Palangoje pasiektas svarbus Regioninės filmotekos „Naglis“ rekonstrukcijos etapas - ant pastato iškeltas vainikas, žymintis pagrindinių statybos darbų pabaigą. Planuojama, kad atnaujinta filmoteka duris lankytojams atvers jau šių metų rudenį. Tai bus pirmoji tokio pobūdžio įstaiga Lietuvoje ir Baltijos šalyse.
Senovinių Namų Restauravimo Iššūkiai
Temą pasiūlė viena moteris, kuri gyvena dar prieš septyniasdešimt metų statytame name. Ji pastebėjo, kad jos medinukas (rąstinis namas) prieš kelerius metus tapo nebe toks šiltas kaip anksčiau. Be to, per vidurį įlinko ir šiferiu dengtas stogas. Tačiau stogas dar, jos teigimu, tvirtas, nes per uraganinius vėjus niekada nėra nukentėjęs, kai tuo tarpu kaimynų namų ir renovuoti stogai buvo apdraskyti. Kažkoks meistras jai paaiškino, jog tai dėl to, kad stogo konstrukcijose nėra „stygų“, A formos sutvirtinimo. Lubos namelyje apšiltintos spaliais. Moteris norėtų spalių sluoksnį palikti, tik jį papildyti, nes virš lubų, „ant aukšto“, laiko daug įvairių daiktų ir po tuo spalius vaikšto.
Žiūrint, ko norima iš to namo. Visada naują pastatyti pigiau nei „lepezinti“ seną. Bet jei žmogui svarbu seno ir kirvarpų suėsto sienmedžio kvapas, senovinė ir beveik etnografinė namo dvasia, senovinės pirkios jausmas, tada reikalas vertas galvos skausmo. Restauravimas reikalauja daug žinių. Senovės statytojai žinojo begales paslapčių. Jie turėjo begalę nerašytų taisyklių, savotiškų senovinių ISO standartų. Ir jei restauratorius entuziastas jų nežino, tai pakeitęs vieną smulkmeną sugriauna visą namo ekosistemą.
Žinant, kiek vargo ir žinių reikia norint tokius namus restauruoti, vienareikšmiškai daug pigiau statyti naują, o senus sienmedžius panaudoti, na, kad ir pirtelės statybai. Tad bent tenai galima būtų pasimėgauti senovinio sienmedžio kvapu.
Stogo Įlinkimas ir Jo Priežastys
Jei stogas be atatampų (stogo „stygų“), tai nėra gerai, net labai blogai, nes visas stogo svoris plėšia sienas į išorę. Jei būtų „stygos“, tai visas stogo svoris pasiskirstytų tolygiai. Jei stogas įlinko, tai kažkur, ko gero, verčia sienas arba gegnių galai išsinėrę iš „spynų“ (medinis įkirtimas ir dviejų medžio dalių sujungimas). Jei stogas įlinko per vidurį, vadinasi, viskas laikosi tik ant kraštinių gegnių tašų pagalba.
Sprendimas būtų labai paprastas ir kainuotų tokiu atveju tik labai menkus pinigus, aišku, jei žmogus viską pasidarys pats. Reikia virvių pagalba atstatyti gegnes į pradinę padėtį. Virvės rišamos prie gegnių apačioje, prie pat spalių pakloto. Paprasčiau aiškinant, virvė rišama tokiu būdu kaip mokyklos mergaičių žaidime „guma“: taigi gegnė atstoja žaidžiančiųjų kojas. Tada per patalpos centrą gaunasi dvi virvės. Per jas perkišame pagalį ir sukame, kol stogas grįš į vietą. Tada imame dešimties mm vielos, atsikasame spalius ir gegnių apačioje gręžiame balkius, ir tokiu pačiu būdu, kaip prieš tai žaidėme „gumą“, tai ir vėl sužaidžiame, tik žaidžiame „nematų“ po spaliais (spalius reikia atkasti), gegnių apačioje, per išgręžtas gegnėse skyles, veriame vielą. Ir vielomis sutempiame iki galo. Aišku, virves paskui nuimame, ir po spaliais lieka tik vielos atatampa. Po šios „operacijos“ vielą užkasame spaliais. Taip atliekame su visomis iškrypusiomis gegnėmis. Ir stogas tampa sustyguotas. Po to reikia gegnes pritvirtinti prie murlotų, aišku, jei jos nuo jų „nulipę“.
