Lietuvoje registrai kartu su kadastrais ir klasifikatoriais sudaro valstybės registrų sistemą. Tai yra šalies informacinės infrastruktūros svarbiausias elementas, garantuojantis greitą ir saugų tikslios informacijos apie įregistruotus objektus pateikimą suinteresuotiems asmenims ir visuomenei.
Registras (lot. registrum - sąrašas) - tam tikrų vienarūšių objektų sąrašas, rodyklė. Objektų, kuriems privaloma teisinė registracija, oficialiuosius registrus (pavyzdžiui, gyventojų, įmonių, nekilnojamojo turto, Kultūros vertybių registrą, laivų registrą, žemės registrą) tvarko valstybė.
Valstybės registrų sistema
Registrų objektai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, veiklos rūšys, įvairus turtas, jo buvimo vieta, teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, dokumentai, teritorijos, gamtos ištekliai, kultūrinės vertybės ir kita.
Registrai nustatyta tvarka susiejami tarpusavyje, kad galėtų keistis juose sukaupta informacija: kiekvienas objektas įregistruojamas valstybės registrų sistemoje tik vieną kartą, o surinkti duomenys apie jį perduodami į kitus susijusius registrus.
Valstybės registrų sistemos veiklą ir bendruosius registrų sąveikos principus reglamentuoja Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas (2011, įsigaliojo 2012, 1996-2012 - Valstybės registrų įstatymas), konkrečių registrų sudarymą ir tvarkymą - atitinkami įstatymai ir nuostatai.
Valstybinius registrus (svarbiausius) steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybė, žinybinius - ministerijos, kitos valstybinės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.
Registrų ir valstybės informacinių sistemų registre registruojami registrai ir valstybės informacinės sistemos.
Institucijos, tvarkančios valstybinius registrus
Registrų informaciją kaupia ir tvarko jų steigėjų įgaliotos institucijos, įstaigos, valstybinės įmonės. Štai keletas pavyzdžių:
- Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, Juridinių asmenų registrą, Adresų registrą, Gyventojų registrą, Hipotekos registrą, Sutarčių registrą, Testamentų registrą, Įgaliojimų registrą, Turto arešto aktų registrą, Vedybų sutarčių registrą, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą - Registrų centras.
- Teisės aktų registrą - Lietuvos Respublikos kanceliarija.
- Mokesčių mokėtojų registrą - Valstybinė mokesčių inspekcija.
- Kelių transporto priemonių registrą - valstybės įmonė Regitra.
- Ūkininkų ūkių registrą, Žemės ūkio ir kaimo verslo registrą - Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.
- Kultūros vertybių registrą - Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
- Švietimo ir mokslo institucijų registrą, Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą - Švietimo informacinių technologijų centras.
- Valstybės tarnautojų registrą (VATARAS) - Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
- Jūrų laivų registrą, Vidaus vandenų laivų registrą, Jūrininkų registrą - Lietuvos saugios laivybos administracija.
- Geležinkelių riedmenų registrą - Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.
- Žemės gelmių registrą - Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
- Pensijų kaupimo sutarčių registrą - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra).
- Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registrą - Konkurencijos taryba.
- Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą - Lietuvos metrologijos inspekcija.
Pirmieji teisiniai žingsniai po artimojo mirties: palikimo klausimai
Palaidojus artimą giminaitį, svarbu pasirūpinti palikimo klausimu. Tai daroma vizito pas notarą metu. Reikia kreiptis į tą notarą, kuriam buvo paskirta aptarnauti palikėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą, o informacija yra randama Notarų rūmų puslapyje.
Įprastai paveldėti turtą teisę žmonės turi šiais atvejais:
- Jei buvo sudarytas testamentas - testamente nurodyti paveldėtojai.
- Jei testamentas nebuvo sudarytas - paveldima pagal įstatyme nustatytas taisykles, t. y. paveldi palikėjo vaikai ir įvaikiai (I eile), palikėjo tėvai (įtėviai), anūkai (II eile), palikėjo seneliai ir proanūkiai (III eile), palikėjo broliai / seserys, proseneliai / prosenelės (IV eile) ir t.t.
Paskesnės eilės paveldėtojai paveldi tiktai tuo atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo.
Palikėją pergyvenęs sutuoktinis (jei mirties dieną santuoka buvo galiojanti / nenutraukta) paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Kreipimasis į notarą
Jei žmonės nėra tikri, ar buvo sudarytas testamentas, nesant tikriems, ar tikrai sieja giminystės ryšiai, ar tikrai priklauso paveldėjimo teisės, reikėtų kreiptis į notarą tam, kad būtų išsiaiškinta, ar žmogus turi paveldėjimo teisę konkrečiu atveju.
Į notarą reikėtų kreiptis per 3 mėnesius. Šį terminą fiksuoja įstatymas, tad visiems svarbu ir reikšminga jo laikytis, priimti palikimą laiku. Jeigu dėl svarbių priežasčių praleistumėte terminą, galite kreiptis į teismą dėl praleisto termino atstatymo, bet turėkite omenyje, kad terminą teismas atstatys tik tuomet, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Dokumentai, reikalingi keliaujant pas notarą
Pas notarą vertėtų atsinešti šiuos dokumentus:
- Asmens dokumentas.
