Valstybinės Žemės Pirkimo Tvarka Lietuvoje: Viskas, Ką Turite Žinoti

Valstybinės žemės pirkimas Lietuvoje yra sudėtingas procesas, reglamentuojamas kelių įstatymų ir nustatytų procedūrų. Šiame straipsnyje atskleidžiami visi svarbiausi aspektai, susiję su valstybinės žemės įsigijimu tiek verslui, tiek ūkininkams, tiek privatiems asmenims.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) yra atsakinga už valstybinės žemės valdymą ir disponavimą.

Valstybinės Žemės Pirkimas: Pagrindiniai Aspektai

Valstybinės žemės pardavimas yra griežtai reglamentuojamas procesas, kurį vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Pagrindinė taisyklė teigia, kad valstybinė žemė parduodama aukciono būdu, tačiau yra nemažai išimčių, leidžiančių įsigyti žemę be aukciono. Valstybinės žemės pirkimas gali vykti dviem pagrindiniais būdais - aukciono būdu arba be aukciono. Kiekvienas būdas turi savo specifinius reikalavimus ir sąlygas.

Aukcionai

Nuo 2024 metų kovo mėnesio valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Ankstesniais metais šią funkciją vykdė valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras.

Žemės ūkio paskirties valstybinės žemės pirkimas be aukciono

Žemės ūkio paskirties valstybinės žemės pirkimas be aukciono yra ribotas - laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė iš principo neparduodama.

Teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius. Jiems parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, būtini šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti.

Asmeninio ūkio žemės naudotojai taip pat turi teisę be aukciono pirkti jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus.

Nustojus naudoti žemę asmeniniam ūkiui, laikytina, jog asmeninio ūkio žemės naudotojas - faktinis žemės nuomininkas - nenaudoja jam suteiktos valstybinės žemės pagal paskirtį, t. y. nenaudoja tam tikslui, kuriam ji yra suteikta. Tokiais atvejais NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas inicijuoja teisės naudotis asmeninio ūkio žeme nutraukimą. Taigi asmeninio ūkio žemės naudotojas nebetenka ir teisės ją iš valstybės nusipirkti.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyta, kad laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.

Valstybinės žemės nuomos sutartys gali būti nutraukiamos prieš terminą vienašališkai, kai nesilaikoma nuomos sutartyje nustatytų sąlygų. Nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį, nuomos teisė išregistruojama ir pakeičiami Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys, o valstybinės žemės sklypas grąžinamas į laisvos žemės fondą.

Įsiterpusių Žemės Plotų Įsigijimas

Viena iš svarbiausių valstybinės žemės pirkimo be aukciono galimybių yra įsiterpusių žemės plotų įsigijimas. Nuo 2020 metų sausio įsigalioję pakeitimai padidino įsiterpusių žemės plotų maksimalų dydį nuo 1 hektaro iki 3 hektarų. Tai suteikė žemės savininkams daugiau galimybių optimizuoti savo žemės valdas ir formuoti kompaktiškesnius žemės masyvus.

Įsiterpę žemės plotai gali būti įsigyjami be aukciono, jeigu atitinka nustatytus kriterijus.

Svarbu pažymėti, kad įsiterpusiu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras valstybinės žemės sklypas.

Kitos Paskirties Valstybinės Žemės Pirkimas

Kitos paskirties valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami bei būtini jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

Valstybinės žemės pirkimas taip pat galimas, jeigu žemės sklypai teisės aktų nustatyta tvarka suteikti sodininkų bendrijoms ar individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse.

Nuo 2024 metų sausio įsigaliojo nauja redakcija, kuri numato konkrečius atvejus, kai esant apleistiems statiniams ar įrenginiams, jiems sunykus arba kai jų paskirtis neatitinka suformuoto ir naudojamo valstybinės žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, asmeniui suteikiama teisė jį išsinuomoti ar įsigyti be aukciono.

Valstybinės Žemės Pirkimo Kaina

Valstybinės žemės pirkimo kaina formuojama pagal individualų turto vertinimą arba pagal masinio vertinimo duomenis. Fiziniams asmenims, kuriems nustatytas nedarbingumo lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, taikoma 40 procentų mažesnė pardavimo kaina.

Valstybinės Žemės Nuoma

Valstybinės žemės pirkimas ne visada yra vienintelis sprendimas - dažnai racionaliau žemę išsinuomoti. Pirmumo teisę išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus be aukciono turi fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį, arba turintys nustatytą pasirengimą ūkininkauti.

• Fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti.
• Juridiniai asmenys - žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.

Valstybinės žemės nuomos terminas gali būti ne ilgesnis kaip 25 metai. Prieš 3 mėnesius iki nuomos termino pabaigos asmuo gali teikti prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties atnaujinimo arba pratęsimo.

