Nekilnojamojo turto dovanojimas yra viena dažniausiai pasitaikančių turto perleidimo formų Lietuvoje. Tačiau prieš dovanojant nekilnojamąjį turtą, svarbu žinoti keletą svarbių aspektų, kurie gali būti svarbūs teisingam turto perleidimui. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius dalykus, kuriuos reikia žinoti apie nekilnojamojo turto dovanojimą ir paveldėjimą, įskaitant mokesčius, sutartis ir teisinius aspektus.
Dovanojimo sutartis: esminiai aspektai
Dovanojant nekilnojamąjį turtą, nesvarbu ar tai būtų žemės sklypas, butas ar namas, reikia laikytis tam tikrų teisinių formalumų, siekiant išvengti bet kokių problemų ateityje. Vienas iš svarbiausių aspektų nekilnojamojo turto dovanojimo sandoryje - sutartis. Dovanodami vertingą turtą be notaro patvirtinimo, rizikuojate susidurti su kliūtimis deklaruojant gautą dovaną ar ginčais su kitais asmenimis, pretenduojančiais į turtą. Todėl visais atvejais privaloma tokį sandorį įforminti notariškai ir išvengti bet kokių galimų rizikų.
Pagal Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. Taigi, sudarant buto dovanojimo sutartį, kurios suma didesnė nei 14 500 eurų, sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Kai dovanojamas nekilnojamasis daiktas, visais atvejais tokia dovanojimo sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Todėl, namų dovanijimas, buto ar žemės dovanojimas privalo būti notarinės formos.
Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai turtas perleidžiamas tik įvykdžius tam tikras dovanotojo keliamas sąlygas (dovanojimo su sąlyga sutartis). Tačiau dovanojimo sutartyje dovanotojas negali numatyti suvaržymų, kurie trukdytų naujajam savininkui naudotis gautu turtu.
Jei gyventojas dovanoja didesnę kaip 1,5 tūkst. eurų sumą kitam asmeniui, turi būti pasirašoma rašytinės formos sutartis. Tuo atveju, jei dovanojimo sutarties suma yra didesnė nei 14,5 tūkst. eurų ar yra dovanojamas nekilnojamas turtas, turi būti pasirašoma notaro patvirtinta sutartis.
Už Informacijos apie gautas pinigines lėšas nepateikimą (arba pavėluotą pateikimą) bei klaidingos informacijos pateikimą fiziniai asmenys atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Kokie dokumentai reikalingi dovanojant butą?
Kiekvienu atveju tai yra individualu ir priklauso nuo dovanotojo ketinamo dovanoti turto pobūdžio, būklės ir kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, dovanojant butą ar kitą turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, reikia gauti rašytinį visų bendraturčių sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 1 dalis), o dovanojant patikėjimo teise tvarkomą turtą būtina turėti turto savininko rašytinį sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 2 dalis).
Turto vertės nustatymas
Pirmas dalykas ką turite nuspręsti - kaip priimsite nekilnojamo turto dovanojimą. Tam yra keli variantai: pagal registrų centro nustatyta vertę arba pagal vertintojų nustatytą vertę. Turite asmeniškai įsivertinti ar registrų centro vertė mažesnė, ar vertintojų nustatyta vertė. Žinoma jei Jūs nesate pirmos eilės giminaitis ir šio turto neplanuojate parduoti, dovaną priimti turite teisę pagal mažesnę vertę ir taip sumokėti mažesnius mokesčius.
Mokesčiai dovanojant turtą
Turtą dovanojantis asmuo jokių mokesčių valstybei neturi mokėti. Nekilnojamojo turto dovanojimas nėra apmokestinamas po jo gavimo pirmos eilės giminaičiams, tai yra: tėvai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, sutuoktiniai bei seneliai. Tai reiškia, kad už tokią dovaną valstybei nereikia mokėti mokesčių.
Nekilnojamo turto dovanojimas kitiems, ne pirmos eilės giminaičiams, draugams, ar kitiems asmenims užtraukia mokestinę prievolę. Kai dovanos gavėjas nepatenka į pirmos eilės artimų giminaičių ratą - mokesčius mokėti privaloma, jeigu nekilnojamo turto vertė viršija 2500 eurų. Tokiu atveju nuo viršijamos sumos reikia mokėti 15 proc.
Jei dovaną gaunate iš kitų asmenų, pavyzdžiui, draugų - bendra dovanų vertė per mokestinį laikotarpį, neviršijanti 2,5 tūkst. eurų, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama. Tačiau, jei ši suma viršija 2,5 tūkst. eurų, viršijančiai daliai taikomas 15-20 proc. pajamų mokestis.
