Daugiabučio namo vandens vamzdynų problemos ir sprendimai

Namuose naudodami šiltą ir šaltą vandenį apie jį prisimename tik tuomet, kai jis dingsta dėl vykdomų hidraulinių bandymų ar įvykusios avarijos.

Daugiabučio namo vandens vamzdynais atiteka vanduo, kurį geriame, naudojame maistui ruošti, prausiamės. Lietuvos miestuose vamzdynais tekantis vanduo yra kokybiškas ir jį gerti galima tiesiai iš čiaupo.

Iš anksto nesuplanuotas vamzdynų būklės įvertinimas ir neatlikti jo tvarkymo darbai neretai atsisuka prieš gyventojus ne tik laikinu vandens tiekimo sutrikimu, bet ir dideliais nuostoliais turtui dėl vamzdyno avarijos.

Specialistai pastebi, kad labai daug daugiabučių namų nėra pasikeitę vandentiekio ir kanalizacijos sistemos. Tokiuose namuose gyventojai nuolat susiduria su vamzdyno problemomis: vanduo iš čiaupo bėga lėčiau, kemšasi kanalizacija, karštas vanduo butus pasiekia vos šiltas. Tikriausiai nėra nė vieno daugiabučio, pastatyto prieš kelis dešimtmečius, kuriame nebūtų nutikęs koks nors inžinerinių tinklų gedimas ar avarija.

Vamzdynų būklė ir jos įtaka vandens kokybei

„Vamzdyno vidaus būklė plika akimi nepastebima, tačiau dažnu atveju vamzdynai yra surūdiję, apkibę įvairiomis nuosėdomis, o jų būklė daro tiesioginę įtaką vandens kokybei. Dėl įvairių nuosėdų, rūdžių taip pat sumažėja vamzdyno diametras, todėl vanduo butuose gali tekėti prasčiau, atsiranda vandens slėgio problemos.

Visuose senos statybos daugiabučiuose namuose yra sumontuotas metalinis vamzdynas, kuris tarnauja apie 30 metų.

Surūdiję vamzdžiai gali tapti vandens kokybės problemų priežastimi.

Planinis vamzdynų keitimas

„Svarbu vamzdyno keitimą susiplanuoti iš anksto ir taip ne tik apsisaugoti nuo galimos avarijos, bet ir pasiruošti šiems darbams. Keičiant vamzdynus gyventojai žino, kokiomis valandomis name nebus vandens, taip pat gali susiderinti rangovo įleidimo į butą klausimą. Taip pat labai svarbu, kad planinis vamzdyno keitimas paprastai gyventojams kainuoja mažiau, nei skubus vamzdyno keitimas jau įvykus avarijai.

Bedrovės atstovai nurodė, kad gyventojai, kurie nusprendė daugiabučiame name pasikeisti vamzdyną, neturėtų nerimauti. Mat darbai atliekami gan greitai, tad nereikės be vandens ilgai gyventi.

Atliekant vamzdyno keitimo darbus, vanduo būna užsukamas nuo 9 val. „Įprastai, suderinus su gyventojais, vamzdžių atnaujinimas vyksta etapais. Stengiamasi, kad visi darbai būtų atlikti dieną, kai didžioji dalis namo gyventojų dirba ir nebūna namuose, o ryte ir vakare vanduo yra vėl atsukamas. Dažniausiai darbai užtrunka dėl pačių gyventojų. Neretai jie atsisako įsileisti meistrus arba šeimininkų visai nepavyksta rasti.

Ji nurodė, kad vamzdynai keičiami, jei yra daugiabučio namo gyventojų daugumos pritarimas. Atsiradus būtinybei atnaujinti daugiabučio bendro naudojimo inžinerinius tinklus, organizuojamas namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. „Darbai atliekami, jei jiems pritaria 51 proc. namo butų ir kitų patalpų savininkų. Mokestis už atliktus darbus paskirstomas pagal buto naudingą plotą.

Pakeitus vamzdynus, gyventojai galės pamiršti avarinės tarnybos vizitus, nesibaiminti, kad vanduo aplies butus ar įvyks kitokia vamzdyno avarija.

Nuotekų vamzdynų keitimas

Dažnas mitas, kad nuotėkų vamzdynų daugiabučiuose keisti nereikia, nes ji pagaminti iš ketaus ir tarnaus amžinai. Visgi, ketaus nuotėkų vamzdynai taip pat iš vidinių sienelių apsineša buitinėmis nuotėkomis, jų diametras taip pat susiaurėja, o nuotekos nenuteka taip, kaip turėtų. Net jei ketaus nuotekų vamzdynas iš išorės atrodo gerai, tarpinės tarp tokio vamzdynų jungčių dažniausiai būna susidėvėjusios ir negali užtikrinti reikiamo sandarumo.

„Senų daugiabučių gyventojams rekomenduojama pasikeisti nuotėkų vamzdyną į šiuolaikišką plastikinį, kuris neleidžia kauptis nešvarumams, taip užtikrindamas gerą pralaidumą ir funkcionavimą.

