Konstitucijoje nurodoma, kad nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Svarbu suprasti, kaip valstybė užtikrina šią apsaugą ir kokios yra jos ribos.
Nuosavybės Neliečiamumo Principas
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „nuosavybės neliečiamumas reiškia savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją”. Teisė į nuosavybės neliečiamumą yra plačiai interpretuojama Konstitucinio Teismo nutarimuose.
Tačiau, svarbu paminėti, kad „[N]ei Konstitucija, nei galiojanti kitų įstatymų sistema, nei visuotinai pripažintos tarptautinės teisės normos nepaneigia galimybes įstatymais nustatytomis sąlygomis ir tvarka nusavinti turtą arba apriboti jo valdymą, naudojimą ar disponavimą juo”.
Nuosavybės Nusavinimas Visuomenės Poreikiams
Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Ypač svarbu, kaip ir kokiu būdu gali būti nusavinamas privačios nuosavybės teise esantis objektas.
Nagrinėjant šį klausimą ypač svarbi Konstitucinio Teismo nuomonė, išsakyta 1993 m. gruodžio 13 d. nutarime, kad „nuosavybės teisių gynimas teisinėmis priemonėmis suponuoja ir atitinkamas tokio gynimo ribas, nes teisė visais visuomeninių santykių reguliavimo atvejais turi apibrėžtas galiojimo ribas“.
Įėjimas į Būstą Be Asmens Sutikimo
Konstitucijos 24 straipsnio antrojoje dalyje įvardytos sąlygos, kurioms esant be asmens sutikimo galima įeiti į jo būstą. Tokį leidimą gali duoti teismas arba įstatymas gali numatyti tokią galimybę, tačiau tik tais atvejais, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.
Jeigu įstatymas nustatytų kitokius pagrindus, jie galėtų būti traktuojami kaip prieštaraujantys Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo Nutarimai
Konstitucinis Teismas nuolat gina ir interpretuoja nuosavybės teises, nustatydamas aiškias ribas ir sąlygas, kuriomis valstybė gali įsikišti į šias teises. Tai užtikrina, kad bet koks nuosavybės apribojimas būtų pagrįstas ir atitiktų Konstitucijos dvasią.
Konstitucija įsigaliojo 1992 m. spalio 25 d.
| Teisės Aktas | Data |
|---|---|
| Konstitucija | 1992 m. spalio 25 d. |
| Konstitucinio Teismo nutarimas | 1993 m. gruodžio 13 d. |