Taip pat prieš 3 mėnesius iki nuomos termino pabaigos asmuo gali teikti prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties atnaujinimo arba pratęsimo. Jeigu asmuo prašo nuomos sutartį atnaujinti, tokiu atveju pasirašoma nauja valstybinės žemės nuomos sutartis, kurioje nustatomas naujas nuomos terminas. Jeigu valstybinės žemės nuomininkas prašo nuomos sutartį pratęsti, sutartis pratęsiama tokiam nuomos terminui, koks yra nurodytas pakeitimo sutartyje.

NŽT atkreipia dėmesį į tai, kad valstybinės žemės nuomą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės asmeniui, turinčiam teisę į valstybinės žemės sklypo ar jo dalies nuomą, perleisti šią jam priklausančią teisę kitam asmeniui.

Valstybinės Žemės Pirkimo Procesas

Valstybinės žemės pirkimo procesas prasideda nuo prašymo pateikimo Nacionalinei žemės tarnybai. Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Nuo šiol prašymus dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pirkimo ir nuomos bus galima teikti patogesniu elektroniniu būdu per Žemės informacinę sistemą, kurioje sudaryta galimybė stebėti prašymo nagrinėjimo eigą ir gauti sprendimą.

Apribojimai ir Sąlygos

Reikia žinoti, jog valstybinės žemės pirkimas turi tam tikrų apribojimų. Žemės ūkio paskirties žemės sklypo, įsigyto iš valstybės pagal šį įstatymą, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama ne anksčiau kaip po 5 metų nuo žemės sklypo įsigijimo dienos.

Jeigu pagal valstybinės žemės pirkimo sutartį įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kainai taikytas žemės kainą mažinantis koeficientas, asmenys teisę perleisti ją kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims įgyja ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo žemės įsigijimo dienos.

Valstybinės žemės sklypai negali būti parduodami privačion nuosavybėn, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus nustatyta, kad statiniai ir įrenginiai, esantys valstybinės žemės sklype, turi būti nugriauti ar pašalinti.

Lėšų Paskirstymas

Lėšos, gautos už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, paskirstomos pagal nustatytą tvarką. 10 procentų skiriama Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitai valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypams formuoti apleistuose valstybinės žemės plotuose. Likusi dalis - 80 procentų lėšų - patenka į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės pirkimą

• Lietuvos Respublikos žemės įstatymas
• Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas
• Kiti teisės aktai, reglamentuojantys žemės valdymą ir disponavimą

Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT). Nacionalinė žemės tarnyba apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui.

Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims.

Atsižvelgus į nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Žemės įstatymo nuostatas, nustatyti konkretūs atvejai, kai esant apleistiems statiniams ar įrenginiams, jiems sunykus arba kai jų paskirtis neatitinka suformuoto ir naudojamo valstybinės žemės sklypo, kuriame jie yra, pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo, asmeniui suteikiama teisė jį išsinuomoti ar įsigyti be aukciono.

Taip pat valstybinės žemės sklypas galės būti parduodamas be aukciono, jeigu jis valstybei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais - privačiais asmenimis, kai nėra galimybės atidalyti valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies ir suformuoti atskiro žemės sklypo.

Norint užtikrinti, kad aukciono metu galiojančios sąlygos nebūtų keičiamos, ir asmuo, išsinuomojęs žemės sklypą, laikytųsi nustatytų įsipareigojimų, aukciono sąygos tampa nuomos sutarties dalimi.

Nuo šiol aukciono būdu išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje nurodytas nuomos mokestis bus perskaičiuojamas kas 3 metus. Jeigu mokestis bus didesnis už taikytą iki tol, asmuo turės mokėti didesnę sumą.

Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės sujungia du iki šiol galiojusius Vyriausybės nutarimus.

Valstybinės žemės kainos nustatymas

M. Skamarakas akcentavo, kad žemės sklypų vertė nustatoma pagal masinį vertinimą, kurį atlieka VĮ Registrų centras, arba pagal individualų vertinimą, jei pirkėjas to pageidauja. Tokiu atveju už vertinimą turi sumokėti pats žemės pirkėjas.

„Valstybinė žemės ūkio paskirties žemė parduodama už rinkos vertę, pridedant 25 proc.

Valstybinės žemės sklypų pardavimo statistika

NŽT duomenimis, šiuo metu išnuomotos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės bendras plotas - 203 461 ha, iš kurio maždaug pusė (101 317 ha) sudaro plotai, siekiantys iki 3 ha, tai yra maksimalus leistinas įsigyti sklypo dydis.

Valstybinės žemės sklypų pardavimo statistika

tags: #valstybines #zemes #pirkimo #aprasas