Valstybės remiamos priemonės daugiabučių namų renovacijai Lietuvoje

Energetinio efektyvumo didinimas ir senų daugiabučių atnaujinimas išlieka vienu svarbiausių valstybės prioritetų. 2026 metais parama namų renovacijai įgauna dar didesnį pagreitį - tiek dėl Europos Sąjungos žaliojo kurso, tiek dėl augančių energijos kainų. Gyventojams tai reiškia galimybę ne tik sumažinti sąskaitas už šildymą, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę, padidinti savo būsto vertę bei prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.

Šiais metais numatyti keli svarbūs pokyčiai: naujos paramos formos, didesnis finansavimo intensyvumas bei paprastesnės paraiškų teikimo procedūros.

Kas yra daugiabučių namų renovacija ir kodėl ji remiama valstybės lėšomis?

2026 m. Daugiabučių namų renovacija - tai kompleksinis pastato atnaujinimas, kurio tikslas sumažinti šilumos energijos suvartojimą, pagerinti gyvenimo komfortą ir prailginti pastato tarnavimo laiką. Lietuvoje didžioji dalis daugiabučių statyta sovietmečiu, kai energinio efektyvumo standartai buvo minimalūs. Valstybė remia renovaciją, nes tai - investicija į tvarumą.

Kiekvienas atnaujintas namas mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, mažina importuojamos energijos poreikį ir prisideda prie Europos Sąjungos tikslų, numatančių iki 2050 m. sukurti klimatui neutralų ūkį. Renovacijos projektai dažnai apima ne tik sienų apšiltinimą, bet ir langų keitimą, stogo atnaujinimą, šildymo sistemų modernizavimą bei bendro naudojimo erdvių sutvarkymą.

Valstybės paramos pokyčiai 2026 metais

2026 metais namų renovacijos rinka Lietuvoje žengia į naują etapą - valstybės parama tapo dar lankstesnė, labiau pritaikyta tiek gyventojų bendrijoms, tiek mažesniems miestams. Šiais metais prioritetas teikiamas ne tik energijos taupymui, bet ir tvarumui, aplinkosaugai bei socialinei atskirčiai mažinti.

Vienas esminių pokyčių - padidėjęs valstybės paramos intensyvumas. Jeigu anksčiau valstybė finansuodavo iki 30-35 % tinkamų išlaidų, tai dabar kai kuriais atvejais kompensuojama iki 50 %, o socialiai pažeidžiamiems gyventojams - net iki 100 %. Taip pat nuo 2026 m. Dar vienas pokytis - supaprastinta paraiškų teikimo tvarka.

Šie pakeitimai atspindi bendrą Europos Sąjungos kryptį - skatinti pastatų atnaujinimą ne tik dėl energijos taupymo, bet ir dėl poveikio aplinkai mažinimo.

Norint pasinaudoti valstybės parama renovacijai, būtina atitikti tam tikrus kriterijus, kurie užtikrina, kad parama bus skiriama tik tiems projektams, kurie iš tiesų prisideda prie energinio efektyvumo didinimo. 2026 m. Pagal APVA nustatytas taisykles, po renovacijos pastatas turi pasiekti ne žemesnę nei C energinio naudingumo klasę.

Valstybės parama renovacijai 2026 metais taikoma pagal aiškiai apibrėžtas ribas ir išlaidų kategorijas. Kiekvienas projektas vertinamas pagal tai, kiek energijos bus sutaupyta ir kokį poveikį jis turės aplinkosaugai. Kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su energinio efektyvumo didinimu ir pastato modernizavimu.

Paramos intensyvumas nustatomas procentais nuo tinkamų finansuoti išlaidų. Pagrindinės ribos 2026 m. Tokiu būdu finansavimas tampa mišrus, o gyventojų finansinė našta - žymiai mažesnė.

Nors pati paramos sistema 2026 metais tapo paprastesnė, norint sėkmingai pateikti paraišką vis tiek būtina laikytis kelių esminių žingsnių. Pirmiausia turi būti priimtas gyventojų sprendimas dėl dalyvavimo programoje. Tam šaukiamas susirinkimas, kuriame balsuojama už renovacijos projekto inicijavimą. Sprendimas laikomas priimtu, jei už balsuoja daugiau nei 50 % butų savininkų.

Antrasis etapas - energijos audito atlikimas. Jo metu specialistai įvertina pastato būklę, pateikia rekomendacijas dėl efektyviausių energijos taupymo priemonių bei preliminarias sąmatas. Visi dokumentai turi būti pateikti iki 2026 m. APVA paraiškas vertina pagal nustatytus kriterijus - techninį pagrįstumą, energijos taupymo potencialą, projekto parengimą ir bendrijos pasirengimą.