- Palikėjo medicininis mirties liudijimas.
- Giminystę (įpėdinio pagal įstatymo teisę) patvirtinančius dokumentus, t. y. santuokos liudijimą, gimimo liudijimą ir pan.
Jeigu asmuo šių dokumentų neturi, tuomet vertėtų kreiptis į notarą su prašymu juos gauti.
Testamento sudarymo atveju, jeigu palikėjas jums buvo palikęs testamentą ar jo kopiją, taip pat galite notarui pateikti ir tokį jūsų turimą dokumentą. Bet kuriuo atveju, notaras patikrins testamentų registrą, tam, kad nustatytų, ar palikėjo mirties momentu buvo galiojantis testamentas ir koks jis.
Tuomet, pasirašius pareiškimą dėl palikimo, notaras užveda paveldėjimo bylą. Tuomet palikimą priimantis paveldėtojas pats arba su notaro pagalba turi surinkti palikėjo turtą bei skolas patvirtinančius dokumentus.
Surinkus šią informaciją ir dokumentus bei pasibaigus 3 mėnesių terminui, reiks vėl kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užbaigimo ir paveldėjimo liudijimo išdavimo. Svarbu paminėti, kad paveldėtu turtu paveldėtojai galės disponuoti tik gavę paveldėjimo liudijimą, kuris išduodamas ne anksčiau nei pasibaigia 3 mėnesių terminas ir yra gauti visi reikalingi palikėjo nuosavybės ir / ar kitas teises į turtą ir skolas patvirtinantys dokumentai.
Paveldint turtą paveldimos ir skolos
Reikšminga prisiminti ir tai, kad paveldėtojas, priimdamas palikimą ar paveldėdamas turtą testamentu, tuo pačiu paveldi ir skolas. Tais atvejais, kai abejojama, kiek skolų turėjo palikėjas, įtariama, kad jų gali būti nemažai arba netgi daugiau nei paveldimo turto vertė, tuomet galima priimti palikimą su apyrašu.
Tai reiškia, kad:
- Kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo tuo pačiu prašote išduoti vykdomąjį pavedimą sudaryti paveldimo turto apyrašą.
- Gavę tokį pavedimą kreipiatės į antstolį su prašymu sudaryti paveldimo turto ir skolų apyrašą (tuo pačiu antstoliui turite pateikti visą jūsų turimą informaciją apie jums žinomą skolininko turtą ir visas žinomas ar spėjamas skolas).
- Antstolis sudaro apyrašą, kurį pateikiate notarui.
- Notaras paveldėjimo liudijimą išduoda remdamasis apyrašu.
Paveldėtojas tokiu atveju už palikėjo skolas atsako ne daugiau nei paveldimo turto vertė.
Paveldėjimo mokesčiai
Remiantis dabartiniu Paveldimo turto mokesčio įstatymu, paveldimas turtas neapmokestinamas šiems asmenims:
- Sutuoktiniui.
- Vaikams (įvaikiams).
- Tėvams (įtėviams).
- Globėjams (rūpintojams).
- Globotiniams (rūpintiniams).
- Seneliams.
- Anūkams.
- Broliams ir seserims.
Taip pat paveldėjimo mokestis nėra mokamas, jeigu paveldimo turto vertė yra ne didesnė kaip 3 000 eurų.
Visais kitais atvejais, paveldimo turto mokestis yra 5 procentai paveldimo turto apmokestinamosios vertės, jeigu vertė ne didesnė nei 150 000 eurų, ir 10 procentų - jeigu didesnė nei 150 000 eurų. Paveldėtojo prašymu savivaldybės taryba gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui arba mokestį mažinti ar nuo jo atleisti. Žinoma, tam turi būti pagrįstos priežastys.
Tais atvejais, kai pagal paveldėjimo metu taikomus įstatymus paveldėtojas turi mokėti paveldėjimo mokestį, notaras įpėdiniui išduoda pažymą dėl paveldimo turto mokesčio apskaičiavimo. Šią pažymą įpėdinis turi pateikti mokesčių inspekcijai, kuri apskaičiuoja mokėtiną paveldėjimo mokestį, o jį privaloma sumokėti prieš notarui išduodant paveldėjimo liudijimą.
Notaras paveldėjimo liudijimo neišduos iki toks mokestis nebus sumokėtas, išskyrus atvejus, kuomet savivaldybė mokesčio mokėjimo terminą atidėjo arba atleido paveldėtoją nuo jo mokėjimo.
Paveldėjimo priėmimo procese, nepriklausomai nuo to, ar taikytinas paveldėjimo mokestis, ar ne, teks sumokėti už notaro paslaugas. Informacija apie įkainius yra patalpinta Notarų rūmų tinklapyje. Taip pat reikės susimokėti už Registrų centro mokesčius tais atvejais, kai paveldimas nekilnojamasis turtas ir reiks atlikti informacijos registre pakeitimus. Galiausiai, reiks susimokėti antstoliui tuo atveju, jeigu turtas yra paveldimas pagal apyrašą - už apyrašo sudarymą.