Valstybinės Žemės Ūkio Turto Agentūros Istorija Lietuvoje

Apžvelgiant visą antrąkart atkurtos Lietuvos kaimo raidą, derėtų išskirti du statmenai priešingos veiklos ir sėkmės dešimtmečius: pirmąjį - džiaugsmingo dekolektyvizacijos įkvėpio laikotarpį su itin viltinga šeimos ūkių atgaiva ir antrąjį - Lietuvos valdžių strategino neįžvalgumo bei aklo klusimo Europos sąjungos rekomendacijoms dėl žemės ūkio gamybos siaurinimo, šalinant smulkius ir vidutinius šeimos ūkius iš prekinės gamybos, panaikinus kaime pieno supirkimo punktus bei kitos produkcijos pardavimo sąlygas, tuo paliekant šeimas be darbo pajamų savame ūkyje ir ES žemės ūkio paramos. Tai reiškia atvirą, įtartinai užprogramuotą kaimo sodžių nualinimą, socialinę kaimo žmonių degradaciją.

Lygia greta itin stambių latifundinių ūkių kūrimo dešimtmetį, kai 1 - 2 % stambių ūkių savininkų abejotinais pagrindais užvaldė iki 40 % šalies žemės ūkio naudmenų ir kasmet susižeria iki 80 % Europos sąjungos paramos lėšų, skirtų visai Lietuvos žemės ūkio plėtros programai.

Tačiau tiesog skaudu ir tragiška, kad per visą atkurtos nepriklausomybės laiką nemažą dalį politikų, įtakingų valdininkų ir verslininkų, pagal Seimo ir savivaldos valdžių rinkimų ciklą besikeičiančių tarnybomis ir vaidmenimis, tartum nenutrūkstama gija akivaizdžiai vienijo itin ydingas bei visuomeniškai žalingas tautos pamatinės vertybės - žemės - ir bendru darbu sukurto turto glemžimosi godulys.

Pradedant likviduojamų kolūkių ir tarybinių ūkių technikos ir kito turto ištampymu, paveldėtų, o dažniausiai pigiai prisipirktų žemių atokiuose rajonuose „įstatymišku“ persikėlimu į gražiausias gamtinės aplinkos vietoves, užsitveriant tvoromis paežeres ir paupius. Arba savų latifundinių ūkių kūrimu iki šiandienos masiško žemių supirkimo ir išpardavimo užsieniečiams užmojais.

Žygimanto Senojo, o ypač Žygimanto Augusto ir Mikalojaus Radvilos Juodojo laikais Lietuvos humanistai žvelgė į Tėvynę kaip į nepriklausomą šalį, o Lietuvos valstybinę sąmonę grindė tautinio savitumo idėja. žemė nėra tik prekė ir negali būti spekuliacijos objektas.

Apie tai jau rašėme 2013 m. kovo 16 d. pareiškime „Išsaugokime Lietuvos žemių vientisumą, stiprinkime lietuviškąjį šeimos ūkių kaimą“.

Be savo žemės, klestinčio kaimo - Lietuva be ateities. Tautai gresia samdinių ir klajoklių likimas. Valstybinės užtvaros žemei įsigyti veikia Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose Europos sąjungos šalyse.

Bet koks teisinis Lietuvos žemių nacionalinio vientisumo apsaugos neapibrėžtumas ardo kaimo žmonių ir lietuvių tautos socialinį stabilumą, menkina visuomenės pasitikėjimą nepriklausomos valstybės laikysenos tvirtumu, Vyriausybės ir kitų valdžių politikos vieningumu ir atvirumu.

Socialinio Būsto Duomenys Lietuvoje

Rinkinyje pateikiami socialinio būsto duomenys Lietuvoje nuo 1990m.

