Lietuvos valymo įstaigose susiduriama su sudėtingomis darbo sąlygomis, kur vienas darbuotojas privalo per 40 minučių išvalyti 2000 kv. metrų patalpas. Kadangi tai padaryti per tokį trumpą laiką neįmanoma, darbuotojai dirba viršvalandžius už kuriuos nemokama. Be to, dažnai darbuotojai yra įdarbinami nepilnu etatu, o jų atlyginimas tėra 390 eurų „į rankas“, t.y. mažiau nei privaloma mokėti minimalią algą.
Šiandien darbo teisėje galiojantis sutarties laisvės principas sudaro sąlygas darbdaviams vienašališkai keisti darbo sutarties sąlygas nepaisant darbuotojų, kaip silpnesnėsios darbo sutarties šalies, interesų. Galiojančiame teisiniame reguliavime darbo norma ar darbo krūvis nėra būtinoji darbo sutarties sąlyga ir tai leidžia ją keisti be darbuotojo raštiško sutikimo ir dėl to darbuotojams nuolat primetamas papildomas darbas didinat jų darbo krūvį, bet nedidinant darbo užmokesčio.
Teisinis reglamentavimas ir VDI pozicija
Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čaponas savo atsakyme rašė, kad VDI išnaudojamoms valytojoms padėti negali, nes šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato kriterijų, pagal kuriuos būtų nustatomi darbuotojų valymo plotai. Valytojų darbo normos įstaigoje galėtų būti įtvirtintos įmonės, įstaigos ar organizacijos vietiniuose norminiuose teisės aktuose ar šalių susitarimu darbo sutartyse.
Darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše. Taigi, darbo sutarties šalys susitaria darbo sutartyje dėl darbo funkcijos (kaip būtinosios darbo sutarties sąlygos), o pareiginiuose nuostatuose ši funkcija gali būti konkretinama, nustatant darbo funkcijos turinį ir jos apimtį. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato kriterijų, pagal kuriuos būtų nustatomi darbuotojų valymo plotai.
Be to, darbdavio pareiga yra įrodyti, kad darbo norma nustatyta pagal profesinę riziką, darbo laiko sąnaudas ir darbo funkcijos atlikimo aplinkybes. Jeigu darbdavys nuspręstų keisti darbo organizavimą, nustatydamas darbuotojui kitokias, negu darbuotojo darbo sutartyje sulygtos, būtinąsias darbo sutarties sąlygas, toks pakeitimas turėtų būti įformintas darbuotojo darbo sutartyje.
Darbuotojui siūlytina kreiptis į darbdavį ir reikalauti užtikrinti tokias darbo sąlygas bei nustatyti adekvačią darbo funkcijos apimtį, kuri darbuotojui (tiek individualiai, tiek darbuotojų grupei) galėtų būti įvykdoma.
Profesinių sąjungų iniciatyvos
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ dar 2020 m. vasario 8 d. „Nutarime pažymėjome, kad Darbo kodekso 34 straipsnio 2 dalis leidžia darbo funkciją papildomai apibrėžti kituose dokumentuose - pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše, tačiau praktikoje dažnais atvejais minėti dokumentai nedetaliai apibrėžia darbuotojų darbą ir darbuotojams lieka neaiški jų įsipareigojimų kiekybinė išraiška, išdirbio norma.
Dėl šių priežasčių darbuotojui primetama vis daugiau naujų darbo funkcijų ir (arba) mažinant darbuotojų skaičių (optimizuojant darbą) didinamas darbų mastas tai pačiai darbo funkcijai. Profesinės sąjungos pirmininkė siūlė keisti Darbo kodekso 34 straipsnio 1 dalį numatant, jog darbo sutartyje darbdavys ir darbuotojas privalo susitarti dėl darbo normos, t. y. minimalaus ir maksimalaus darbuotojo darbo krūvio per mėnesį, savaitę ar dieną taip, kad objektyviai tai būtų įmanoma patikrinti.
Viešųjų pirkimų tarnybos gairės
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) parengė Valymo paslaugų pirkimo gaires, skirtas pirkimų vykdytojams, perkantiems valymo paslaugas. Valymo paslaugas perka beveik kiekviena perkančioji organizacija bei perkantysis subjektas. Atsižvelgdama į šiuos probleminius aspektus, VPT pristato gaires, kuriomis siekiama supažindinti pirkimo vykdytojus ir tiekėjus su egzistuojančiomis valymo paslaugų pirkimų praktikomis bei atkreipti dėmesį į šių paslaugų pirkimui reikšmingas aplinkybes.
Valymo paslaugų pirkimo, o vėliau - sėkmingo pirkimo sutarties vykdymo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo „namų darbų“, kuriuos pirkimo vykdytojas turi atlikti dar prieš pradėdamas pirkimo procedūras. Vienas svarbiausių valymo paslaugų pirkimų etapų yra planavimas, o taip pat ir sisteminis požiūris. Taigi bet kurios ankstesnės valymo paslaugų pirkimo patirtys turėtų būti sistemingai kaupiamos ir naudojamos rengiantis naujam valymo paslaugų pirkimui.
Atliekant valymo paslaugų pirkimus sėkmė lydi tuos pirkimo vykdytojus, kurie ne tik išmano teisinį reglamentavimą, tačiau ir turi pakankamai kompetencijos, praktinės patirties ir žinių apie valymo paslaugų pirkimo organizavimo procesą ir pirkimo objekto specifiškumą.
