Valstýbinė augalininkỹstės tarnýba - valstybinė įstaiga prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos, įgyvendinanti valstybinį tikslą - stiprinti visuomenės sveikatą ir vartotojų apsaugą, susijusią su maisto sauga ir kokybe, užtikrinti augalų sveikatingumo kontrolę. Būstinė įsikūrusi Vilniuje.
Tarnyba buvo įkurta 2010 metais, sujungus Valstybinę augalų apsaugos tarnybą, Valstybinę sėklų ir grūdų tarnybą ir Valstybinį augalų veislių tyrimo centrą. Po metų prie jos prijungtos 7 augalų veislių tyrimų stotys, kurios tapo struktūriniais padaliniais - augalų veislių tyrimo skyriais.
Lietuvos administracinis suskirstymas. Šaltinis: Wikipedia
Pagrindiniai Uždaviniai ir Funkcijos
Oficialiame Augalininkystės tarnybos puslapyje nurodoma, kad jos misija yra užtikrinti augalų sveikatingumą, kokybę, saugant aplinką ir žmonių sveikatą bei didinant visuomenės informuotumą.
Pagrindiniai tarnybos uždaviniai:
- Užtikrinti nacionalinių, importuojamų, eksportuojamų, gabenamų tranzitu augalų, augalinių produktų ir su jais susijusių objektų fitosanitariją.
- Įvežamų, išvežamų ir tiekiamų rinkai vaisių ir daržovių rūšiavimo kontrolę.
- Augalų apsaugos produktų registravimą ir jų įvežimo, prekybos, sandėliavimo, pakavimo, ženklinimo ir naudojimo kontrolę.
Buvęs žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas įvardijo, kad ši įstaiga yra labai svarbi, nes atlieka vienos iš žemės ūkio šakų - augalininkystės - priežiūrą, kontrolę, administravimo darbus ir teikia tam tikras paslaugas.
Tarnyba vykdo:
- Augalų apsaugos produktų administravimą ir kontrolę.
- Tręšiamųjų produktų registravimą ir kontrolę.
- Tam tikrų augalinės kilmės produktų (sodinukų, sėklų, vaisių, daržovių) fitosanitariją.
- Sėklinių pasėlių aprobavimą, sėklų ir dauginamosios medžiagos sertifikavimą.
Ši tarnyba išduoda fitosanitarinius sertifikatus - tai yra dokumentas, kuris įgalina ūkio subjektą, kuris gabena augalinės kilmės produkciją į trečiąsias šalis, užtikrinti importą arba legalų importą trečiose šalyse. Tai reiškia, kad produkcija atitinka trečiųjų šalių fitosanitarinius reikalavimus.
„Pagal prekybos susitarimus iš Europos Sąjungos teritorijos gali išvažiuoti tik tam tikrus reikalavimus atitinkantys sodinukai, sėklos, tai reiškia, kad jie negali būti užteršti kenkėjais, neturi turėti tam tikrų ligų. Lygiai taip pat privaloma kontroliuoti ir įvežamus produktus į Lietuvą, Europos Sąjungos teritoriją. Pavyzdžiui, kad nepatektų karantininės piktžolės ir panašiai“, - teigė I. Hofmanas.
Struktūra ir Padaliniai
Augalininkystės tarnyba turi 29 padalinius visoje Lietuvoje, iš kurių 18 yra teritoriniai padaliniai, apimantys veislių tyrimo, regioninius bei pasienio skyrius.
Valstybinė augalininkystės tarnyba turi metodinius skyrius:
- Agrochemijos
- Fitosanitarijos
- Augalų apsaugos produktų registravimo
- Augalų dauginamosios medžiagos
- Augalų veislių
- Fitosanitarinių tyrimų laboratorijas
- Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijas
Bendradarbiavimas su Ūkininkais ir Grūdų Perdirbėjais
Ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad žemdirbiai dažniausiai su tarnyba susiduria pesticidų klausimais - tarnyba kontroliuoja jų panaudojimo normas visą auginimo laiką. Tai reiškia, kad Augalininkystės tarnyba bet kuriuo momentu gali atlikti planinę arba neplaninę ūkio patikrą, tikrinti, ar pesticidai yra tinkamai sandėliuojami, ar pildomas jų naudojimo žurnalas, kada jie buvo naudojami ir kokiais kiekiais, vardijo jis.
