Panevėžio rajonas - tai kraštas, kuriame gausu įdomių lankytinų vietų, gamtos paminklų ir kultūros paveldo objektų. Šiame straipsnyje kviečiame susipažinti su Vaizganto muziejumi Ustronės sodyboje ir kitomis įspūdingomis vietomis, kurias verta aplankyti keliaujant po Panevėžio kraštą.
Vaizganto klėtelė Krekenavoje. Šaltinis: Wikipedia
Kelionės pradžia: nuo Panevėžio iki Upytės
Kelionę po Panevėžio rajoną siūlome pradėti nuo regiono centro - Panevėžio. Miestą puošia įvairios skulptūros, sutvarkytos viešosios erdvės, kuriame senoji architektūra persipina su naujesniais statybos stiliais. Iš Panevėžio galima leistis pirmuoju Panevėžio rajone dviračių taku link Berčiūnų.
Atvykstantiems nuo Panevėžio pirmiausia siūlome užsukti į Upytės piliakalnį, kuris yra Upytės memorialiniame draustinyje. Upytės piliakalnis (piliavietė), dar vadinamas Čičinsko kalnu, yra dešiniajame Vešėtos krante, netoli santakos su Uostrautu. Kalvos šlaitai statūs, plotas - 3 ha. Viršuje supiltas akmenimis sutvirtintas pylimas. Piliakalnio šiaurės rytinėje dalyje yra įspūdinga 6 m gylio įdauba. Spėjama, kad čia stovėjusi pilis buvo XIII - XIV amžiaus rašytiniuose šaltiniuose minimos Upytės žemės centras.
Upytės piliakalnis. Šaltinis: Wikipedia
Nuo Upytės iki Stultiškių tik trys kilometrai ir Jūs - Linų muziejuje. Vėjo malūnas statytas 1880 m. Jame įrengta linų muziejaus ekspozicija.
Krekenavos regioninis parkas: gamtos ir kultūros harmonija
Grįžę į Upytę, rinkitės Krekenavos kryptį. Pakeliui į Krekenavą, Iciūnų kaime stovi autentiškas V. Svirskio kryžius. Kiek pavažiavus, dešinėje kelio pusėje - Rodų koplyčia-mauzoliejus. Italų architekto L.C.Anikinio projektuota koplyčia pastatyta 1861 m., Rodų dvarininkams Švoinickiams užsakius.
Krekenavos regioninis parkas yra vienas įdomiausių ir tarp lankytojų populiariausių rajono objektų. Krekenavos miestelis yra regioninio parko dalis. Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1372 metais. Miestelio centre - dvipusė aikštė. XVI amžiaus antroje pusėje vykdant Valakų reformą susiformavusi stačiakampio plano aikštė, o kita dalis turi spindulinio plano bruožų.
Šis regioninis parkas ypatingas dar ir tuo, kad įkurtas išilgai Nevėžio upės ir apima abu jo krantus. Nesunku įsivaizduoti, kad būtent dėl šios priežasties, bet koks automobilinis maršrutas yra priklausomas nuo tiltų. Parko teritorijoje arba netoli už jos ribų, automobiliu Nevėžio upę kirsti galima trijose vietose: Krekenavoje, Naujamiestyje arba Kėdainiuose. Dviratininkai su tokias sunkumais nesusiduria, mat jiems tinkami ir pėstiesiems bei dviratininkams puikiai tinkantys kabantys tiltai per Nevėžį.
Krekenavos bazilika
Vienas gražiausių miestelio pastatų - dvibokštė Švč Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika, pastatyta 1901 metais. Baziliką puošia vitražai, paveikslai, skulptūros. Šioje bazilikoje 1915-1918 metais kunigavo poetas Maironis. Išlikęs ir namas, kuriame poetas tada gyveno. Bazilikos šventoriuje praėjusiame amžiuje buvo pastatytas triaukštis stogastulpis su ornamentuotu kryželiu ir skulptūra.
