Valstybės Turtas: Sąvoka, Apibrėžimas ir Valdymas Lietuvoje

Valstybės turtas - tai valstybei nuosavybės teise priklausantis ir jos interesais naudojamas visų rūšių materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas. Lietuvoje valstybės turtas apibrėžiamas įstatymais ir naudojamas valstybės funkcijoms vykdyti bei visuomenės poreikiams tenkinti. Šiame straipsnyje aptarsime, kas sudaro valstybės turtą, kaip jis valdomas ir kokie yra pagrindiniai jo disponavimo būdai.

Lietuvos administracinis žemėlapis

Valstybės Turto Sudėtis

Pagal 1997 m. įstatymą, valstybės turtas gali būti:

• Ilgalaikis materialusis turtas
• Nematerialusis turtas
• Finansinis turtas
• Trumpalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis Materialusis Turtas

Lietuvoje ilgalaikį materialųjį valstybės turtą sudaro:

• Valstybinis žemės fondas (žemės ūkio paskirties žemė, miškai, parkai ir kita)
• Žemės gelmės
• Valstybinės reikšmės vidaus vandenys
• Keliai, tiltai
• Valstybei priklausantys pastatai ir jų dalys
• Statiniai, įrenginiai
• Kilnojamosios ir nekilnojamosios kultūrinės vertybės
• Paminklai ir kita

Nematerialusis Turtas

Nematerialusis valstybės turtas apima:

• Valstybės vardą
• Lietuvos Respublikos heraldikos objektus
• Teisę į oro erdvę virš Lietuvos Respublikos teritorijos
• Jos kontinentinį šelfą ir ekonominę zoną Baltijos jūroje
• Radijo dažnių išteklius
• Patentus, licencijas
• Valstybinius sertifikavimo ženklus
• Techninius projektinius dokumentus
• Valstybės valdomą informaciją ir jos apdorojimo programas
• Intelektinės veiklos rezultatus
• Kitas valstybei priklausančias nematerialias vertybes

Finansinis Turtas

Finansinio valstybės turto svarbiausios rūšys yra:

• Iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų gaunami valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų piniginiai ištekliai
• Lietuvos banko kapitalas
• Valstybei nuosavybės teise priklausantys vertybiniai popieriai ir iš jų atsirandančios turtinės teisės
• Reikalavimo teisė į valstybės išduotas paskolas

Valstybės Turto Valdymas ir Disponavimas

Valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė. Faktiškai turtą patikėjimo teise naudoja, valdo ir juo disponuoja valstybės institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, Lietuvos bankas, savivaldybės, kiti juridiniai asmenys, kurie pagal įstatymus vykdo valstybines funkcijas, o numatytą privatizuoti valstybės turtą - Turto fondas.

Valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja valstybės įmonė Valstybės turto fondas, o turtą, kuris neperduotas šiam fondui, - valstybės įmonės ir valstybės įstaigos. Savivaldybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja tik įstatymų nustatyta tvarka arba, jeigu ji nenustatyta, kiekvienu atveju gavusios Vyriausybės leidimą. Kitos savivaldos institucijos, įstaigos ir organizacijos joms patikėjimo teise perduotą savivaldybių turtą valdo ir naudoja Biudžeto sandaros įstatymo, Biudžetinių įstaigų įstatymo, įstatymo “Dėl valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, savivaldos institucijų, valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto nurašymo”, kitų įstatymų nustatyta tvarka ir savivaldybių tarybų sprendimais.

Valstybės įmonės už patikėjimo teise naudojamą valstybės turtą, išskyrus žemę, moka metinį mokestį - 2 % (valstybės įmonės prie pataisos įstaigų - 0,1 %) nuo šio turto vertės. Valstybės turtas taip pat gali būti perduotas valdyti kitiems subjektams nuomos ar panaudos pagrindais.

Sprendimą perduoti valstybės ar savivaldybės turtą panaudai siekiant užtikrinti visuomenės interesus priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba. Sprendime turi būti nustatytos panaudos sąlygos ir nurodytas asmuo, įgaliotas pasirašyti panaudos sutartį. Pagal mainų sutartį valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos, įmonės ar organizacijos turi teisę perleisti viena kitai joms patikėjimo teise priklausantį lygiavertį (iki 10 procentų vertės besiskiriantį) ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, jeigu tokie abipusiai mainai reikalingi valstybės ar savivaldos funkcijų įgyvendinimui.

