Svarbiausias viešosios nuosavybės įgyvendinimo ypatumas - viešosios nuosavybės teisę įgyvendinantys subjektai veikia ne pagal privatinės, bet pagal viešosios teisės nuostatas ir principus.
Pagal viešosios teisės principus draudžiama viskas, kas tiesiogiai neleista, t.y. vietinės valdžios ir valdymo institucijos gali veikti tik savo kompetencijos ribose pagal norminius aktus reikalavimus.
Savininko valdymas yra titulinis valdymas. Savininko valdymo negalima sutapatinti su valdymu be titulo, kuris CK 4.22 str. įtvirtintas.
Prievolinio teisinio santykio teisę turintis subjektas turi tik reikalavimo teisę į kitą teisinio santykio dalyvį (į šalį).
Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. veikti priešingai jos paskirčiai (CK 1.137 straipsnis).
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ypatumai reglamentuojami Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatyme (1998 05 12) (Žin., 1998, Nr. 54-1492 (Nauja įstatymo redakcija: Nr. IX-900, 2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 6).
Nematerialusis turtas, ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas gali būti pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, kai jį atnaujinti ekonomiškai netikslinga.
Likusį turtą, taip pat turtą, kurio išardymo išlaidos viršija laukiamą liekamųjų medžiagų vertę, galima likviduoti pašalinus kenksmingumą, jei reikia.
Sprendimą perduoti valstybės ar savivaldybės turtą panaudos subjektams, siekdama užtikrinti visuomenės interesus, priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba.
Pagal mainų sutartį valstybės valdžios ir valdymo ar savivaldos institucijos, valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos turi teisę perleisti viena kitai joms patikėjimo teise priklausantį lygiavertį (iki 10 procentų vertės besiskiriantį) ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, jeigu šie mainai reikalingi valstybės valdžios ir valdymo ar savivaldybės funkcijoms įgyvendinti.
Mainomas ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas įvertinamas taikant bet kokį Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą turto vertinimo metodą.
Sprendimą dėl ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto investavimo priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba.
Sprendimą dėl ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto investavimo į akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves gali priimti tik tada, kai Valstybės ir savivaldybis turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka to turto privatizuoti nepavyko, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus.
Šio ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto perdavimas privataus kapitalo įmonei, jeigu ji persiregistravo į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę, už jos akcijas.
Taigi laidavimo sutartis turi subjekto, sudėties trūkumų, kurie susiję su laiduotojo [???] teisnumo reikalavimais.
Šioje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 1999 m. birželio 11 d. sprendimu patenkino AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo - Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos - 2000000 Lt skolos, 444444 Lt palūkanų, 89999 Lt delspinigių bei 13825 Lt žyminio mokesčio.
Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad 1998 m. birželio 10 d. laidavimo sutartis Nr. 1 neatitinka įstatymo reikalavimų (CK 47 str.).
Šioje byloje AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ 1998 m. birželio 10 d. paskolos sutartimi Nr. 1 suteikė šiam asmeniui UAB „Rida“ 2000000 Lt paskolą iki 1999 m. gegužės 1 d. Už savalaikį paskolos grąžinimą 1998 m. birželio 10 d. laidavimo sutartimi Nr. 1 laidavo Šalčininkų rajonas, atstovaujamas Šalčininkų rajono savivaldybės taryba.
Šioje 1998 m. birželio 10 d. laidavimo sutartyje Nr. 1 Šalčininkų rajono savivaldybės tarybai.
Šioje byloje šalis sudarytas sandoris prieštarauja laiduotojo veiklos tikslams, nurodytiems jo Statute, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, kitose norminiuose aktuose.
Kasacinės instancijos teismo Civilinė byla Nr. 3K-3-579/2000 m. nagrinėta pagal atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos žemės ūkio bankas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 1999 m. birželio 11 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. sausio 25 d. nutarties.
Valstybės ir savivaldybės įmonės Įstatymo 4 str. 1. 7) jis trukdo statyti naujus statinius arba rekonstruoti esamus statinius ar teritorijas.
Lietuvos administracinis suskirstymas į savivaldybes
Nuosavybės teisės įgyvendinimo samprata apibrėžta Civiliniame kodekse (CK):
- 4.11 straipsnis.
- 4.20 straipsnis.
- 4.21 straipsnis.
- 4.37 straipsnis.
- 4.41 straipsnis.
- 4.53 straipsnis.
- 4.61 straipsnis.
Pavyzdžiui, CK 6.913 str. 2 d. kalbama apie šias lėšas, o 6.920 str. - apie atsiskaitymus šiomis lėšomis.
Šiuose straipsniuose (1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8) reglamentuojami tam tikri nuosavybės teisės aspektai.
Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo ypatumus iliustruojanti schema:
Savivaldybės turto valdymo schema
tags: #valstybes #ir #savivaldybiu #turto #valdymo #naudojimo