Šiltinimo Sprendimai ir Medžiagos
Apie stogo šiltinimą būtina pagalvoti jau namo planavimo etape - stogas yra viena iš svarbiausių namo atitvarų, per kurią galima netekti net iki 40 proc. šilumos. Ir nors dažnai įsivaizduojama, kad šis statybų etapas nekels didelių iššūkių, nuomonė pasikeičia, kai tenka susidurti ne tik su didėjančiais reikalavimais energijos išsaugojimui, tačiau ir su reikalingo izoliacinio sluoksnio mastais. Juk norint išsaugoti kuo daugiau šilumos energijos, reikalingas storesnis izoliacinis sluoksnis, padidinantis visos konstrukcijos storį ir investicijas kitoms konstrukcinėms medžiagoms.
Projektuojant ir statant energiškai efektyvius pastatus, turi būti užtikrintas termoizoliacinės medžiagos vientisumas. Šlaitinį stogą pasirinkus šiltinti mineraline vata, ji turi būti dedama tarp gegnių, kitu atveju, vata nesilaikytų ir visas termoizoliacijos sluoksnis „nušliaužtų“ žemyn. Pagal Lietuvos statybos techninius reglamentus, jeigu statomas pasyvus - A energinės klasės ir aukštesnės - namas, jo stogo šilumos perdavimo koeficientas turi būti U = 0,08 W/m2K. Šis skaičius reiškia, kad tokiam stogui reikės mažiausiai 455 mm storio akmens vatos. Kadangi akmens vata dedama tarp gegnių, stogo varža dar sumažėja - termoizoliacijos storis turi būti didinamas iki beveik 500 mm, ar retu atveju, net iki 680 mm storio!
Viena pagrindinių problemų, su kuria susiduriama šiltinant stogą - kuomet termoizoliacija dedama tarp gegnių ir neišlaikomas medžiagos vientisumas. Taip gegnės tampa dideliais šilumos tilteliais, per kuriuos prarandama net iki 30 proc. šilumos. Tokiais atvejais iškyla ir daugiau problemų: sumažėja vidinių paviršių temperatūra, padidėja šilumos nuostoliai, o blogiausiu atveju, ant konstrukcijų gali pradėti kauptis dideli drėgmės kiekiai.
Visgi, daugeliu atvejų karkaso negalima išvengti, kadangi stogo gegnės atlieka ne tik stogo laikymo funkciją, bet ir yra būtinos kaip atrama pluoštinei izoliacijai. Geriausias būdas pasiekti norimą rezultatą ir atitikti reikalavimus pasyvaus namo stogui - termoizoliacinį sluoksnį įrengti virš gegnių. Stogą šiltinant FINNFOAM FF-PIR plokštėmis, kurių šilumos laidumo koeficientas yra 0,023, kai šilumos izoliacija dedama ne tarp gegnių, o ant jų, sumažinamas konstrukcijos storis, svoris ir išsprendžiama šilumos tiltelių problema.
Šlaitinį stogą šiltinant virš gegnių, pastarųjų nereikia didinti - užtenka tokio skersmens gegnių, kad jos atlaikytų susidarančias apkrovas. Gegnių aukštis parenkamas tik pagal konstrukcijos apkrovas (dažniausiai pasirenkamos 150 ar 200 mm aukščio), o ne tokios, kad tilptų reikalingas vatos sluoksnis - tarkime, A++ energinės klasės name gegnės ir vatos storis sudarytų 590 mm izoliaciją, o gegnės ir FF-PIR plokštės bendras storis būtų tik 380 mm. FF-PIR plokštės pasižymi išskirtinėmis šiluminėmis savybėmis - FF-PIR šilumos laidumo koeficientas λD = 0,023 W/mK yra vienas žemiausių rinkoje. Šis rodiklis reiškia, kad norint pasiekti tam tikrą konstrukcijos varžą, reikės iki dviejų kartų plonesnio izoliacijos sluoksnio, lyginant su kitomis medžiagomis.