Valstybės ar savivaldybės ilgalaikio ar trumpalaikio materialaus turto investavimas - tai pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą įvertinto valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio ar trumpalaikio materialaus turto perdavimas akcinei ar uždarajai akcinei bendrovei už tos bendrovės akcijas.

Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto indeksavimą skelbia ir jo koeficientą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksą. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas turi būti indeksuojamas, pradedant nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, o vėliau skaičiuojant nuo paskutinio indeksavimo, kai vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksas padidėja koeficientu 1,25.

Valstybės Turto Pardavimas ir Aukcionai

Turto bankas valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą pardavinėja per aukcionų sistemą www.evarzytynes.lt. Iš viso per pirmus devynis 2019 metų mėnesius buvo suorganizuoti 941 viešieji aukcionai, per kuriuos buvo parduoti 256 valstybės funkcijoms atlikti nereikalingi nekilnojamojo turto objektai.

Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, parduotų objektų skaičius išaugo 62 proc., o suorganizuotų aukcionų - 85 proc. Nuo metų pradžios už parduotus objektus gauta beveik 20,4 mln. eurų. Tai 3,5 karto daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Trečiąjį ketvirtį didžiausi sandoriai buvo sudaryti dėl šių objektų: Pilies g. 7, Vilnius (0,716 mln. eurų), Dariaus ir S.Girėno g. 12, Alytus (0,407 mln. eurų), Dūmų g. 1, Vilnius (0,372 mln. eurų), Priestočio g. 6, Klaipėda (0,368 mln. eurų), Sukilėlių g. 14, Klaipėda (0,264 mln. eurų). Lyginant su pradine kaina, nekilnojamojo turto objektai buvo parduoti už 1,6 mln. eurų didesnę sumą.

2019 metais planuota organizuoti daugiau nei 1200 viešųjų aukcionų. Tai 70 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Per 2018-uosius Turto bankas suorganizavo daugiau nei 700 viešųjų aukcionų, kurių metu buvo parduoti 202 nekilnojamojo turto objektai už 8,2 mln. eurų, o taip pat valstybės sklypų, priskirtų savivaldybės pastatams, už 1,7 mln. eurų.

Lėšos už parduodamus objektus pervedamos į valstybės biudžetą arba skiriamos atnaujinti valstybės nekilnojamąjį turtą.

Parama Atsinaujinančiai Energetikai ir Valstybės Turtas

Valstybė skatina atsinaujinančios energetikos plėtrą, teikdama paramą projektams, susijusiems su elektros energijos kaupimo įrenginių įdiegimu. Ši parama gali būti teikiama kaip nereikšminga (de minimis) pagalba juridiniams ir fiziniams asmenims, vykdantiems ekonominę veiklą elektros vartojimo objekte.

Pagalbos teikimo sąlygos:

• Elektros energijos kaupimo įrenginiai turi atitikti Europos Sąjungos standartus.
• Įrenginiai turi būti nauji (nenaudoti).
• Dotacija sudaro 54,4 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
• Dotacija skiriama už ne didesnę kaip 15 kWh elektros energijos kaupimo įrenginio talpą kiekvienam elektros vartojimo objektui.

Svarbu, kad JP projekto vykdytojai laikytųsi nustatytų reikalavimų ir pateiktų visus reikalingus dokumentus laiku. Tai padės užtikrinti sėkmingą projekto įgyvendinimą ir gauti reikiamą finansavimą.

Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys šią sritį:

• 2021-2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 2.
• Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.

Aplinkosauginiai tikslai, kurių siekiama įgyvendinant JP projektus:

• Klimato kaitos švelninimas ir Prisitaikymas prie klimato kaitos.
• Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga.
• Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą.
• Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė.
• Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas.

Šie tikslai užtikrina, kad valstybės turtas būtų naudojamas tvariai ir atsakingai, prisidedant prie aplinkos apsaugos ir ekonominės plėtros.

tags: #valstybes #turto #savoka