Krekenavos bazilika. Šaltinis: Wikipedia
Krekenavos miestelis yra prie Nevėžio upės, 13 km į vakarus nuo Ramygalos, 27 km į pietvakarius nuo Panevėžio. Manoma, kad dar 1419 m. Vytautas pastatydino pirmąją bažnyčią Krekenavoje. Pagal architekto Ustino Golinevičiaus projektą dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1896-1902 m. Ją 1907 m. konsekravo vyskupas Gasparas Cirtautas.
Nuo senų laikų Krekenava garsėjo Dievo Motinos paveikslu. 1915-1918 metais Krekenavos klebonijoje gyveno ir kūrė Maironis. 1918 m. įsikūrė pavasarininkų kuopa. Bažnyčios vidaus erdvė yra suskirstyta į tris navas. Didysis altorius yra ąžuolinis, gotikinio stiliaus, padarytas meistro Zaborskio iš Šiaulių.
Pašilių stumbrynas
Nuo Krekenavos pasukus Pašilių miško link, nuorodos nuves į Pašilių stumbryną. Vienintelis Baltijos šalyse stumbrynas gyvuoja jau 40 metų. Visus metus lankytojai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio plūsta pasigrožėti šiais miškų galiūnais. Pašilių stumbryne laikomi stambiausi laukiniai gyvūnai - Europos stumbrai, įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę Raudonąją knygą. Būtent čia 1969 metais prasidėjo stumbrų atgimimas Lietuvoje.
Pašilių stumbrynas. Šaltinis: panr.lt
Ekskursijos vadovas lankytojus supažindins su europinių stumbrų gyvenimu, papasakos daug įdomių pasakojimų apie stambiausius laukinius gyvūnus. Šiuo metu aptvaruose gyvena 22 stumbrai, laisvėje maždaug 30-40 km spinduliu aplink stumbryną klajoja apie 50 stumbrų.
Šalia stumbryno aplankykite partizanų žemines. Žeminės buvo įrengtos 1944 m. Jose slėpėsi Stasio Eitminavičiaus vadovaujamas partizanų būrys. Buvo penkios žeminės, prie jų lizdai kulkosvaidžiams, valgykla ir sandėlis.
Girinio takas
Nuo partizanų žeminių artimiausias lankomas objektas - šalia Krekenavos girininkijos, Varnakalnyje įrengtas „Girinio takas“. Miško lankytojus pasitinka “Girinio tako” vartai. Pusės kilometro ilgio takas vingiuoja vaizdingame miške. Čia susipažinsite su Lietuvos miškuose paplitusiomis medžių rūšimis, miško ardais, pagrindiniais miško priežiūros ir apsaugos darbais ir pan. Tako pabaigoje Girinio namelyje - pavėsinėje eksponuojama miško žvėrių ir paukščių nuotraukos, jaunųjų miško lankytojų piešiniai, kūrybiniai darbai. Iš bokštelio - regyklos atsiveria vaizdingas Linkavos upelio slėnis ir skardis.
Netoliese už girininkijos aplankykite akmenį „Rapolą“, gulintį Linkavos upelyje. Tai - gamtos paminklas. Akmens matmenys: ilgis - 5,14x m, plotis - 4,18 m, aukštis - 2,55 m, apimtis - 14,54 m.
Burvelių alkakalnis
Toliau siūlome rinktis kryptį link Burvelių kaimo. Pakeliui vertas dėmesio - Barinės kapinynas - kultūros paminklas. Artėdami link Burvelių kaimo, užsukite į Daniliškio Liepų alėją. Liepų alėja, buvusio Daniliškio dvaro dalis - gamtos paveldo objektas. 263 metrų ilgio alėjoje auga 263 liepų.