Plokštės yra standžios, todėl uždėtos ant gegnių nenusmuks, išlaikys savo formą ir tvirtumą. FF-PIR plokštės netrupa ir nedulka, jas galima apdirbti įprastais staliaus įrankiais. Plokštės yra paruoštos montavimui, aliuminio folijos danga iš abiejų plokštės pusių sudaro sandarų sluoksnį. Džiugina ir tai, kad vis daugiau užsakovų atsižvelgia ir į tai, kad FF-PIR yra aplinkai draugiškas gaminys, į aplinką neišskiriantis jokių kenksmingų dalelių ar dujų.
Senų Langų ir Durų Pakeitimas
Jei sename name pakeisime langus plastikiniais ir naujas šarvo duris įdėsime, tai garantuoju, kad po pusmečio, o sėkmės atveju po metų namo palubėse galima bus galima pjauti pelėsinio grybo derlių. Jau nekalbant apie tai, kad dėl kažkokių priežasčių pradės dūmyti židinys, rasoti langai. Kas ne taip? Senovinis namas turi kvėpuoti. Per senovinių medinių langų plyšiukus, nes jie neturėdavo sandarinamųjų gumelių, patekdavo oras. Ir pro durų plyšiukus oras deguonimi maitindavo namą. Pakeitus langus ir duris, namas „uždusinamas“. Ir visi galvoja klaidingai, kad užsandarinę namą šilumos išlošiame, o čia atvirkščiai - namas atšąla.
Kas įvyksta? Pirma, užsandarinus namą, židinys negauna pakankamai deguonies. Malkos degdamos išskiria tik pusę šilumos, kurios išskirdavo anksčiau. Natūralu, ugniai reikia oro... Taigi dusdamas židinys „kosti“ ir dūmina. Ne kaitina, o tik „ėste ėda“ malkas. Taigi sezonui reikia dvigubai, jei ne trigubai malkų. Antra, kadangi namas tampa beprotiškai sandarus, tai viduje susidaro mini vakuumas. Kamino trauka, temperatūrų skirtumai viduje ir išorėje, plius aukščio skirtumai sudaro natūralią trauką, bet jei apačioj sandaru, kaminas dėl slėgių skirtumų vis vien traukia, ir taip susiformuoja vidinis vakuumas. O blogiausia, kad tas vakuumas iš išorės įtraukia drėgmę į namo sienas. Namo sienos varža dėl pakitusio „rasos taško“ pasidaro dvigubai mažesnė. O dar nevėdinama patalpa viduje, taigi žmogus kvėpuoja 100 proc. drėgme. Ir prikvėpuoja per parą labai daug kubų oro, o kur dar visokios laistomos gėlės su vazonais, ten irgi drėgmė garuoja, tad viduje irgi drėgna, taigi ir sienos gauna drėgmės iš vidaus, tai sumažina sienų ir lubų šiluminę varžą iš vidaus.
Kokie sprendimai? Senus langus galima sandarinti specialiomis gumelėm: ar klijuojamomis, ar išfrezavus lango varčią įspraudžiamomis (panašiai sandarinamos ir durys). Lango stiklus, jei tai paprasti stiklai, reikėtų sudėti į rėmą klijuojant silikonu. Keičiant langus sandariais (kad ir plastikiniais), būtinai reikia įvesti ventiliaciją. Ventiliacija turi būti paskaičiuota, kad oro pasikeitimas atitiktų bent jau prieš tai buvusį. Ugniakurams, židiniams, krosnims turi būti atvestas atskiras oro „maitinimas“ (prie židinio po grindimis privedamas vamzdis ar kanalas, kurio skersmuo panašus į kamino skersmenį). Tada krosnis maitinsis oru atskirai, nesudarydama vakuumo namo viduje ir malkų kaloringumas tada sieks 100 proc. Languose turi būti mikro ventiliacijos. O namo ventiliacinė sistema padaryta taip, kad konvekcinės oro srautų turbulencijos suktųsi būtent tose vietose, kur yra langai. Tokie oro srautai nugarina nuo langų drėgmę ir padaro šalčio nišas, kurios dar labiau padidina langų šiluminę varžą.