  1. Lentelėje pateikiama informacija apie būstus Lietuvoje, kada nors atlikusius socialinio būsto funkciją. Lentelės objektas - vienas būstas. Nurodomos būsto charakteristikos (plotas, kambarių skaičius, būsena duomenų atnaujinimo metu, pirmo ir paskutinio apgyvendinimo datos) bei vietos duomenys (gyvenvietė, savivaldybė, koordinatės pagal LKS ir WGS koordinačių sistemas). Duomenys jungiami su lentele "Socialinio ir savivaldybės būsto nuomos duomenys" pagal lauką "busto_id".
  2. Lentelėje pateikiami socialinio ir savivaldybės būsto nuomos istorijos duomenys Lietuvos savivaldybėse nuo XXa. pabaigos. Lentelės objektas - vieno socialinio arba savivaldybės būsto statusas (nuomojamas, laisvas, rezervuotas, parduotas ir kt.) tam tikru laiko intervalu. Lentelėje pateikiami būsto statuso duomenys (būsena, būsenos pradžia ir pabaiga, būsto charakteristikos, vietovė) bei informacija apie nuomą: sutarties dėl nuomos pasirašymo metai, būsto nuomos kainos savivaldybėje ataskaitiniais metais 25%, 50% ir 75% kvantiliai bei požymis, ar būste gyvena asmuo iš socialinio būsto eilės sąrašo.
  3. Lentelėje pateikiami socialinį būstą gaunančių asmenų ar šeimų bendrosios charakteristikos nuo 2000m. Įrašas lentelėje nurodo vieną asmenį ar šeimą, tais metais pasirašiusius socialinio būsto nuomos sutartį.
  4. Lentelėje pateikiami prašymų gauti socialinį būstą arba būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją nuo XXa. pabaigos. Lentelės objektas - vienas prašymas. Pateikiami duomenys apie prašymą (pateikimo laikas, kaip nurodyta socialinio būsto įstatyme, prašymo būsena duomenų atnaujinimo metu, pagal įstatymą apibrėžta būsto grupė, į kurią pretenduoja prašymą teikęs asmuo, bei prašymo pagerinti būstą priežastis) ir jį teikusį asmenį (gyvenamoji savivaldybėje bei duomenys apie turimą būstą).
  5. Lentelėje pateikiami sprendimai suteikti socialinį būstą prašymą dėl jo teikusiems asmenims. Pateikiami duomenys apie sprendimą: data, sprendimą priėmusi savivaldybė. Jeigu asmuo arba šeima, kaip numatyta socialinio būsto įstatyme, netenka teisės į socialinį būstą, tuomet nurodoma sprendimo išbraukti asmenį data, priežastis ir išbraukimo data. Taip pat pateikiami duomenys apie asmens, įrašyto į būsto laukiančiųjų sąrašą, eilės numeris duomenų atnaujinimo metu bei nurodomas jo eilės numeris tuo metu, kai jam buvo paskirtas socialinis būstas, ir įsikraustymo į pirmąjį socialinį būstą data.

Duomenų naudotojams primename, jog kvantilis nurodo reikšmę, už kurią x dalis duomenų yra mažesni arba lygūs.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos, tarsi vengdama viešumo, nežinia kieno parėdymu paramos lėšas planuoja ir suvestines skelbia tik pagal techninės pažangos priemones, visai neminėdama paramos gavėjų - subjektų.

Duomenų rinkiniai ir informacija

  • Geodezinės ir kartografinės medžiagos fondą (GKMF) sudaro įvairių metų topografinių ir ortofotografinių žemėlapių lapai bei abrisai.
  • Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie AM teikia erdvinius duomenis „Natura 2000“ miško vietovių, kuriose iš anksto identifikuoti miškų ūkio veiklos apribojimai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Su Natura 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklos sritį „Parama Natura 2000 miškuose“.
  • Valstybinės žemės plotai, kuriuose nesuformuoti sklypai - tai Žemės informacinės sistemos (ŽIS) erdvinių duomenų rinkinio dalis, kurioje kaupiama informacija apie valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės plotus, kuriems nėra suformuoti kadastriniai žemės sklypai.
  • Atliekų tvarkytojų valstybės registro informacinės sistemos (ATVR) duomenų rinkinį sudaro duomenys apie Lietuvoje ūkinę komercinę veiklą vykdančių atliekų tvarkytojų registruotų atliekų tvarkymo vietų koordinates Lietuvos teritorijoje.
  • Topografinės ir inžinerinės informacijos infrastruktūros informacinės sistemos paslaugos „Informacijos apie numatomą įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) bendrai naudoti tinkamą fizinę infrastruktūrą viešinimas“ žemėlapis.
  • Duomenų rinkinyje pateikiama informacija apie juridinių asmenų prašymus teikti akredituotas socialines paslaugas: akredituotą socialinę priežiūrą ir laikino atokvėpio paslaugas.
  • Šiame rinkinyje pateikiama informacija apie Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančius muitinės sandėlius ir laikinojo saugojimo sandėlius, garantų ir sandėlių veiklai taikomų garantijų statistiką.
  • Utenos rajono savivaldybės administracijos georeferencinių duomenų rinkinį sudaro Utenos rajono savivaldybės pildomi Geodezinių darbų duomenys, 18 skirtingų darbų tipų apjungti su prašymais ir Utenos raj. savivaldybėje nuo 2007 metų išduotais leidimais.
  • LIS klasifikatorių duomenų rinkinys. Duomenų geografinė imtis - visa šalies teritorija.
  • Rinkinyje pateikiami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Eksporto sertifikavimo sistemoje kaupiami ir saugomi duomenys apie prašymus išduoti veterinarinius sertifikatus eksportui.