„Be to, tarnyba reaguoja į skundus, jei ūkininkas netinkamu laiku naudoja (priemones - aut. pastaba), pavyzdžiui, žydinčius augalus galima purkšti tik nakties metu. Ji kontroliuoja, kad būtų tinkamai naudojami tokie augalų apsaugos produktai, kad tai nesukeltų taršos nei produkte, nei vandenyse, nei ore“, - aiškino R. Juknevičius.
Ūkininkų sąjungos pirmininkas įvardijo, kad tarnyba turi ir arbitražinę laboratoriją - jei pardavus grūdus suabejojama jų kokybe, mėginius galima siųsti būtent ten.
Anot Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorės Dalios Ruščiauskienės, žemės ūkio ministro įsakymu Augalininkystės tarnyba yra įgaliota atlikti įmonių grūdų laboratorijų atestaciją. Ji nėra privaloma, bet įmonės savanoriškai jį atlieka, tai toks savotiškas laboratorijos auditas.
„Atestacija atliekama kas trejus metus. Tikrinant vertinama dokumentacija, kokybės tyrimų įranga, matavimo priemonės - stebima, ar atlikta įrangos metrologinė patikra, kaip imami ir formuojami grūdų ėminiai, vertinami laboratorijos specialistų atliekami kokybės rodiklių tyrimai“, - sakė D. Ruščiauskienė.
Augalininkystės tarnyba, kaip nurodė ji, išduoda fitosanitarinius sertifikatus eksportuojant grūdus į trečiąsias šalis.
Dar viena Augalininkystės tarnybos funkcijų, kur, anot D. Ruščiauskienės, yra bendradarbiaujama - naujų trečių šalių rinkų atvėrimas.
Klausiama, ar asociacija yra pastebėjusi tarnybos darbe specialaus vilkinimo ar kitokių problemų, direktorė nurodė, kad grūdų derliaus supirkimo metu, kai labai svarbus operatyvumas, tarnybos laboratorijoje grūdų tyrimai ir patikra prietaisų kokybei nustatyti kartais užtrunka. Vis dėlto manoma, kad tai susiję su darbo organizavimu.
Korupcijos Skandalas
Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) gruodį paskelbė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimos nusikalstamos veikos Augalininkystės tarnyboje - kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu.
Būtent fitosanitariniai sertifikatai ir galėjo tapti korupcijos objektu - ikiteisminio tyrimo turimais duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai buvo reikalaujami ir gaunami didelės vertės kyšiai už šių krovinių gabentojams išduodamus minėtus sertifikatus.
Nuo sausio 2 dienos jai vadovauja Simonas Pusvaškis, nes lig tol pareigas ėjęs Jurijus Kornijenko nuo pareigų nušalintas, jam pareikšti įtarimai. Tarp įtariamųjų yra ir pavaduotojas Mantas Butas, patarėja Agnė Silickienė, Alytaus regioninio skyriaus vedėjas Giedrius Urbelionis ir Kauno regioninio skyriaus laikinoji vedėja Dalia Šubonienė.
Rekvizitai.lt duomenimis, sausio pabaigoje Augalininkystės tarnyboje dirbo 276 žmonės, vidutinis jų atlyginimas siekė 2112 eurų, neatskaičius mokesčių.
Pirmadienį LRT televizijai I. Hofmanas užsiminė, kad nerimo kėlė ir didelė darbuotojų kaita tarnyboje, esą per pusę metų Augalininkystės tarnybą paliko apie 70 žmonių.
Ūkininkų sąjungos pirmininkas, be kita ko, nurodė, kad minimas korupcijos atvejis susijęs su fitosanitariniais sertifikatais, todėl sakyti, kad visa tarnyba visose srityse veikė piktnaudžiaudama, negalima.
Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos buvo įkurta 1998-01-07.