Senovėje, kai dar nebūdavo atrastas stiklas, kaip žmonės ten gyveno? O jie ten gyveno gan šiltai. Kur paslaptis? O paslaptis ir buvo vakuumų ir oro srautų valdymas. Senovės meistrai buvo galingi „oro valdytojai“, sugebėdavo taip subalansuoti oro srautus, kad langų nišose susidarydavo taip vadinami oro kamščiai, ir oras nejudėdavo nei pirmyn, nei atgal. Taigi pilių „įstiklinimas“ būdavo „iš oro“. Pagalvokit, kokie tokių langų privalumai: niekad nereikia jų valyti, niekad nerasoja, niekad neapšąla ir t.t. Šiais laikais tos senovės technologijos yra pamirštos, išlikusių meistrų beveik nelikę.
Pamatų Renovacija ir Šiltinimas
Renovuojant namą, ką reikia žinoti apie pamatus? Lietuvoje įšalo gylis 1,2 m. Taigi ir pamatų gylis turi būti ne mažesnis. Jei pamatas vos 0,5 m gylio, reikia žiūrėti gruntą. Jei gruntas smėlėtas ar žvyruotas, ir tiek pakanka. Jei molis, tai čia problemėlė. Molis laiko drėgmę. Drėgmė sušąla, ir ledas plečiasi. O kai ledas plečiasi, kelia į viršų pamatus. Pavasarį - vėl paleidžia žemyn. Tokia svyravimo amplitudė būna apie 10 cm. Jei pamatas padarytas blogai, jis jau turi buti sutrūkinėjęs. Jei smėlėta, tai drėgmės nėra ir nėra kam kilnoti pamatus.
Jei pamatai maži ir sutrūkę, tai reikia atkasinėti sektoriais ir užliejinėti mažomis atkarpomis pamatą. Arba naudojant specialią įrangą dalį namo pakabinti ant įtvarų ir tada perdaryti pamatus. Kuo mažiau jungimų pamatuose, tuo jie geresni, mat per pamatų sujungimus jie silpniausi. Jei pamatai silpni ir nenorima jų kasinėti ir lieti naujų, tai tada yra dar vienas būdas (skandinaviškas) šiai problemai spręsti. Reikia apie visą namą nukasti apie pusę metro grunto į gylį ir pusantro metro į plotį. To griovio perimetre padaryti gerą drenažą su vandens nuvedimu. Tada kloti ant to griovio dugno specialų putų polistirolą apie dešimt cm storio. Tada išklijuoti pamatus tuo pačiu putų polistirolu ir pamatus nutinkuoti naudojant arnuojantį tinkliuką. Pamato apačioje ant sukloto ant žemės polistirolo tiesti polietileno plėvelę. Viską užkasti. Plėvelė nuves vandenį iki drenažo, neleisdama jam pabėgti po pamatu. Putų polistirolas apsaugos nuo šalčio žemės gruntą apie pamatus, šaltis nepalįs po pamatais ir tokiu būdu neiškilnos pamatų. Verta investuoti į tokį apšiltinimą su vandens nuvedimu. Jei vanduo nepateks po namu, tai grindų šiluminės charakteristikos pagerės.
Medinio Vainiko ir Balkių Pakeitimas
Jei medinis vainikas paklotas tiesiai ant pamato be jokios hidroizoliacijos, ar galima ir ar būtina kažką pakišti tarp pamato ir medienos (pvz., ruberoido)? Ar patrūnijusius medinius balkius būtina pašalinti, ar užtenka juos kuo nors impregnuoti, jei namas bus šiltinamas? Kaip tokius balkius šaliname? Anksčiau tarp balkių buvo dedama samanų, plyšiai kaišomi skudurais ir kt. Ką daryti su šia šiltinamąja medžiaga? Ar dabar renovuojant ir šiltinant medinį namą vertą kažką kišti į plyšius tarp rąstų? Ar tai bus efektyvu? Kokias medžiagas galima rekomenduoti, be ekovatos, šiltinant sienas? Kaip turėtų atrodyti ši šiltinimo sistema („sumuštinis“ ), kad medis nebegestų? Ar geriau šiltinti iš lauko ar iš vidaus? Ar galima iš abiejų namo pusių? Kuris būdas efektyvesnis, pigesnis? Kaip atlikti darbus, kad šiltinamosios medžiagos neišnešiotų pelės? Ar yra sistema, kuri užtikrins, jog jos nepaveiks graužikai? Gal yra kokių nors impregnantų?