Jei dovanų vertė, kartu su kitomis metinėmis pajamomis ne iš darbo santykių, ar jų esmę atitinkančių santykių, viršija 120 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) sumą - taikomas 20 proc. pajamų mokestis.
Mokesčių tarifai ir slenksčiai
Pagal Lietuvos mokesčių įstatymus, dovanų vertė yra vertinama kartu su kitomis metinėmis pajamomis, kurios yra ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių.
Jei bendra, gyventojo gauta, suma per metus neviršija 120 vidutinio darbo užmokesčio (VDU), tai dovanų vertė apmokestinama 15 proc. pajamų mokesčio tarifu.
Tačiau, jei dovanų ir kitų pajamų, kurios gautos ne iš darbo santykių, suma viršija 120 VDU, tokių pajamų viršijančiai daliai taikomas didesnis 20 proc. pajamų mokesčio tarifas.
Svarbu paminėti, kad deklaruoti iš kitų gyventojų gautas didesnes nei 2,5 tūkst. eurų vertės dovanas, bei sumokėti pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą pajamų mokestį, iki kitų metų gegužės 1 d., turi dovaną gavęs asmuo. Deklaracijoje reikia įvesti visą gautų dovanų sumą (vertę) ne iš darbo santykių.
Atkreipkite dėmesį: VMI atstovė pabrėžė, kad bet kokios nustatytas ribas peržengiančios sumos turi būti pagrįstos ir įrodyta jų kilmė.
Sandoriai grynaisiais pinigais
VMI atstovė priminė, kad nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimas, kai sandorio suma viršija 5 tūkst. eurų, t. y. jei gyventojas, pavyzdžiui, dovanoja kitam gyventojui daugiau nei 5 tūkst. eurų ar parduoda turtą už didesnę nei 5 tūkst. eurų sumą, tai tokį sandorį privaloma atlikti tik negrynaisiais pinigais.
Tačiau pašnekovė pažymėjo, kad tokiu atveju atsiskaitymus grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo per 10 dienų VMI nustatyta tvarka turi pranešti apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį grynaisiais pinigais faktą ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomenis.
Taip pat ji paminėjo, kad įstatymas ir anksčiau numatė prievolę nuolatiniams Lietuvos gyventojams pateikti VMI informaciją apie jų sudarytus ne notarinės formos sandorius su kitais gyventojais ar užsienio įmonėmis, kai pagal šiuos sandorius buvo gauta pajamų, kurios mokesčių administratoriui yra nedeklaruojamos kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka ir jų bendra per metus suma iš vieno asmens grynaisiais pinigais yra daugiau nei 15 tūkst. eurų.
„Jeigu gyventojas nurodytos informacijos nepateikė, tokiais sandoriais negali būti pagrindžiami jo turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai“, - pabrėžė pašnekovė.
Gyventojų tikrinimas
Atstovės teigimu, siekiant nustatyti rizikingiausius mokesčių mokėtojus, pirmiausia VMI analizuoja įvairius turimus duomenis, t. y. vertina gyventojų pajamų mokesčio ir turto deklaracijas, mokesčių mokėjimus, registrų duomenis, į kuriuos atsižvelgus VMI gali kilti papildomų klausimų, pavyzdžiui, dėl deklaruotų netipinių pajamų, neįprastai didesnių neapmokestinamųjų pajamų ar rinkos situacijos neatitinkančios sandorio sumos.
Taip pat pasitelkiami trečiųjų asmenų pateikti duomenys, pavyzdžiui, apie pensijų fondo ir gyvybės draudimo įmokas, parduotas akcijas. Be to, prižiūrimi finansų rinkos dalyviai teikia VMI informaciją apie nuolatinių Lietuvos gyventojų sąskaitų likutį, gautų įplaukų dydį, skolinius įsipareigojimus.
VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė įvardijo, kad, vertinant gyventojų rizikingumą, analizuojama visa bendra VMI turima, gyventojo pateikta ir iš trečiųjų šaltinių gauta informacija, t. y. bendras gyventojo pajamų ir išlaidų balansas, pajamų šaltiniai, deklaruoti duomenys ir kt.: „Čia svarbu atkreipti dėmesį į paties gyventojo teisingą ir laiku atliktą sandorių įforminimą, deklaravimą ir atitinkamų mokestinių prievolių atlikimą.“
Siekiant išvengti nesusipratimų rekomenduojama bet kokias pajamas gauti bankiniu pavedimu, o pinigines sutartis (dovanas, paskolas ir kt.) su kitais fiziniais asmenimis įforminti sutartyse.
