai pplk.Bobčenko ir pplk.Pet-rov(2,9). Partizanai 1944-1945 m. Kovinių operacijų, ypač valsčių centrų puolimo metu.

Centrinis operatyvinis archyvas, kuriame sukaupta 1941-1945 m. Duomenys apie 1941-1945 m. SSRS NKVD (MVD) 1935-1950 m. Bylų peržiūrai 1954-1956 m. Medžiagą apie 1941-1945 m. KGB Baltarusijos padalinio archyvas(83,385-402). Liko negrąžinta dalis 1989-1990 m. Visas agentų bylų fondas(446,61).

Lietuvoje didžiausia šaltinių 1944-1946 m. Archyve bei paskelbta spaudinių pavidalu. Muziejuose, bibliotekose, asmeniniuose archyvuose. Šaltinius bei jų tyrinėjimus.

Grupės - tiek Pasipriešinimo, tiek užgrobėjų-okupantų dokumentai. Padalinio Lietuvai archyvas ėmė formuotis 1945 m. Pradžioje - kovo mėn. Sudarytas asmeninių, darbo ir operatyvinės įskaitos bylų fondas, 1946 m. Slaptosios raštvedybos fondas, 1947 m. Kovo mėn. - įsakymų fondas ir t.t. 1962-1964 m. Sudaryta teminė kartoteka.

Šiandien yra saugoma apie 0,5 mln. Vienetų bylų, leidžiančių susipažinti su 22-iejų buvusių fondų ypatybėmis. Palyginus su 1953 m. 1994 m. Informacijos apie 1944-1946 m. Laikotarpį.

Daugiausia medžiagos už 1945-1946 m. Ukmergės, Utenos, Šiaulių, Švenčionių, Telšių, Trakų aps. Dokumentų originalų ar jų vertimų į rusų kalbą. Spausdinti mašinėle. Dėl to šios bylos yra defektuotos.

Okupantų vadovybės - S.Kruglovo, B.Kobulovo, A.Apolonovo 1944-1945 m. Neturėjo nei laiko, nei galimybių, o anksčiau nebuvo ir prasmės tai daryti. Pasipriešinimo dokumentai, skirti aprūpinti legendomis agentūrą.

Jau 1942 m. Šalyje(682,267). Partizanais, bet būtinas kritinis šaltinių analizės, lyginimo bei kt. Okupantai 1944 m. Ir net 1945 m. Vykstančio Pasipriešinimo vaizdo, jo neatspindi dokumentika.

Nkvd vidaus bei pasienio kariuomenės štabų žvalgybos skyriais. 1944 m. D. NKVD karinio dalinio sunaikintos Rokiškio aps. Obelių vls. Antazavės k. "bandos iš 18 šaulių" faktas(390,l).

1944 m. NKVD "banditų" sampratoje buvo tik 1941 m. Agentai (bandit odinočka). Besislapstantį 1941 m. Vienetas veikia ir šiandien. Nariais, šauliais ir pan.) bei naujausiais-atsišaukimų platintojais. Tai virsdavo vien kariuomenės problema.

Nuo 1945 m. Galime skirti prie kariaujančių su okupantais žmonių. 1944 m. Agentūrinės bylos ar išaiškinimai. Duomenys, paliekant tik agentūrinius slapyvardžius). Retų ir pavienių dokumentų, išlikusių būtent tik šioje byloje.

1944 m. Pasipriešinimui, kaip reiškiniui, kaip struktūrizuotai organizacijai. M. Sausio 1 d. Atsirado "Delo Nr.17 s materialami po "LLA". Tomai(157; 127; 225), kurie 1953 m. Gegužės 11d. Buvo padėti į archyvą. 1966-1967 m. Ir 1976-1977 m. Byla buvo patikrinta, o 1966 m. Peržiūrėti. Ir LSSR MVD kovos su banditizmu valdybos 3 skyrius. Dokumentai, 1944-1947 m. Bei programos. Veiklą ir jos pobūdį.

Iki pat 1945 m. Pabaigos-1946 m. Dainavos), Žemaičių apygardoms, katalikų dvasininkijai. Vienuolių ordinai, Kauno ir Vilniaus gamyklos ir įstaigos, komisariatai. 1945 m., užbaigus vesti pirmąsias operatyvinės įskaitos bylas.

Literinės ir ja remiantis buvo užvedama byla-formuliaras arba agentūrinė byla. Pastarosios buvo dviejų tipų - archyvinės-paieškos, iš kurių 90 proc. Specifinis rus. eksploatuojamą, taip pat verslovę). - nuo tikrovės iki gandų. Fantazijas ir gandus paliekant operatyvinės įskaitos - pirminėse bylose. Duomenys tol, kol asmuo suimamas ar tiksliai nustatoma jo mirties faktas.

1944-1946 m. Skyrius jau nuo 1944 m. Išaiškinimo bylų. Dalis ankstyvųjų bylų buvo tik ataskaitose, o ne tikrovėje. Taip pagal literinėse bylose minimus faktus Trakų aps. M.pabaigoje-1945 m. "Izmeniki", "Karateli", "Blok", "Grabiteli", "Zelenyj teror"). 1945 m. D. Naujasis Trakų NKVD UO viršininkas saugumo pplk. Nurodė, kad buvusio Trakų aps. Neapipavidalintos kaip agentūrinės, pavadinimai duoti pasenusioms 1944 m.

Gudavičiaus ir LLGS veiklai 1944-1946 m. Formavimosi metu buvo skaidoma pagal jų pobūdį. Atidavimo laiką(738,80). Fondą. Laikotarpį tik nuo 1946 m. Tai netiesiogiai liudija padėties Lietuvoje 1944 m. Pabaigoje-1946 m.

Istorijos klastotojų grupės 1958-1963 m. Veiklą Lietuvos teritorijoje karo ir pokario metais". Baudžiamųjų bylų ir parengti bendros dezinformacinės programos kontekste. Bylose. Grupės vadovų plk.A.Sokolov arba mjr.Čvanov. Organizaciją, kovos apimtis bei tikrosios veiklos užmojį.

Ryšių su "vokiečiais": taip į vieną bylą buvo siuvami 1941 m. Spartesniam ir geresniam orientavimuisi baudžiamųjų bylų fonde. Dienoraščiai, pateikti kaip savarankiški parodymai. Dokumentuose buvo pakeisti nors keli sakiniai. Išsižadėjo savo kovos, idealo, net artimųjų. Kontržvalgybos skyriaus SMERŠ slaptoji raštvedyba 1943-1946 m. Dalis LYA fondų turėjo žinybinį pobūdį. Opersektorių dokumentai apima 1945 m. Birželio-1946 m. Balandžio mėn. Laikotarpį.

Pranešimai iš kovinių veiksmų arenos, pirminių tardymų protokolai. Kovinių veiksmų eigą. Informacijos yra fiksuojami gandai ir dar nepatikrinta informacija. M. Birželio mėn. Dalis kariuomenės medžiagos pakliuvo ir į kitus fondus.

Tikros informacijos klastojimo tradicija, kurią formavo keletas šaltinių. Nuostoliai, neįrašomi į ataskaitas; karo atveju šis procen...

Šioje lentelėje pateikiama informacija apie Lietuvos partizanų apygardas ir rinktines 1944-1946 m.:

tags: #veziakojis #savicku #sodyba