Jei medinis vainikas paklotas tiesiai ant pamatų, tai blogas ženklas. Tada tas medinis vainikas turi buti seniai supuvęs, nes pamatas iš žemės prisigeria drėgmės, o mes puikiai žinome, kaip drėgmė veikia medieną. Jei balkiai paveikti puvėsio, tai juos būtina šalinti ir pakeisti naujais bei impregnuotais nuo visų galimų grybų, graužikų ir t.t. Reikia turėti specialius sienmedžių keitimui skirtus keltuvus, kur siena pakeliama ir laikoma, kol įdedamas naujas balkis. Po nauju balkiu būtina padėti hidroizoliacinės medžiagos, kuri neleistų medžiui liestis su betonu. Balkių sandarinimui anksčiau buvo naudojamos samanos. Dabar pakeitus balkį dažniausiai užpučiami plyšiai putų polistirolu. Bet jei ieškant autentiškumo, tai kol namo siena pakelta keltuvais, specialiu įrankiu prigrūdama samanų ir gana sandariai. Nuleidus sieną ant pakeisto balkio, samanas rąstai suspaudžia ir tokiu būdu siena užsandarinama. Anksčiau samanas dar vilgydavo mėšlo ir kalkių mišiniu. Kalkės tarnavo kaip antiseptikas.
Jei siena šiltinama ir nereikia, kad balkis matytųsi, tai problemų mažiau. Paprasčiausiai tada ant sienos po apšiltinimo užkalama speciali vėjo izoliacinė plėvelė, kuri turi savybę, kad į vidų nepraleidžia nei drėgmės, nei vėjo ir taip pat iš vidaus laukan kuo puikiausiai išgaruoja per ją vanduo. Pagrindinis reikalavimas šiltinant namą yra toks: iš vidaus reikia užsandarinti labai sandariai polietileno plėvele ir ant tos plėvelės sumontuoti vidaus apdailą. O iš išorės „kvėpuojančiomis“ medžiagomis paruošti sandarinimą nuo vėjo.
Didžiausias klaidas sandarindami sienas žmonės daro tada, kai užsandarina polietilenine plėvele ir iš vidaus, ir iš išorės. Tada sienos viduje esanti drėgmė garuoja, kondensuojasi pakraščiuose ir bėga ta plėvele, kaip šiltnamio langas. Vasarą dar gauna karščio ir sušunta visa siena. Mediena nuo tokio sušutimo pavirsta į virtą bulvę. Tai idealiausia terpė auginti pievagrybius... Kad išvengtume grybų fermos, reikia iš vidaus sandarinti, o iš išorės leisti sienai kvėpuoti ir džiūti.
Efektyviausia šiltinti iš lauko - neįsileisti šalčio. Kiti saugosi nuo šalčio šiltindami tik vidų. Tai mažiau efektyvus būdas, nes nukenčia vidaus plotas. Lauke gi daugiau vietos nei viduj... Tai ir naudokime lauko plotą šiltinimui. Ir, be to, šiltinant lauką viduje galima gyventi, o jei užsiimsime vidaus šiltinimu, tai reikės statyt palapinę šalia namo.
Norint apsaugoti nuo graužikų išorės sienos šiltinimo medžiagas, tam yra tik vienas būdas - užsandarinti, kad neįlįstų tie graužikai. Šiais laikais yra begalės priemonių apsaugoti sieną nuo mažųjų piktadarių. Medinei apdailai yra visokios metalinės skardukės, tinkleliai, grotelės.