Sambūrio „Patirtis“ nariai, pakiliai vertindami Lietuvos valstybės ir jos vadovų pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai istorinės misijos reikšmę, savo šalies ekonomikos ir kultūros stiprinimą bei tarptautino bendradarbiavimo siekius, negali taikstytis su tuo, kad įvairiausi politiniai agentiniai statytiniai, naudodamiesi Lietuvos Respublikos įstatymų spragomis, valdžių užimtumu, koalicinės vyriausybės narių politiniu neįžvalgumu, nuomonių ir interesų skirtingumu bei visišku abejingumu, be atodairos strategiškai gviešiasi ir padeda užsienio kompanijoms supirkinėti pažangiausias bei pelningiausias žemės ūkio bendroves, agrarinio verslo ir kultūros sklaidos įmones.

Viena didžiausių Lietuvoje žemės ūkio investicijų bendrovių „Linas Agro Group“ kreipėsi į Lietuvos Konkurencijos tarybą dėl leidimo įsigyti iki 100 % įmonės „Žemės ūkio investicijos“, kuri kontroliuoja Panevėžio rajono Žibartonių žemės ūkio bendrovę, akcijų.

Taigi, per 70 %, o gal ir daugiau lietuviškos žemės ūkio investicijų bendrovės „Linas Agro Group“ akcijų priklausė Skandinavijos bendrovių ir bankų kapitalui. Tai kas gi, jei ne užsienio šalių kapitalas, tariamai mūsiškės, lietuviškos įmonės statytiniams tarpininkaujant, užsimojo užvaldyti pamatinę lietuvių tautos vertybę - žemę, - ką Lietuvos Respublikos įstatymai iki šiol draudžia?

Ji patraukli, nes turi modernų pieno ūkį ir kartu neapsiriboja vien pienininkyste. Žibartonių žemės ūkio bendrovė dirba 3,2 tukstančio ha žemės, joje yra 105 darbuotojai.

Bendrovė verčiasi pieno gamyba, laiko beveik 2 500 galvijų, iš jų daugiau kaip 870 melžiamų karvių, taip pat verčiasi augalininkyste: augina kviečius, miežius, kukurūzus, rapsus bei cukrinius runkelius.

Per finansinį devynių mėnesių laikotarpį - 2012 m. liepą - 2013 m. kovą - įmonės pajamos siekė 16,9 mln. litų, grynasis pelnas 2,7 mln.

Lietuvos respublikos Konkurencijos tarybos 2013-08-16 nutarimas Nr. 15-111 Dėl leidimo vykdyti koncentraciją UAB „Linas Agro konsultacijos“ įsigyjant iki 100 proc.

Mažvydas Karalius: „Linas Agro Group“ už 18,5 mln. Lt. perka „Žemės ūkio investicijas“ - 2013-07-22 „Verslo žinios“ (ISSN 1392-2807).

Vanda Vasiliauskaitė: „Keičiasi Žibartonių bendrovės šeimininkai“ (pokalbis su bendrovės „Linas Agro Group“ valdybos nariu ir generalinio direktoriaus pavaduotoju Andriumi Pranckevičiumi) - 2013-08-03 „Kaimo laikraštis“ (ISSN 2029-1248) 31 nr.

Dalia Klajumienė (sud. Adomas Butrimas, Rūta Janonienė, Tojana Račiūnaitė): „Lietuva 1009 - 2009“ (ISBN 978-9955-854-53-1) - 2009 m.

Статут Вялiкага княства Лiтоўскага, Розделъ третий, Артыкулъ 12. - 1588 г. Вильнюс, 2002-2003 Минск, подг. О.

Julius Girdvainis: „Valdininkai leido išparduoti Lietuvą“ - 2011-06-30 „Respublika“ (ISSN 1392-5873) 3 psl.

tags: #valstybine #zemes #ukio #turto #agentura