Pasak jos, visais atvejais, siekiant išsiaiškinti deklaruoti pajamas ar susimokėti mokesčius pamiršusius gyventojus, VMI prioritetas yra komunikacija ir bendradarbiavimas, todėl prieš imdamasi kontrolės veiksmų, VMI kviečia pokalbiui, užduoda klausimus, prašo pateikti paaiškinimus ar papildomus dokumentus, paaiškina, kaip turi būti teisingai deklaruotos pajamos ir apskaičiuoti mokesčiai konkrečioje situacijoje, t. y. gyventojas visada pirmiausia skatinamas savarankiškai atlikti mokestines pareigas.
Pašnekovė pabrėžė, kad dėmesingai vykdant savo mokestines pareigas, renkantis visas pajamas gauti bankiniu pavedimu bei aiškūs dokumentai ir mokesčių administratoriui laiku pateikta informacija visuomet padės paaiškinti pajamų kilmę ir teisingai apmokestinti gautas pajamas.
Atvejai, kai asmenys negali pagrįsti savo pajamų - ką daryti?
Pašnekovė neslėpė, kad iš VMI praktikos pasitaiko pavyzdžių, kai gyventojas įsigyja turtą ar patiria kitų išlaidų (suteikė paskolą ir pan.), tačiau šios išlaidos yra kur kas didesnės ir neatitinka gaunamų pajamų ar turimų santaupų. Tokiu atveju siekiama nustatyti, iš kur gyventojas gavo papildomų pajamų ir ar jos teisingai deklaruotos.
VMI atstovė atkreipė dėmesį, kad kasmet šių atvejų, kai gyventojai negali pagrįsti savo pajamų, nustatoma vis mažiau: 2019 m. buvo nustatyti 66 atvejai ir apskaičiuota papildomai mokėtina suma 2,1 mln. eurų; 2020 m. - 43 atvejai ir 1,5 mln. eurų; 2021 m. 42 atvejai ir 1,5 mln. eurų.
„Visada gyventojams rekomenduojame pasirinkti gauti pajamas iš karto bankiniu pavedimu. Tokiu atveju bankinis pavedimas yra realus pajamų gavimo fakto įrodymas ir pagrindžia tam tikras sandorio aplinkybes: laiką, siuntėją, gautą sumą. Jei gyventojas gauna pajamas grynaisiais ir jų atitinkamu laikotarpiu nedeklaruoja, jis prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos“, - rekomendacijomis dalinosi R. Virvilienė.
Taip pat ji pridūrė, jog siekiant, kad visi sandoriai būtų sudaromi skaidriai, gyventojai juos turėtų įforminti sutartyse ar kitose dokumentuose, nustatytais atvejais patvirtinti ir iš karto pasidomėti galiojančiomis prievolėmis dėl tokių sandorių deklaravimo ar atskirų pranešimų pateikimo VMI.
Dovanoto ir paveldėto turto pardavimas: gyventojų pajamų mokestis (GPM)
Parduodant nekilnojamąjį turtą, taip pat ir paveldėtą ar dovanotą, reikia nepamiršti, kad pajamos, gautos už nekilnojamojo turto pardavimą įprastai yra gyventojų pajamų mokesčio objektas. Tai reiškia, kad pajamos gali būti apmokestintos 15 proc.
Kalbant apie išimtis, kada GPM pardavus nekilnojamąjį turtą mokėti nereikia, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas nedaro skirtumo tarp dovanoto, paveldėto ar nusipirkto nekilnojamojo turto pardavimo, tad galioja tos pačios išimtys. Kitaip tariant, nekilnojamojo turto pardavimo pajamos neapmokestinamos, kai: bet kokį nekilnojamąjį turtą nuosavybėje išlaikėte bent 10 metų (nuo dovanojimo sandorio ar paveldėjimo praėjo 10 metų).
Kuomet parduodamas pirktas nekilnojamasis turtas, GPM apskaičiuojamas nuo šio turto įsigijimo ir pardavimo kainos skirtumo (pelno). Kiek kitaip GPM mokesčio bazė apskaičiuojama parduodant dovanotą ar paveldėtą nekilnojamąjį turtą.
Nors už tokį nekilnojamąjį turtą tarsi nieko nemokėjote, visgi gyventojų pajamų mokestis už parduotą dovanotą ar paveldėtą nekilnojamąjį turtą mokamas ne nuo visų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, o nuo nekilnojamojo turto vertės prieaugio, lyginant turto kainą jo įgijimo metu (dovanojimo ar paveldėjimo metu) su ta kaina, už kurią jis buvo parduotas.