Daugiabučio namo administratoriaus atsakomybė

Daugiabučio namo administratorius ne rečiau kaip du kartus per metus turi organizuoti periodinę pastato techninės būklės apžiūrą, kurios metu įvertinamas ir namo vamzdynas. Gyventojams pageidaujant ar esant poreikiui taip pat gali būti atliekama specializuota vamzdynų apžiūra.

Jeigu vamzdynų būklė nėra avarinė, tačiau nustatomas jų reikšmingas susidėvėjimas, paprastai daugiabučio namo administratorius siūlo gyventojams vamzdyno keitimo darbus, kuriems būtinas daugumos gyventojų pritarimas.

Avarijos ir jų likvidavimas

Seni šilto ir šalto vandens vamzdynai gali bet kada pratrūkti, užpilti butus bei kitas daugiabučio namo patalpas ir padaryti didelės žalos turtui. Įvykus avarijai laikinai užsukamas vanduo. Nors didžioji dalis tokio tipo avarijų lokalizuojamos per 1-4 valandas, pasitaiko atvejų, kuomet avarija nutinka bute, kuriame nėra gyvenama, arba patalpų savininkas negali greitai įleisti avarinius darbus atliekančių darbuotojų.

Pasak G. Stanišausko avarinis nuotėkų atkimšimas su specialia įranga gyventojams kainuoja papildomai. Dažnu atveju, avarijos likvidavimo išlaidos yra didesnės, nes avarijos įvyksta po darbo valandų ar švenčių dienomis. Be to, kuo vamzdynas senesnis, tuo dažniau tenka vykti avarinei tarnybai ir tuo labiau didėja papildomos gyventojų išlaidos. Sudėtingesniais atvejais tenka samdyti specializuotas įmones su aukšto slėgio hidrodinamine mažina, nes su paprastais elektriniais gyvatukais avarinės tarnybos darbuotojams senų nuotėkų vamzdynų išvalyti nepavykta.

Atsakomybės ribos

„Visi vamzdynai nuo bendro namo įvado iki privataus buto skaitiklio yra bendrieji namo vamzdynai, už kuriuos atsako daugiabučio namo butų savininkai bendrai. Nuo buto skaitiklio per butą einantys vamzdynai yra buto savininko atsakomybės ribose.

Gyventojų įpročiai ir nuotekų sistemos

Darbų vadovas pažymėjo, kad avarinės situacijos nuotekų sistemose dažnai susidaro dėl gyventojų įpročių. „Ko tik nerandame užsikimšusiuose vamzdynuose, pavyzdžiui, sauskelnių. Daug kas gal nesusimąsto, bet į tualetą negalima mesti popierinių rankšluosčių, nes jie limpa prie vamzdžių sienelių ir užkemša vamzdį. Užtenka vieno gyventojo, kuris į kanalizaciją metė popierinius rankšluosčius, kad užsikimštų visas vamzdis.

„Vilniaus vandenų“ ekspertai pastebi, kad augant vartojimui ir buityje didėjant indaplovių bei skalbimo mašinų skaičiui, daugėja į nuotekas patenkančios chemijos. Nuotekas teršia ir buityje gausiai naudojami valymui skirti gaminiai, sintetiniai audiniai, kurie plaunant išskiria mikrodaleles, kai kurios naudojamos kosmetikos priemonės, kuriose yra „amžinųjų chemikalų“ - perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS).

Nuotekų teršalai gali sukelti rimtų problemų vamzdynams ir aplinkai.

Finansavimo galimybės

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima daugiabučių ir įmonių paraiškas vidaus šildymo ir karšto vandens sistemoms modernizuoti. Parama gali būti teikiama ne tik daugiabučio namo gyventojams, bet ir šilumos tiekėjams, jeigu šilumos punktas priklauso šilumos tiekimo įmonei.

Projektai įgyvendinami daugiabučiuose, pastatytuose pagal iki 1993 m. Jei paramos gavėjai - gyventojai, kompensuojama iki 80 proc. atnaujinimo darbų. Jei paramos gavėjas - šilumos tiekimo įmonė, paramos dydis - iki 50 proc., jei daugiabutis yra Vilniaus apskrityje, ir iki 60 proc.

Bendrijos vaidmuo

Jeigu kyla klausimų dėl bendrijos veiklos, pavyzdžiui, ar teisingai priskaičiuotos šildymo sistemos renovavimo išlaidos, ar turite teisę įeiti į laiptinę, ar gauti raktą nuo pašto dėžutės, kreipkitės į bendrijos pirmininką. Jeigu atsakymo negaunate, galite rašyti skundą savivaldybei, kuri kontroliuoja ir bendrijų, ir paskirtųjų administratorių.

Bendrijos pirmininkas privalo atnaujinti ir tvirtinti bendrijos narių sąrašą, jis turi žinoti, kokie yra savininkai ir kas yra bendrijos nariai, kada, kas ir kiek yra skolingas bendrijai ir jis turėtų pateikti pažymą apie jūsų atsiskaitymą pagal prievoles su bendrija.

Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo.

tags: #neleidzia #prisijungti #prie #bendro #naudojimo #vamzdyno