Rastinio namo renovacija (1 dalis)
Fasado Apdaila Mediniam Namui
Kokia fasado apdaila mediniam namui tinkamiausia? Ar tik medis, ar gali būti ir kokios nors plokštės? Iš tiesų ir man porą metų skaudėjo galvą: kokią sienų apdailą padaryti mano namui? Galvojau apie įvairias medžiagas, kurios parduodamos Lietuvos ir užsienio prekybos centruose. Bet aš taip nenorėjau „širpotrebo“, mane pykino nuo apdailos būdo, kuriuo „papuoštas“ kone kas antras namas. Ar tai būtų plastikinės lentelės, kurias vien pamačius išberia, ar tai pusrąsčiai, vien į juos pažiūrėjus apetitas prapuola kelioms dienoms, ar tinkuotos ir dažytos sienos... Savo namui norėjosi ko nors originalaus ir šilto. Gi ne uošvei, o sau stačiau namą! Ir po ilgų kūrybinių kančių radau išeitį. Kadangi nieko panašaus nusipirkti negalėjau, tai teko pasigaminti pačiam. Teko važinėti po miškus ir lentpjūves, kad gaučiau specialios medienos. Atradau būdą tą medieną susendinti. Ir mano mūrinis namukas tapo rąstiniu. Tokia apdaila skleidžia jaukumą ir šilumą. Be to, sendintos lentos trijų centimetrų storio, jos turi puikias termoizoliacines savybes.
Plastikas. Senam rąstinukui visiškai netinks plastikinės lentelių imitacijos (organiškai pjaunasi su medžiu plastikas). Toks namas parodo jo šeimininko visuomeninę padėtį. Pamačius plastiku apkaltą namą, iš karto susidaro pigumo įspūdis. Jau geriau tada palikti nuogus rąstus. Nupūsti smėliasrove ir tik nutepti juos keliomis rūšimis antiseptiko bei palikti taip, kaip yra. Jei jau daryti apdailą, tai lai ta apdaila ir sudėti pinigai, kad ir kokie jie bebūtų, tegul pagerina vaizdą, o ne pablogina.
Pusrąsčių lentelės. Čia apdailos medžiaga yra daug geresnė už plastiką. Ji bent iš grynos medienos. Bet tie nutekinti mažiukai pusrąsčiai dideliame plote žiūrisi apgailėtinai. Tokia medžiaga geriausia tinka labai mažiems statiniams, į kuriuos ir karalius nesibodi pėsčias nutrepsėti, statyti.
Paprastos medinės dailylentės: Šios, kad ir atrodo labai senoviškai, iš visų aukščiau išvardytų tinka labiausiai. Tiesiog niekuo neišsiskiriantis sienų apmušimas.
Paprastos lentos. Norvegai savo fasadų apdailai naudoja paprastas neobliuotas ir tik lentpjūvėje pjautas lentas. Jas jie sukala vertikaliai. Mūsų lietuvio akimi atrodo gal ir bjauriai, bet praktiškumo prasme tai genialu. Vienas pliusas, kad tokios lentos super pigios. Antra, jos dedamos vertikaliai, tad vandens lašiukai neužsistovi ir nuteka žemyn.
Apmūrijimas. Pats blogiausias dalykas, koks tik įmanoma padaryti dizaino prasme, tai apmūryti silikatinėmis plytomis. Na, tada ne namas, o ferma gaunasi, jei ne ferma, tai panašu į sovietmečio pieninę. Jeigu jau labai „prirėmė reikalas“ turėti mūrinę sieną, tai tada jau geriau apmūryti akytbetonio blokeliais, paliekant 5 cm oro tarpą tarp rąsto ir akytbetonio. Tada tą akytbetonio blokelį galima nuglaistyti drėgmei atspariu glaistu ir nugruntavus nudažyti.
Klinkeris. Labai dera su rąstu raudonos keramikinės plytos, dar vadinamos klinkeriu. Bet šiaip galima naudoti paprastas raudonas pilnavidures plytas.
Grindų Renovacija
Jei restauruojamo namo grindys - asla? Jei medinės? Ką daryti? Kai namas medinis ir perdangos medinės, su betonu per daug nepasišvaistysi. Norvegai paprastai sprendžia tokias problemas. Ant grindų tiesia specialias plokštes, kažkuo primenančias mūsiškį „šiferį“, tik be bangučių. Tas plokštes prisuka prie grindų, po to pila armuotą išlyginamąjį sluoksnį, po to suraizgo šiltinimo kabelius, po to - vėl plonas sluoksniukas s...