GPM apskaičiavimo pavyzdžiai
Dovanojimo būdu gauto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma dovanoto turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tos dovanos gavimo dieną. Tikroji rinkos kaina gali būti nustatoma atsižvelgiant į Valstybės įmonės Registrų centro nustatytą nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, buvusią dovanojimo sandorio sudarymo dieną, bet kadangi neretai reali nekilnojamojo turto vertė būna didesnė, negu apskaičiuota masiniu būdu, tikslinga atlikti individualų turto rinkos vertės nustatymą, kadangi tai gali padėti sumažinti apmokestinamąsias pajamas (jeigu NT įsigijimo vertė didesnė, mažėja skirtumas tarp pardavimo kainos ir įsigijimo vertės).
Pavyzdžiui, dovanotas nekilnojamasis turtas parduotas už 100 000 Eur, o šio turto masiniu būdu Valstybės įmonės Registrų centras nustatyta vertė dovanojimo metu buvo 60 000 Eur. GPM bus skaičiuojamas taip: 100 000 - 60 000 = 40 000. Nuo šios sumos 15 proc. sudarys 6 000 Eur. Tai ir bus nuo nekilnojamojo turto pardavimo pajamų mokėtinas GPM.
Jeigu individualiu turto vertės nustatymu nekilnojamasis turtas jo įsigijimo metu (dovanojimo metu) būtų buvęs įvertintas 80 000 Eur suma, apmokestinamąsias pajamas sudarytų jau ne 40 000 Eur, o 20 000 Eur, tad GPM siektų jau tik 3 000 Eur.
Gyventojų pajamų mokestį galima sumažinti nepamiršus į mokesčio skaičiavimus įtraukti su nekilnojamojo turto įsigijimu ar pardavimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (pvz., sumokėtą komisinį atlyginimą notarui, mokesčius už nuosavybės registravimą Registrų centre, išlaidas geodeziniams matavimams ir kt.).
Jeigu įsigytas nekilnojamasis turtas buvo kapitaliai remontuotas ar rekonstruotas (turint visus leidimus ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus), tokias išlaidas galima pridėti prie turto įsigijimo vertės ir tokiu būdu sumažinti apmokestinamasias pajamas. Deja, paprastojo remonto išlaidų, gerinant dovanoto ar paveldėto nekilnojamojo turto būklę, įtraukti į turto įsigijimo išlaidas nepavyks. Įstatymas tokios galimybės nenumato net turint išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Automobilio dovanojimas
Dovanoti automobilį artimajam - tai gražus gestas, tačiau svarbu žinoti teisinius ir mokestinius aspektus, kad dovana taptų džiaugsmu be netikėtų rūpesčių. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius dalykus, susijusius su automobilio dovanojimu, įskaitant dovanojimo sutarties sudarymą, mokesčius ir kitus svarbius niuansus.
Kas yra automobilio dovanojimo sutartis?
Automobilio dovanojimo sutartis yra civilinė sutartis, kuria viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda arba įsipareigoja perduoti kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise priklausantį automobilį. Esminis žodis čia - "neatlygintinai". Tai pagrindinis skirtumas nuo pirkimo-pardavimo sutarties.
Atsižvelgiant į tai, automobilio dovanojimo sutarčiai nėra privaloma notarinė forma.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, neapmokestinamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių. Taigi, gavus turtą dovanojimo sutarties pagrindu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, gyventojas neprivalės mokėti gyventojų pajamų mokesčio.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punktą, neapmokestinamos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnuo 1 dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.
Pažymėtina, kad apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp gautos už nekilnojamąjį turtą pardavimo pajamų sumos ir parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo kainos, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 „Dėl Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo“ patvirtinta dovanojimo būdu įsigyto turto įsigijimo kainos apskaičiavimo tvarka.
Turto, įgyto dovanojimo būdu, įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis.
Svarbu! Siekiant, kad visi sandoriai būtų sudaromi skaidriai, gyventojai juos turėtų įforminti sutartyse ar kitose dokumentuose, nustatytais atvejais patvirtinti ir iš karto pasidomėti galiojančiomis prievolėmis dėl tokių sandorių deklaravimo ar atskirų pranešimų pateikimo VMI.
Visais atvejais, siekiant išsiaiškinti deklaruoti pajamas ar susimokėti mokesčius pamiršusius gyventojus, VMI prioritetas yra komunikacija ir bendradarbiavimas, todėl prieš imdamasi kontrolės veiksmų, VMI kviečia pokalbiui, užduoda klausimus, prašo pateikti paaiškinimus ar papildomus dokumentus, paaiškina, kaip turi būti teisingai deklaruotos pajamos ir apskaičiuoti mokesčiai konkrečioje situacijoje, t. y. gyventojas visada pirmiausia skatinamas savarankiškai atlikti mokestines pareigas.