Burveliai - vienas gražiausių Krekenavos regioninio parko kampelių. Čia vaizdingose Nevėžio pakrantėse tarsi sustojęs laikas: vos ne kiekvienas žemės grumstelis dvelkia praeitimi. Burvelių alkakalnis buvęs aukštaičių žemėse, kairiajame Nevėžio krante. Jis dažnai vadinamas Mlečkos kalnu, Mileškalniu ar Koplyčkalniu. Tai įspūdinga, medžiais apaugusi kalva. Jos ilgis apie 250 m, o aukštis nuo Nevėžio pusės 15 m. Alkakalnį supa pelkėtos pievos. Manoma, kad tolimoje praeityje kalva buvusi saloje. Alkakalnyje išlikę koplyčios pamatų fragmentai.
Burvelių alkakalnis. Šaltinis: Krastogidas.lt
Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešystės muziejus Ustronės sodyboje
Vaizdingose Krekenavos apylinkėse, Ustronės vienkiemyje esančios sodybos klėtyje įkurtas unikalus ir vienintelis Lietuvoje knygnešių ir J. Tumo-Vaižganto muziejus. Čia XIX a. buvo Garšvių knygnešių bendrovės susibūrimų vieta, buvo slepiama draudžiama spauda.
Ekspozicija įkurta 1987 - 1991 metais. Svirnas susijęs ir su rašytojo, švietėjo J.Tumo-Vaižganto gyvenimu ir veikla, jam 1902-1905 metais klebonaujant Vadaktėliuose. Ustronėje Juozas Tumas-Vaižgantas sukūrė „Aukštaičių vaizdelius“, sudėtus į „Pragiedrulius“.
Verta išbandyti ir muziejaus parengtas edukacines programas. Viena jų - „Knygnešio pasakojimai“. Kita edukacinė programa „Vaižgantas - linų ir kanapių dievas“.
1902-1905 m. Vadaktėlių kuratorius buvo kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Pasakojama, kad prie bažnyčios tebeauga dar jo sodintos alyvos. Bažnyčioje kabo dailininko A.Gabrėno tapytas Vaižganto portretas. Juozas Tumas-Vaižgantas prie bažnyčios turėdavo savo mėgstamą vietą - suolelį po ąžuolu.
Šiose apylinkėse unikalus lietuvių liaudies menininkas per visą savo gyvenimą sukūrė daugiau kaip 200 originalių, menine forma nepakartojamų koplytstulpių ir kryžių, iš kurių šiuo metu likę vos 50.
Kitos lankytinos vietos
- Leonardavo dvaras ir parkas: Didžiausia išlikusi buvusio Leonardavo dvaro vertybė - parkas. Skulptoriaus Alfrido Pajuodžio pastangomis buvusi apleista teritorija pavirto šiuolaikinio meno ir kultūros oaze - „Mėnulio akmens" parku.
- Krekenavos regioninio parko lankytojų centras: Čia, naudojant modernias technologijas, pristatomi Nevėžio vidurupio senslėnio kraštovaizdžio charakteringiausi bruožai, pasakojama apie parko gamtos ir kultūros paveldo vertybes, lankytinas vietas, pažintinio turizmo ir poilsiavimo galimybes. Šalia parko lankytojų centro 2014 metais pastatytas 30 metrų aukščio apžvalgos bokštas.
- Linų muziejus Stultiškėse: Čia vėjiniame malūne įkurtas linų muziejus. Keturių aukštų, kepurinis su pasukama prieš vėją kepure malūnas, kuriame įkurtas muziejus, pastatytas 1880 metais.
- Tradicinių amatų centras Upytėje: Upytės tradicinių amatų centras savo veikla siekia išsaugoti Panevėžio krašto etninės kultūros paveldą, sudaryti sąlygas tradicijas puoselėjantiems amatininkams įvairiapusiškai bendradarbiauti, perduoti tradicinius amatus jaunimui, rūpintis tradicinių produktų gamyba ir plėtra, rengti tradicinių amatų mokymus.
Planuojantiems Krekenavos regioniniame parke praleisti visą dieną maršrutas bus "pats tas".
tags: #vaizganto #muziejus #ustrones #sodyba #panevezio #raj