Kiekviena pateikta renovacijos paraiška vertinama pagal nustatytus kriterijus, kurie leidžia objektyviai įvertinti projekto naudą ir pasirengimo lygį. Pirmiausia atsižvelgiama į energijos sutaupymo potencialą - kuo daugiau energijos planuojama sutaupyti, tuo daugiau balų projektas gauna. Taip pat vertinamas pastato amžius, projekto įgyvendinimo parengtis ir papildomi sprendimai, tokie kaip saulės elektrinių įrengimas ar lietaus vandens surinkimo sistemos.

Projektai, surinkę daugiau nei 70 balų, automatiškai laikomi prioritetiniais ir gauna finansavimą be papildomo svarstymo. Likusieji vertinami pagal biudžeto likutį ir regioninę kvotą.

Parama socialiai pažeidžiamiems gyventojams

Valstybė siekia, kad renovacijos nauda būtų prieinama visiems, todėl 2026 m. įtvirtintos aiškesnės taisyklės, numatančios papildomą finansinę pagalbą mažas pajamas turintiems asmenims, pensininkams, neįgaliesiems ir socialinių būstų gyventojams.

Jeigu name gyvena socialinių būstų nuomininkai arba gyventojai, kurių pajamos yra mažesnės nei valstybės remiamos pajamų ribos, valstybė jiems gali kompensuoti visas renovacijos išlaidas. Kompensacijos dydis siekia iki 100 %, tačiau jos skyrimas derinamas su APVA ir savivaldybės socialinės paramos skyriumi. Pensininkams bei asmenims su negalia numatytos specialios lengvatinės paskolos ir kompensacijos.

Renovacijos rezultatai ir nauda

Renovacija - tai ne tik pastato atnaujinimas, bet ir ilgalaikė investicija, kurios grąža dažnai viršija lūkesčius. 2026 metų duomenys rodo, kad vidutinis energijos sutaupymas po renovacijos Lietuvoje siekia 50-65 %, o kai kuriais atvejais - net iki 80 %. Finansinę naudą gyventojai pajunta jau per pirmus metus - sąskaitos už šildymą vidutiniškai sumažėja apie 40-50 %.

Ilgalaikėje perspektyvoje tai leidžia sutaupyti tūkstančius eurų. Aplinkosauginiu požiūriu renovacija padeda mažinti CO₂ emisijas, nes sumažėja šilumos energijos poreikis. Pagal Aplinkos ministerijos skaičiavimus, kiekvienas renovuotas daugiabutis per metus į aplinką išmeta 70 tonų mažiau CO₂, nei prieš atnaujinimą.

Renovacijos rezultatų santrauka (2026 m.)

• Vidutinis energijos sutaupymas - 55-60 %
• Šildymo išlaidos sumažėja - 40-50 %
• Būsto vertės augimas - iki 30 %
• CO₂ emisijų sumažėjimas - apie 70 t/metus
• Gyventojų komforto indekso padidėjimas - ~35 %

Šie rodikliai rodo, kad renovacija neapsiriboja vien finansiniais rezultatais - tai sprendimas, gerinantis gyvenimo kokybę ir aplinkos būklę ilgam laikui.

Aktualios valstybės remiamos priemonės renovacijai

Šiuo metu galiojančios ir planuojamos valstybės remiamos priemonės daugiabučių namų renovacijai:

1. Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas (mažoji renovacija) (2024-07; Nr.2A): Subsīdijos dydis yra ne daugiau kaip 60 proc. 100 proc. Projekto metu PRIVALOMA įgyvendinti veikla, išskyrus tuos atvejus, kai name jau yra veikianti nepriklausoma šilumos tiekimo sistema ir šilumos punktas automatiškai palaiko nustatytą karšto vandens temperatūrą pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje.
2. Centrinės valdžios viešųjų pastatų atnaujinimas didinant energetinį efektyvumą (2024-10; Nr. 3): Projekto išlaidos parengiamosioms veikloms yra tinkamos, jeigu jos patirtos ne anksčiau kaip 2021 m. spalio 1 d. (darbams - jeigu jos patirtos ne anksčiau kaip paraiškos pateikimo dieną) ir ne vėliau kaip iki 2028 m.
3. Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas), skydinė renovacija (Nr. 4): 200 mln.
4. Skirstomųjų tinklų operatoriams dėl suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais (2024-02; Nr. 5): Paraiškos priimamos nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. 17.00 val. 2024 metais daugiabučių namų atstovų įgyvendinamiems projektams skiriama 3 400 000 (trys milijonai keturi šimtai tūkstančių) eurų, o skirstomųjų tinklų operatoriaus įgyvendinamiems projektams 400 000 (keturi šimtai tūkstančių) eurų.
5. Daugiabučių namų atstovams dėl suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais (2024-02; Nr. 7): Paraiškos priimamos nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. 16.00 val.
6. Daugiabučių renovacija A klasei (2023-02; Nr. 8): 410 mln.
7. Saulės elektrinių įrengimo daugiabučiuose skatinimas (2022-12; Nr. 9): Tinkamomis finansuoti išlaidomis yra laikomos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės) gamybos įrenginių (saulės modulių ir įtampos keitiklių) įrengimas daugiabučiame gyvenamajame name. Kompensacinės išmokos dydis įsirengus pilną komplektą (saulės modulius ir įtampos keitiklį) yra 363,91 Eur už 1 kW be PVM saulės elektrinės įrengtosios galios.
8. Centrinės valdžios viešųjų pastatų atnaujinimas didinant energetinį efektyvumą (2022-12; Nr. 11): 40 mln.
9. Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimas kitais energijos šaltiniais (2023-02; Nr. 12): 3,8 mln.
10. Daugiabučių renovacija (2022-12; Nr. 13): 100 mln.
11. Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas visuomeninės ir gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatuose: Subsidijos dydis - iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Paraiškų teikimo ir vertinimo tvarka

• Paraiškos vertinamos ir atrenkamos Paraiškų atnaujinti (modernizuoti) daugiabutį namą teikimo, vertinimo ir atrankos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. Taikomas tęstinis paraiškų vertinimo ir atrankos būdas, atsižvelgiant į paraiškų pateikimo datą ir laiką, kol kvietime pakaks lėšų.
• Sudaromas Agentūrai įvertinus ir suderinus paraišką, ši įtraukiama į finansuojamų projektų sąrašą. Finansuojamų projektų sąrašas atnaujinamas ir suderintos paraiškos įtraukiamos kas 10 darbo dienų, pradedant nuo pirmosios paraiškos derinimo dienos.
• Nuo kvietimo paskelbimo iki 2026 m. balandžio 1 d.
• Paraiškos teikiamos APVIS. Kai APVIS funkcinių galimybių nepakanka ar jos laikinai neužtikrinamos, Agentūra gali teikti, gauti ar kaupti (ta pačia forma) reikalingą informaciją raštu. Informaciją apie APVIS funkcinių galimybių laikiną neužtikrinimą Agentūra skelbia interneto svetainėje.

Reikalingi dokumentai

• Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas (toliau - investicijų planas) su pridedamais dokumentais, parengtas APVIS pagal teikiant paraišką galiojančią Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. spalio 28 d. įsakymu Nr.
• Investicijų planas patvirtintas ir sprendimas dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimo priimtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta balsų daugumos tvarka (ne mažiau kaip 55 procentai butų ir kitų patalpų savininkų balsų).
• Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 3 d. įsakymu Nr.

Finansavimo sąlygos

• Valstybės paramos suma 165 mln.
• Finansų įstaiga, teikianti lengvatinį kreditą daugiabučiam namui atnaujinti, (modernizuoti) - UAB ILTE. Kvietimas teikti paraiškas daugiabučių namų modernizavimo fondo teikiamoms lengvatinėms paskoloms gauti, paskolų teikimo sąlygos ir tvarkos aprašas skelbiami finansuotojo interneto svetainėje.
• Pagrindinės lengvatinės paskolos teikimo sąlygos:
  • Palūkanų rūšis ir norma: fiksuotos 3 proc. metinės palūkanos.
  • Paskolos terminas: iki 20 metų.
• Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto ar jo dalies parengimo, projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidos, kurių sąrašas nurodytas Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėse.

Energetinio efektyvumo reikalavimai

• Daugiabučiams namams, kuriems pagal Statybos įstatymą nustatomi minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai: ne mažesnė kaip B pastato energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamąsias šilumines energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su šiomis sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo.
• Daugiabučiams namams, kuriems pagal Statybos įstatymą nenustatomi minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai: skaičiuojamąsias šilumines energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 25 procentais, palyginus su šiomis sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo.

tags: #valstybes #remiamos #priemones #renovacijai