Tikslinama, esą reikia ir dovanojimo sutartis turėti, net jei didesnės dovanos gaunamos iš tėvų ar senelių - tam tikrais atvejais to reikalauja bankai. Vėlgi, jei dovanos vertė yra iki 1 500 eurų, privalo būti rašytinės formos sutartis, o jei ji neviršija 14 500 eurų - rašoma sutartis su notaro patvirtinimu.
Atminkite: Dovanoto turto pardavimas atneša ne tik pajamas, bet kartu ir pareigas bei mokestines prievoles, apie kurias reikia pagalvoti iš anksto.
Rekomendacija: Siekiant išvengti nesusipratimų rekomenduojama bet kokias pajamas gauti bankiniu pavedimu, o pinigines sutartis (dovanas, paskolas ir kt.) su kitais fiziniais asmenimis įforminti sutartyse.
Svarbu! Jei jūsų pragyvenimo išlaidos viršija pajamas arba į banką įnešama pajamų ir išlaidų skirtumo neatitinkanti suma, pasiteisinimas dėl ilgamečio taupymo negalioja - tą sumą reikia argumentuotai pagrįsti.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar reikia deklaruoti piniginę dovaną metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje?
Jei gauta pinigų suma iš artimųjų - deklaruoti nereikia.
Jei dovana gauta ne iš artimo asmens (pvz., draugo, pusbrolio, tetos ir kt.) ir viršija 2500 eurų - ją reikia deklaruoti ir sumokėti GPM (15-20 %).
Kokius dokumentus reikia pateikti VMI?
Jei deklaruojate dovaną - VMI gali paprašyti:
- Pinigų dovanojimo sutarties (jei buvo sudaryta);
- Banko pavedimo išrašo, įrodančio dovanos pervedimą;
- Paaiškinimo apie gautas lėšas (ypač jei jos viršija limitus).
Šie dokumentai reikalingi ir apskaičiuojant pajamų mokestį.
Ar dovanojimas turi būti patvirtintas notaro ar dovanojimo sutartimi?
Jeigu dovanojama suma viršija 14 500 eurų, pinigų dovanojimo sutartis privalo būti patvirtinta notaro.
Kai dovanojama suma didesnė nei 1500 eurų, bet neviršija 14 500 eurų, sutartis turi būti sudaryta raštu.
Ar privalau pateikti įgaliojimą bendrijai, jei gyvenu mamos bute ir moku mokesčius?
Taip, privalote, nes naudojimasis butu savaime nesuteikia teisės veikti savininko vardu.
Kaip skaičiuojamas kvorumas savininkų susirinkime?
Pagal savininkų skaičių, o ne pagal turimų NT objektų skaičių.
Ar gali bendrijos pirmininku būti ne bendrijos narys?
Ne, bendrijos nariu gali būti tik namo, kuriame įsteigta bendrija, patalpų savininkas.
Kyla klausimas - ar apmokestinami tėvų dovanoti pinigai?
Pagal Lietuvos mokesčių įstatymus - tėvų dovanotos sumos kiekvienam vaikui yra neapmokestinamos pajamų mokesčio apskaičiavimo tikslu.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prižiūri dovanų deklaravimą ir apmokestinimą, siekia užtikrinti mokesčių įstatymų laikymąsi.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tėvų, senelių, vaikų, sutuoktinių, brolių ar seserų tarpusavio piniginės dovanos yra neapmokestinamos.
Verta pažymėti, kad VMI nuolat vertina ir gaunamus kitų asmenų pranešimus apie galimai neteisėtą veiklą / pajamas, kitų institucijų teikiamą bei viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją. Visi šie duomenys naudojami siekiant palyginti su pateiktais deklaracijose duomenimis, įvertinti, ar gyventojo išlaidos neviršija pajamų, ar žinomi ir teisėti pajamų šaltiniai, ir nustatyti, ar teisingai įvykdytos mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo prievolės pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.
Svarbu! Jei dovana gauta iš ne artimo asmens (pvz., draugo, pusbrolio, tetos ir kt.) ir viršija 2500 eurų - ją reikia deklaruoti ir sumokėti GPM (15-20 %).
VMI informuoja, kada turite deklaruoti dovanas, gautas iš tėvų ar senelių.
Kaip naudotis labdaros organizacijomis, kad išvengtumėte mokesčių, kaip ir superturtingieji
tags: #valstybiniai #mokesciai #dovanojant #turta #arba #pinigines