Valstybinės Žemės Paskirties Žemės Sklypų Nuomos Taisyklės Lietuvoje

Valstybinės žemės nuomos taisyklės Lietuvoje yra nustatytos siekiant užtikrinti efektyvų žemės išteklių naudojimą ir sudaryti sąlygas žemės ūkio veiklai. Šios taisyklės apibrėžia nuomos terminus, nuomos būdus, nuomos mokesčio nustatymo tvarką ir kitus svarbius aspektus, susijusius su valstybinės žemės nuoma.

Pagrindiniai Valstybinės Žemės Nuomos Aspektai

Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti valstybinės žemės nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Nuomos Terminas

Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojamas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas (jo dalis), nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, tačiau negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami statybą leidžiančiame dokumente nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę.

Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas pratęsiamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nuomos Būdai

Valstybinės žemės sklypas (jo dalis), išskyrus tam tikrus įstatyme nustatytus atvejus, išnuomojamas aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį.

Yra numatyti atvejai, kai valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono. Pavyzdžiui:

• Ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) ir naudojama šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išskyrus šio straipsnio 24 ir 25 dalyse nustatytus atvejus.
• Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui.
• Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, išskyrus šio straipsnio 31 dalyje nurodytas išimtis.
• Ji yra reikalinga pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 202 straipsnio arba Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 222 straipsnio nuostatomis įgijusiam atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos, kai dalyvių susirinkime savivaldybėms ir (ar) savivaldybių įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šios bendrijos pagrindinė paskirtis - plėtoti energijos iš atsinaujinančių išteklių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams, statusą (toliau - energetikos bendrija) arba siekiančiam jį įgyti.
• Įsiterpęs žemės plotas, esantis teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose - 0,5 ha, gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.
• Vykdant žemės reformą, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo gyvenamojoje vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus ar kitus žemės valdos projektus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono.

Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai juo naudojasi. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keli, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Nuomos Mokesčio Nustatymas

Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Nuomininkas valstybinės žemės, išnuomotos be aukciono, nuomos mokestį moka pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka.

Žemės sklypo nuomotojas kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoja valstybinės žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Aukcione išnuomoto valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokestis nemažinamas ir nuo jo neatleidžiama.

Žemės ūkio Ministerijos Iniciatyvos

Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad pokyčiais siekiama skatinti fizinių asmenų įsitraukimą į ūkio veiklą bei jos tęstinumą, o ne visuotino žemės nuomos perleidimo. Šiam Vyriausybės sprendimui dar turės pritarti Seimas.

„Jaunieji ūkininkai yra labai svarbūs apsirūpinant maistu ir užtikrinant kaimo vietovių gyvybingumą, todėl jiems turi būti sudarytos tinkamos sąlygos čia kurti savo gyvenimą ir karjerą. Norime, kad šeimos ūkiai galėtų sklandžiai pereiti iš kartos į kartą, be nereikalingų kliūčių ir baimės prarasti dirbamą žemę. Keisdami valstybinės žemės nuomos teisių perleidimo tvarką mažiname biurokratiją ir padedame ūkiams toliau dirbti, planuoti investicijas bei augti“, - sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Iki šiol tai nebuvo įmanoma. Dabar galiojanti tvarka riboja šeimos ūkių tęstinumą (kartų kaitą), kadangi perleidus ūkininko ūkį, šio ūkio perėmėjas, norėdamas toliau naudoti nuomotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, privalo iš naujo inicijuoti šių žemės sklypų nuomos procedūras. Tai kelia riziką prarasti šeimos nario nuomotą valstybinės žemės ūkio paskirties žemę, nes ji gali būti išnuomota kitiems asmenims. Be to, vykstant tokios žemės nuomos procedūroms, žemė lieka laikinai nenaudojama, todėl nutrūksta ūkio veiklos tęstinumas.

Atsižvelgiant į tai tikėtina, jog būtent vyresnio amžiaus ūkininkai dažniau pasinaudotų galimybe perleisti valstybinės žemės nuomos teisę savo šeimos nariams.

Statistika

2026 m. vasario 1 d. duomenimis, jaunųjų - iki 40 metų ūkininkų - yra 14 189. Didžiausią dalį sudaro vidutinio amžiaus ūkininkai, nuo 40 metų iki pensinio amžiaus, kurių yra net 44 462. Tuo tarpu pensinio amžiaus ūkininkų skaičius siekia 25 785. Šie skaičiai atskleidžia, kad ūkininkų bendruomenėje dominuoja vyresnio amžiaus žmonės, o jaunųjų ūkininkų dalis yra palyginti mažesnė.

tags: #valstybine #zemes #paskirties #zemes #sklypu #nuomos