Pirkimo vykdytojas, prieš pradėdama valymo paslaugų pirkimą, turi įvertinti realų šių paslaugų poreikį, apimtį, žinoti tikslų pirkimo objektą ir nusistatyti pirkimu norimus pasiekti rezultatus.
Orientacinis klausimynas pirkimo vykdytojams:
- Ar rengėme anksčiau valymo paslaugų pirkimą? Jeigu tokie pirkimai buvo rengti ankščiau ar jie buvo tinkamai atlikti ir ar tinkamai buvo vykdoma pirkimo sutartis?
- Kokie teisės aktai reglamentuoja ir su kokiais teisės aktais galime susieti planuojamą valymo paslaugų pirkimą?
- Ar galime patys tinkamai parengti valymo paslaugų pirkimo dokumentus bei parinkti efektyviausius sprendimų būdus siekiant apibrėžti reikalavimus, ar reikia pasitelkti šios srities ekspertus?
- Kokios yra kitų pirkimo vykdytojų panašių valymo paslaugų pirkimų sėkmingos ir nesėkmingos patirtys?
- Su kokiomis rizikomis galime susidurti planuodami, organizuodami ir vykdydami valymo paslaugų pirkimą, įskaitant pirkimo objekto apibrėžimą, pasiūlymų vertinimą, sutarties vykdymo priežiūrą ir kontrolę ir t. t.?
- Kas mums yra valymo paslaugų kokybė ir kaip ketiname apibrėžti reikalaujamą valymo paslaugų kokybės lygį?
- Per kokį terminą turime parengti pirkimo dokumentus? Kada norime, kad būtų pradėtos teikti valymo paslaugos?
- Į ką orientuosime pirkimą, techninę specifikaciją ir jos reikalavimus, siekiant įsigyti atitinkamas valymo paslaugas ar jų derinius?
- Kas yra pagrindiniai pastato ir (ar) patalpų naudotojai? Ar yra pažeidžiamų vartotojų, kuriems reikia skirti ypatingą dėmesį (pavyzdžiui, neįgalieji, vaikai ir kt.)?
- Kokį laiko tarpą skirsime valymo paslaugų teikėjui suteikti reikalaujamas valymo paslaugas?
- Kokie yra mūsų turimi resursai pirkimo sutarties priežiūrai, kontrolei ir administravimui?
Pirkimo vykdytojas turi įsivertinti, kad sutarties vykdymo metu pirkimo vykdytojas ne tik pateiks užsakymus valymo paslaugų tiekėjui, bet ir turi sugebėti tinkamai prižiūrėti bei kontroliuoti sutarties vykdymą, pavyzdžiui, vykdant patikras, auditus, stebint procesų atitikimą reikalavimams ir pan., vertinant teikiamas valymo paslaugas ir jų suteiktus rezultatus. Dėl šių priežasčių pirkimo vykdytojas turi įsivertinti kaip dažnai bus tikrinama suteiktų paslaugų atitiktis bei kaip bus kontroliuojamas ir prižiūrimas sutarties vykdymas.
Priklausomai nuo to, kokio tikslo yra siekiama, skirsis ir rezultatų matavimo priemonės.
Pirkimo vykdytojas turi nuspręsti kokį techninės specifikacijos reikalavimų tipą ar tipus, perkamai valymo paslaugai ar šių paslaugų deriniui, jis taikys: ar į sąnaudas, ar į procesus, ar į rezultatus, ar į rezultatų ir procesų derinį?
Apibrėžiami mokymų ir kiti susiję reikalavimai (pavyzdžiui, privalomieji higienos įgūdžių mokymai, darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisriniai mokymai, specifiniai mokymai, kurie aktualūs pirkimo vykdytojui dėl vykdomos veiklos ar dėl specifinių patalpų, sveikatos pažymėjimai, profesiniai mokymai, išsilavinimo reikalavimai, formalūs ir neformalūs mokymai, atestatai, licencijos, sertifikatai, patirties reikalavimai.
Siekiant efektyvesnio ir sklandesnio sutarties vykdymo, rekomenduojama apibrėžti pagrindinius veiklos rodiklius (KPI), taikomus perkamoms valymo paslaugoms (pavyzdžiui, skundų skaičius, ataskaitų teikimo laikotarpis, švaros lygis ir t.t.).
Paviršių ir (ar) patalpų švaros lygį pirkimo vykdytojas turėtų pasirinkti pagal METO pateiktą švaros lygių klasifikaciją, priskiriant atitinkamą švaros lygį kiekvienai reikalaujamai valyti patalpai arba patalpų grupei.
Jeigu tai pirkimo vykdytojui aktualu, pirkimo vykdytojas turi apibrėžti, kas būtent apima švaros palaikymo / budėjimo paslaugą, kokius procesus ir (ar) veiksmus turi atlikti tiekėjas teikiant tokias paslaugas, kokius rezultatus suteikti. Pirkimo vykdytojas turi įsivertinti atitinkamą tokių paslaugų teikimo riziką (pavyzdžiui, atitinkamo tiekėjo personalo ribojimai dėl neįgalumo, kai tokios paslaugos perkamos iš socialinių įmonių ir t.t.).